Vilniaus mokytojai ir jaunimas paminėjo Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 m. vasario 16-osios išvakarėse Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos mokytojas Žilvinas Radavičius jaunimui internete uždavė anksčiau Prezidentės Dalios Grybauskaitės tinklapyje Facebook keltą klausimą: „Ką Jums reiškia Vasario 16-oji?“.
 
Atsakymai buvo pesimistiški, kupini abejingumo Lietuvai. Esą Vasario 14-oji kai kam svarbesnė, meilės dienos šventės jie nieku gyvu neiškeistų į Vasario 16-ąją. Dalis rašė nemalonius žodžius: „dėjau ant LT“ ir pan.
 
Vienas nenorėjęs būti įvardintu žmogus teigė: „Kas iš tos Lietuvos beliko? Mano tėvai jau keletą metų uždarbiauja svetimoje šalyje ir nesiskundžia, aš dirbu pas giminaičius, irgi nesiskundžiu. O Lietuva senai praskolinta. Kas metai Lietuva skolinasi milijardus, kas juos sugrąžins – politikams visai nerūpi? Iš Europos gauname mažiau, nei pasiskoliname? Kur nusirito mūsų ekonomika? Sunku būti patriotu, kad viskas iš Lietuvos taip yra vagiama ir išparduodama.“
 
Deja, tenka manyti, kad transformavosi ženklios visuomenės dalies vertybių sistema. Patriotizmas siejamas su egoizmu. Jeigu aš Lietuvoje uždirbčiau tiek pat, kiek Anglijoje, tai tuoj pat sugrįžčiau atgal, sakė vienas tautietis. Visuomenės, ypač tarp jaunimo, kaskart nyksta suinteresuotumas būti šalies patriotais, nuolat Lietuvą palieka vis daugiau gyvenimu nusivylusių žmonių. Jie nesijaučia čia reikalingais, nori gyventi gerai dabar, piktinasi valdžios nesiskaitymu su paprastais žmonėmis – žemė, nekilnojamasis turtas išgrobstyti, žemės ūkis sugriautas, darbo užmokestis mažėja, mokesčiai didėja, valdininkams pasak Pirmojo Atkurtos Lietuvos Valstybės Vadovo Vytauto Landsbergio, trūksta padorumo…
 
Pasak apklausos dalyvių, jeigu mūsų ponia D. Grybauskaitė, turėtų daugiau galių nei dabar, mūsų padėtis žymiai pagerėtų. Prezidentės galias dabar riboja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Jos Ekscelencija šalyje turi vaidinti daugiau nei idėjinės vadės funkciją. Esą žmonės jai patikėdami šias pareigas, turi daug vilčių, kad pastaroji teigiamai pakeis jų gyvenimą.
 
Susipažinęs su apklausos atsakymais, Ž. Radavičius sukūrė Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios susiejimo viename renginyje projektą. Jo tikslas – išaiškinti mokiniams abiejų datų reikšmę, diegti patriotizmą, skatinti visuomenės diskusiją valstybės modernizavimo tema. Nutarta moksleiviams priminti apie Kovo 11-ąją, pasidžiaugti Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečiu, aplankyti Signatarų namus – savotiškai nutiesiant tiltą tarp dabarties ir praeities, leisti vaikams simboliškai pakeliauti laike, sužinoti, kaip buvo iškovota mūsų šalies laisvė, suprasti, kad sunkmetis amžinai nesitęs, todėl turime džiaugtis savo Tėvynės laisve, o kartu ir didesnėmis galimybėmis kažką pakeisti, nieko nekaltinant, o tik konstatuojant būtinybės daug bei padoriai dirbti faktą, neniekinti savo Tėvynės, gerbti bočių perduotas tradicijas.
 
Todėl, Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį paminėjome ne tik Vilniaus Senamiesčio vidurinėje mokykloje, bet ir Signatarų namuose.
 
Renginyje dalyvavo socialiniai pedagogai Miroslav Janč ir Tomas Karpavičius, mokiniai: Jurijus Savickis, Augustinas Dagelis, Dariuš Karajevas, Anna Kogan, Edgar Kutko, Gintarė Matiejūnaitė, Vilniaus Antano Vienuolio pagrindinės mokyklos mokytoja Jolanta Montvidienė su mokiniais.
 
Panašių renginių idėją remia muzikologė Jūratė Landsbergytė, sesuo Nijolė Sadūnaitė, kiti intelektualai, kurie aktyviai dalyvauja jaunimo pilietiškumo ugdymo procese. Sesuo N. Sadūnaitė teigė, kad Lietuvos laisvė, tai didžiausia Dievo dovana, stebuklas! Su sunkmečio problema susiduriama visame pasaulyje. Sunkmetį įveiksime. Svarbiausia – kantrybė ir viltis, savitarpio meilė. Tada džiaugsmo bus daugiau ir duonos kąsnis bus skalsesnis. Sovietų genocido prieš Lietuvos žmones metu įkalinimo įstaigose Tėvynės patriotų buvo daugiau, niekas nekėlė klausimų dėl sunkmečio. Žmonės turėjo idealus ir dėl jų aukojosi. Dešimtys tūkstančių žmonių už laisvę žuvo rezistencijos kovose, todėl šiandien būdami laisvais, galėtume pakentėti.
 
Pirmojo Atkurtos Lietuvos Valstybės Vadovo dukra, muzikologė J. Landsbergytė, pritarė sesutei N. Sadūnaitei. Muzikologės teigimu, Kovo 11-oji yra esminis posūkis i pozityvias gyvenimo vertybes, nes atkrito daug grėsmių ir dirbtinumų – sovietmetis buvo iš tiesų DEFORMUOTU LAIKU, kurį kiekvienas savaip atlaikydavom, gal ir užsigrūdindami, bet ir degraduodami, nes tai barbarizmo patirtis ir ji negali nepaliesti, tad arba giniesi jėga, arba tampi kompromisinis, sutrupi kaip asmenybe…
 
Ilgėjomės Vakarų! Ir štai ta siena pramušta! Tai Kovo 11-osios nuopelnas, būtent ji tapo likimine netikėtos Valstybės sampratos grįžimu į mūsų gyvenimus, ir nuo to ji ėmė nesustabdomai keistis… Šiandien mes esame jau Vakarų pasaulio dalis, taip pat ir ypatinga savo istorinės patirties prasme. Reiškia, iš mūsų galima pasisemti vertybiniu inspiracijų.
 
Projektui neliko abejinga ir mokyklos direktorė, edukologijos magistrė Liudmila Isajeva, kuri pasirūpino, kad Kovo 11-osios išvakarėse skirtingų dalykų mokytojai dalį laiko skirtų pokalbiui su mokiniais šia tema.
 
Renginio rezultatais buvo patenkinti tiek mokytojai, tiek mokiniai. Signatarų namų gidė Rasa labai įdomiai papasakojo apie Lietuvos geopolitinę situaciją XX a. I p., Lietuvos šviesuolius Joną Basanavičių, Vincą Kudirką, Petrą Klimą, aptarė lietuvybės problemą, papasakojo apie Nepriklausomybės aktą, teigė, kad visi likę gyvi ir į Vakarus nepasitraukę Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai patyrė sovietų prievartą.
 
Nepriklausomybės dvidešimtmečio paminėjimą paįvairino ne tik mokytojo Ž. Radavičiaus paskaita apie Kovo 11-ąją Vilniaus Senamiesčio vidurinėje mokykloje, bet ir Signatarų namuose kovo 10 dieną atidaryta fotomenininko Vytauto Daraškevičiaus fotodarbų paroda „Į laisvę 1988 birželis – 1990 kovo 11“. Juose atsispindėjo „Sąjūdžio“ veikla 1988–1990 m. Parodos dalyviai atliko Antano Baranausko „Dainų dainelę“.
 
Džiaugėmės, kad pasiekėme užsibrėžtą tikslą – susiejome abu istorinius įvykius. Mokiniai galėjo palyginti, kaip buvo iškovota Lietuvos nepriklausomybė.
 
Nuotraukose:
 
1. V. Daraškevičiaus darbai pagilino moksleivių žinias apie „Sąjūdį“ ir Kovo 11-ąją
2. Mokiniai ir mokytojai džiaugiasi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečiu
3. Ž. Radavičius skaitė paskaitą apie Kovo 11-ąją
4. Signatarų namuose mokiniai daugiau sužinojo apie Vasario 16-ąją, domėjosi Nepriklausomybės akto signatarų gyvenimu

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra