Vilniaus krašto okupacija 1920–1939 m. Vilniaus okupuoto krašto teismai dėl lietuvių susirinkimų

Autorius: Data: 2016-01-22, 08:20 Spausdinti

Vilniaus krašto okupacija 1920–1939 m. Vilniaus okupuoto krašto teismai dėl lietuvių susirinkimų

Valkininkų vienuolyno vaizdas iš šiaurės pusės. Apie 1924 m. J. Kloso nuotr.

Vytautas Valentinas ČESNULIS, Vilnius, www.voruta.lt

Lenkijos okupuotoje Pietryčių Lietuvoje 1920–1939 m. administracinė valdžia slopino bet kokį lietuvių tautinės saviraiškos blyksnį. Varžytas vaikų mokymas gimtąja kalba, neleista veikti lietuvių kultūros ir ūkio įstaigoms, ribota labdaros ir religinių organizacijų veikla. Represijos mūsų tautiečius ištikdavo už paprasčiausius susibūrimus, jiems visada primetus antilenkišką, antivalstybinį pobūdį. Dešimtys bylų teismuose iškelta už vadinamųjų nelegalių susirinkimų rengimą. Remdamiesi Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) saugomais dokumentais, peržvelgsime kai kurias bylas, užvestas dabartinio Varėnos rajono kelių kaimų gyventojams.

***

Valkininkų valstybinės policijos posto komendantas 1932 m. vasario 11 d. protokole užfiksavo, kad Krūminių kaimo gyventojas Vincas Černiauskas, buvęs „Ryto“ draugijos mokyklos tame kaime mokytojas Stanislovas Kazėnas ir privačios mokyklos Tìltų kaime mokytoja Elena Kazėnienė uždarose patalpose Krūminių kaime sausio ir vasario mėnesiais rengė susirinkimus, apie juos iš anksto nepranešę administracinei valdžiai. Susirinkimuose vietos gyventojai agituoti, skelbiant, kad Lenkijos čia greitai nebeliks, o bus Lietuva, kad valdiškose mokyklose nemokoma lietuviškai, kad lenkiškos mokyklos bus sudegintos, kaip Matùizose, o paslaptingai dingęs Čebatõrių kaimo gyventojas Marcinkonis buvo policijos informatorius ir t. t. Pvz., vasario 1 d. pas Černiauskus buvo susirinkę apie 20 žmonių. Iš dalies tai patvirtino Feliksas ir Anelė Dokulavičiai bei Jadyga Biekšienė iš to paties Krūminių kaimo (LCVA, f. 129, ap. 2, b. 2731).

Susirenkama ir pas Motiejų Norkūną. Vasario 10 d. nuspręsta neleisti vaikų į lenkišką mokyklą. Apie tai paliudijo Vincas Žydelis iš Šlaĩto kaimo ir mokytojas lenkas Juzefas Onoška (Onoszko).

Vilniaus-Trakų apskr. storastos (viršininko) 1932 m. kovo 5 d. sprendimu V. Černiauskas nubaustas 500 zl bauda, o jei jos nesumokės – 30 dienų areštu; S. Kazėnui ir E. Kazėnienei skirtos baudos po 300 zl, pakeičiant jas 14 dienų areštu. Visi trys nubaustieji tą pačią dieną parašė raštą storastai, neigdami savo kaltę. E. Kazėnienė rašė, kad jokiame susirinkime ji net nebuvusi. Byla perduota teismui.

V. Černiausko, S. Kazėno ir E. Kazėnienės bylą 1932 m. gegužės 28 d. nagrinėjo Vilniaus miesto teismas. Jame priminta, kad Krūminių gyventojai 1931 m. gruodžio 31 d. kolektyviai rašė Vilniaus apygardos mokyklų inspektoriui, prašydami atšaukti į jų kaimą atsiųstą valdišką mokytoją, nes jie nori „Ryto“ mokyklos, ko nedraudžia Lenkijos konstitucija. Kaltinamųjų naudai liudijo Motiejus Antulis, Jono, Motiejus Antulis, Motiejaus, Vincas Norkūnas, Andriaus ir Vincas Norkūnas, Juozo. Gynė advokatai M. Stankevičiūtė ir A. Juknevičius. Teismas nutarė bylą perduoti aukščiau – Apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismo Apeliacinis skyrius 1932 m. spalio 8 d., pasirėmęs net šešiais Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) straipsniais, visus tris pripažino kaltais ir paliko galioti apskrities storastos paskirtas bausmes. Tik teismo išlaidas nutarta padengti valstybės iždo sąskaita.

Po ketverių metų, 1936 m., V. Černiauskas buvo patrauktas tieson, kai policininkai jo namuose aptiko lietuvišką knygelę „Kryžiai kryželiai“ (žr. rašinį „Nuodėmingos“ knygelės“ „Vorutos“ 2015 m. Nr. 5).

***

Valkininkų policijos posto komendantas Silvestras Vardzinskis (Wardziński) Vilniaus-Trakų apskr. storastai 1936 m. vasario 17 d. pranešė, kad 1909 m. gimęs Pranas Verseckas, gyvenęs Naujųjų Nãniškių kaime, Šv. Kazimiero draugijos ratelio Valkininkuose narys, kartu su to ratelio skaityklos Valkininkų miestelyje vedėju Kletu Pečiulevičiumi vasario 16 d. apie 14 val. skaityklos patalpose sušaukė nelegalų susirinkimą – Lietuvos nepriklausomybės dienos minėjimą, nors vasario 15 d. jiems buvo įteiktas apskrities storastos nutarimas apie draudimą rengti susirinkimus Vasario 16-osios proga. Susirinkimą, kuriame dalyvavo apie 150 asmenų, policininkas Stefanas Sokolovskis (Sokołowski) uždarė (LCVA, f. 129, ap. 2, b. 3645). Sueigos organizatoriai pažeidė 1932 m. kovo 11 d. įstatymą apie susirinkimus.

Per tardymą 1936 m. vasario 23 d. P. Verseckas kaltas neprisipažino, sakė, kad buvo paskelbęs, jog susirinkimo tą dieną nebus, tačiau žmonės į skaityklą atėjo ir nesiskirstė, nei jis, nei Pečiulevičius žmonėms nekalbėjo. Storasta vasario 26 d. nutarė P. Versecką nubausti 200 zl bauda (už storastą pasirašė jo pavaduotojas B. Vendorfas – Wendorff).

P. Verseckas kovo 24 d. kreipėsi į storastą, parašęs, kad nutarimą „laikau neteisingu ir prašau spręsti šią bylą persiųsti teismui“. Vilniaus apygardos teismo IV baudžiamojo skyriaus administracinių bylų teisėjas, remdamasis Baudžimojo proceso kodekso 640–649 straipsniais, gegužės 15 d. nusprendė, jog kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas. Tuo tarpu P. Verseckas rugpjūčio 4 d. prašė Apygardos teismo į posėdį pakviesti liudytoją – Čižiūnų kaimo gyventoją Stasį Dzengelevičių, kuris paliudytų, kad per šventes į skaityklą susirenka daug žmonių; tą sekmadienį, vasario 16 d., irgi atėjo daug žmonių, kurie skaitė knygas ir laikraščius, o Verseckas tikrai pranešė, kad tai dienai numatytas susirinkimas atšaukiamas.

Apygardos teismo posėdis įvyko rugpjūčio 21 d. P. Versecko gynėjas advokatas A. Juknevičius paprašė apklausti liudytoją S. Dzengelevičių. Prokurorui neprieštaravus, teismas sutiko. Liudytojas paaiškino, kad į skaityklą buvo atėję 40–50 žmonių, kaltinamasis perskaitė jiems storastos raštą, o kai atėjęs policininkas liepė visiems išeiti, kaltinamojo tarp jų jau nebuvo. Teismas nutarė bylą spręsti kitame posėdyje rugpjūčio 31 d., patikslinimui iškvietus Valkininkų policijos komendantą S. Vardzinskį.

Rugpjūčio 31 d. teismo posėdžiui pirmininkavo teisėjas L. Misevičius, dalyvaujant prokurorui V. Komorovskiui. Dalyvavo kaltinamasis ir jo advokatas. Prisiekęs komendantas S. Vardzinskis paliudijo, kad Šv. Kazimiero draugijos Valkininkų būrelio valdyba buvo padavusi prašymą leisti surengti susirinkimą vasario 16 d., per Lietuvos nepriklausomybės metines. Policininkas vasario 16 d. iš pat ryto pranešė kaltinamajam, būrelio pirmininkui, kad apskrities storasta susirinkimo neleido. Apie 11 val. komendantas sužinojęs, kad į skaityklą, kur buvo ir biblioteka, prisirinko daug žmonių. Nuėjęs pamatė, kad salė sausakimša. Jos viduryje grupė žmonių lyg choru dainavo lietuviškas dainas, o minia jiems pritarė. Policininkas liepęs pašaukti kaltinamąjį; šis atėjo iš kito kambario, kurio durys buvo atviros. Kaltinamasis sakė, kad apie susirinkimą nieko nežino ir sueigos nenutraukė. Bibliotekos knygų tą dieną nedavė. Be to, pasak policininko, kai kurie žmonės reiškė nepasitenkinimą, kad Verseckas jų neįspėjęs, jog tądien negalima rinktis. Advokatas ir pats Verseckas prašė jį išteisinti. Tačiau teismas nutarė P. Versecką nubausti 200 zl bauda, o negalint susimokėti – 14 dienų arešto bei paimti iš jo 20 zl teismo išlaidoms padengti. Adv. A. Juknevičius rugsėjo 3 d. Apygardos teismui padavė kasacinį skundą. Tačiau teismas apeliacijos nesvarstė. Anot Apygardos teismo prokuroro 1937 m. balandžio 29 d. pranešimo teismui, praėjusių metų rugpjūčio 31 d. nuosprendis „buvo visiškai įvykdytas“.

***

Kaniavõs policijos posto komendantas Juzefas Ružanskis (Różański) 1936 m. kovo 17 d. pranešė Vilniaus-Trakų apskr. storastai, kad Viktorija Jasiulytė-Valentukevičienė iš Lydos apskr. Ùžbalio (kitaip Zõbalaičio, balt. Zablòcce) valsč. Mantõtų kaimo (dabar Varėnos r. Kaniavos seniūnija) 1936 m. vasario 23 d. ir kovo 4 d. Varėnos valsč. Grìbašos kaime, „Ryto“ skaityklos patalpose, sušaukė viešus gyventojų, neva Šv. Kazimiero draugijos narių susirinkimus, apie juos iš anksto nepranešusi valdžiai. V. Valentukevičienė, gimusi 1906 m., vieno vaiko motina, algą iš „Ryto“ gavusi skaityklos vedėja, tuomet gyvenusi Gribašoje. Susirinkime vasario 23 d. dalyvavo ir 8–9 metų vaikai. Skaityklos vedėja surengė Lietuvos nepriklausomybės dienos – Vasario 16-osios – minėjimą. Kalbėjusi Valentukevičienė paaiškino susirinkimo tikslą. Buvo deklamuojama, dainuojama, sugiedotas Lietuvos himnas.

Kovo 4 d. vėl susirinko Šv. Kazimiero draugijos nariai paminėti šventojo dienos. Apie šventės reikšmę pasakojo Valentukevičienė. Susirinkimų surengimas, anot policijos komendanto, prieštarauja 1932 m. kovo 11 d. Lenkijos įstatymo apie susirinkimus 6 straipsniui (žr. 1932 m. birželio 7 d. Dziennik Ustaw Rzeczypospolitej Polskiej Nr. 48, pozycja 450). Liudytoju komendantas nurodė Gribašos gyventoją Domininką Sužiedėlį.

V. Valentukevičienę J. Ružanskis tardė 1936 m. kovo 16 d. Moteris sakiusi: „Buvau įsitikinusi, kad pagal galiojantį Šv. Kazimiero draugijos statutą susirinkimai vyksta legaliai ir administracinės valdžios leidimo jiems rengti nebūtina“ (LCVA, f. 129, ap. 2, b. 3675).

Tą pačią dieną apklaustas 1908 m. gimęs, vedęs, tačiau bevaikis Gribašos gyentojas, 16 ha ūkio valdytojas D. Sužiedėlis, Šv. Kazimiero draugijos Gribašos skyriaus sekretorius. Jis sakė, kad susirinkimą norėta rengti Lietuvos nepriklausomybės šventės proga vasario 16 d., tačiau policija neleidusi, todėl susirinkimas surengtas vasario 23 d. Jame buvo apie 30 suaugusių asmenų ir keli 8–9 metų vaikai. Apie šventę kalbėjo ne tik Valentukevičienė, bet ir jis, Sužiedėlis, taip pat Lenkijos kariuomenės 33 pėstininkų pulke Lomžoje tarnavęs Antanas Grigas. Šv. Kazimiero draugijos skyriaus susirinkime kovo 4 d. dalyvavo apie 25 asmenys, draugijos nariai. V. Valentukevičienė paaiškinusi šventės prasmę. Draugijos nariai į skaityklą renkasi patys. Kovo 15 d. irgi vyko draugijos skyriaus susirinkimas, kuriame buvo keli vaikai, kurių pavardžių Sužiedėlis neprisiminė. Vilniaus-Trakų apskr. storasta su iškviesta Valentukevičiene kalbėjosi gegužės 2 d., o gegužės 5 d., remiantis 1932 m. kovo 11 d. įstatymo apie susirinkimus 25 str., moterį nubaudė 150 zl bauda, o jei neišgalės susimokėti – 5 mėn. arešto. Tų pačių 1936 metų spalio 26 d. storasta V. Valentukevičienę nubaudė 100 zl bauda „už nepalankumo ir paniekos Lenkijos valstybei parodymą, kai R.[espublikos] P.[rezidento] portretą pakabino nematomoje vietoje, o Lenkijos valstybės herbo visai neiškabino“. Dėl to Valentukevičienė, storastos sprendimą laikydama neteisingu, pagal BPK 640 str. 1937 m. gegužės 28 d. paprašė abi jos bylas perduoti teismui.

Be to, 1937 m. spalio 20 d. kasaciniame prašyme Vilniaus apygardos teismui V. Valentukevičienė rašė, kad jokių susirinkimų skaitykloje 1936 m. vasario 23 d. ir kovo 4 d. ji nerengusi, nes skaitykla buvo atiduota Šv. Kazimiero draugijos skyriaus žiniai, ir prašė į teismo posėdį iškviesti ir išklausyti liudininkus: Antaną Grigą, Šv. Kazimiero draugijos Gribašos skyriaus vicepirmininką, ir Domininką Sužiedėlį, draugijos skyriaus sekretorių. A. Grigas ir D. Sužiedėlis patvirtino, kad į Valentukevičienę dėl skaityklos jiedu kreipėsi prieš dieną iki susirinkimų, o paskui skaityklą tvarkė ir puošė pagal savo supratimą. Susirinkimui vasario 23 d. vadovavo A. Grigas, o kovo 4 d. – D. Sužiedėlis.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas B. Bogenskis (Bogieński) 1937 m. gruodžio 3 d. nutarė į gruodžio 29 d. numatytą bylos nagrinėjimą iškviesti vieną Valentukevičienę. Viešasis kaltintojas – viceprokuroras Z. Pavlucis (Pawłuć). Skaityklos vedėja kaltinta pagal 1932 m. kovo 11 d. įstatymo 6 straipsnį. Tačiau kaltinamosios posėdyje nebuvo: šaukimas jai buvo įteiktas tik gruodžio 27 d. ir ji, tuomet gyvenusi Dubìčiuose (Varėnos r.), nespėjo atvažiuoti į Vilnių. Bylos svarstymas atidėtas, kitą teismo posėdį numačius 1938 m. sausio 19 dienai.

Tačiau bylą 1938 m. sausio 19 d. nagrinėjo jau Varėnos miesto teismas. Teisėjas – J. Čerkasovas (Czerkasow). Dalyvavo abu liudininkai, kuriems buvo pranešta sausio 14 d.

A. Grigas kalbėjo, kad rengti susirinkimo vasario 16 d. policija neleido, kad Lietuvos himnas giedotas tik kovo 4 d., kad 8–9 metų vaikų susirinkime nebuvo, o tik tokie, kuriuos motinos laikė ant rankų (vyriausias 4 metų), ir t. t.

Pasak D. Sužiedėlio, vasario 23 d. nebuvo iškilmingo susirinkimo. Jį atidaręs Grigas paskaitė iš knygos, Valentukevičienė iš laikraščių, o jis iš kalendoriaus. Vaikų nebuvo. Panašus susirinkimas vyko ir kovo 4 d.

Varėnos miesto teismas nutarė savo posėdžio protokolus persiųsti Vilniaus apygardos teismui. Pastarasis savo posėdį numatė surengti 1938 m. vasario 23 d. V. Valentukevičienė būti jos gynėju teisme su teise paduoti apeliaciją, užbaigti bylą ir t. t. vasario 12 d. įgaliojo advokatą Antaną Juknevičių. Teismo posėdyje vasario 23 d. kaltinamoji nedalyvavo, nors šaukimą buvo gavusi. Pateikęs Valentukevičienės įgaliojimą, advokatas perskaitė ištraukas iš Šv. Kazimiero draugijos Gribašos skyriaus protokolų knygos, iš kurių matyti, kad kaltinamoji nelegalių susirinkimų nešaukė.

Vertimus iš protokolų knygos 1937 m. gruodžio 29 d. atliko prisiekęs vertėjas iš lietuvių kalbos Zigmantas Liogis (Logis). Protokolų knyga – keturiasdešimt susiūtų ir sunumeruotų lapų su apvaliu Šv. Kazimiero draugijos Vilniuje antspaudu ir 1934 m. balandžio 10 d. patvirtinta draugijos pirmininko kun. N. Raštučio parašu. Knygoje dvidešimt septyni protokolai iki 1936 m. kovo 8 d.

Protokolas Nr. 26 – 1936 m. vasario 23 d. susirinkimo protokolas. Susirinkimą atidarė A. Grigas. V. Valentukevičienė trumpai apžvelgė lietuvišką spaudą, D. Sužiedėlis iš 1936 m. „Vilniaus kalendoriaus“ perskaitė straipsnį apie lakūno Felikso Vaitkaus skrydį, A. Grigas – straipsnį „Taurusis klebonas“ iš tų metų „Jaunimo draugo“ Nr. 1. Deklamavo Petras Nedzveckas, Jonas Grigas ir Ant. Matijoškaitė. Dainuotos liaudies dainos. Kitas susirinkimas numatytas kovo 4 d. Pasirašę: susirinkimo pirmininkas A. Grigas, sekretorius P. Nedzveckas ir Florijonas Kondrakevičius.

Kovo 4 d. susirinkimo, vykusio skaitykloje, Povilo Kondrakevičiaus namuose, protokolas Nr. 27. Susirinkime dalyvavo Šv. Kazimiero draugijos skyriaus trisdešimt keturi nariai. Pirmininkavo D. Sužiedėlis. Perskaitytas ankstesnio susirinkimo protokolas. Skaityklos vedėja papasakojo apie Jogailaičių dinastiją, apie šv. Kazimiero tėvus, jo gyvenimą ir mirtį. Apie šv. Kazimierą paskaitė ir D. Sužiedėlis. Eiles deklamavo J. Grigas, P. Kondrakevičius ir V. Nedzveckaitė. Giedotos giesmės šv. Kazimiero garbei. Nutarta aptverti kaime jau pastatytą draugijos skyriaus kryžių, darželyje pasodinti medelių. Kitą susirinkimą numatyta sušaukti kovo 15 d. Nutarta prašyti draugijos valdybos atsiųsti naują knygą protokolams, nes senoji jau pasibaigusi. Protokolą pasirašė susirinkimo pirmininkas D. Sužiedėlis, sekretorius A. Grigas ir F. Kondrakevičius.

Viceprokuroras A. Marcinkovskis (Marcinkowski) teisme rėmė kaltinimą, o gynėjas A. Juknevičius siūlė kaltinamąją išteisinti. Teisėjas L. Misevičius (Misiewicz) nutarė dėl pateiktų kaltinimų V. Valentukevičienę išteisinti, o teismo išlaidas padengti iš valstybės iždo. Informaciją apie bylos baigtį išspausdinęs savaitraštis „Vilniaus žodis“ 1938 m. vasario 25 d. Nr. 9.V. Valentukevičienė vasario 28 d., būdama jau „Ryto“ skaityklos Dubičiuose vedėja, paprašė Apygardos teismo atsiųsti jai teismo nuosprendį. Šis jos sąskaita išsiųstas kovo 8 d.

Šiuo teismu Šv. Kazimiero draugijos Gribašos skyriaus persekiojimas nesibaigė. Pasak žurnalo „Jaunimo draugas“ 1936 m. Nr. 14, sustabdžius visos draugijos veiklą, gruodžio 18 d. į sodžių atvažiavo Kaniavos policijos komendantas Ružanskis su policininku Ignaševskiu (Ignaszewski). Jie paėmė ne tik visas draugijos skyriaus knygas, bet ir Antano Grigo nuosavas knygas.

***

Pasak Valkininkų policininko Stefano Skovronskio (Skowroński) 1936 m. balandžio 9 d. pranešimo Vilniaus-Trakų apskr. storastai, Valkininkų valsč. Daržiniñkų kaime, Jono Kazlausko namuose, Stasys Verseckas, lietuvių vartotojų kooperatyvo Daržininkuose kontrolės tarybos pirmininkas, balandžio 5 d. surengė susirinkimą ir jam pirmininkavo. Susirinko apie trisdešimt žmonių. Be kooperatyvo narių buvo ir keli kiti asmenys bei keli mažamečiai vaikai. Taip pat dalyvavo „garsi lietuvių veikėja Kuklienė Teklė“ su broliu, lietuvių veikėju Edvardu Talkačiausku. Sueigos dalyvius patikrinęs pagal ankstesnį kooperatyvo narių sąrašą, policininkas nelegalų susirinkimą uždarė. Tai paliudyti galėjo Daržininkų kaimo gyventojas Vlada Lukša (LCVA, f. 129, ap. 2, b. 3703).

Kuršių kaime gyvenęs 20 ha ūkio savininkas S. Verseckas tardytas gegužės 5 d. Tardomasis aiškino, kad jis, Vilniaus apygardos teisme užregistruoto „Žagrės“ kooperatyvo pirmininkas, balandžio 5 d., sekmadienį, surengė legalų susirinkimą. Visi jame dalyvavę asmenys Verseckui pažįstami. Apie neteisėtą susirinkimo nutraukimą S. Verseckas pranešęs Lenkijos Respublikos Vartotojų kooperatyvų sąjungai Varšuvoje.

Apskrities storasta gegužės 19 d. nusprendė S. Versecką nubausti 50 zl bauda. Tačiau S. Verseckas birželio 4 d. paprašė storastos jo bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui. Pastarasis rugpjūčio 18 d. nutarė bylą nagrinėti savo posėdyje spalio 10 d.

Apygardos teismo posėdyje spalio 10 d. dalyvavo S. Verseckas ir jo gynėjas advokatas A. Juknevičius. Gynėjas paprašė teismo išklausyti liudytojus – susirinkime buvusius Domininką Keršį ir Stasį Uždavinį. Prokuroras B. Dovburas (Dowbór) neprieštaravo. Liudytojai patvirtino, kad balandžio 5 d. buvo jų kooperatyvo susirinkimas. Teisėjas L. Misevičius, pasirėmęs Baudžiamojo proceso kodekso 360–370, 581, 648 ir 649 straipsniais, nutarė Stasį Versecką, neįrodžius jo nusikaltimo, išteisinti. Teismo išlaidos padengtos iš valstybės iždo.

***

Valkininkų vienuolynas, vėliau – kareivinės. Bendras vaizdas apie 1924. J. Kloso nuotr.

Valkininkų policijos posto policininkas Konstantinas Mečkovskis (Mieczkowski) 1936 m. balandžio 21 d. pranešė Vilniaus-Trakų apskr. storastai, kad Daržininkų kaime gyvenusi lietuvė mokytoja Teklė Talkačiauskaitė-Kuklienė balandžio 18 d. buvusios Daržininkų skaityklos patalpose Motiejaus Stašausko namuose sušaukė nelegalų jaunimo susirinkimą. Jaunuolius ji mokė lietuviškai skaityti ir rašyti, be to, surengė vaidinimėlio lietuvių kalba „Kas nugalės“ repeticiją. Tai nustatė balandžio 18 d. apie 20 val. patruliavęs policininkas Juzefas Demidovičius (Demidowicz). Kaip įkalčius jis paėmė 14 sąsiuvinių ir 10 užrašų knygučių (LCVA, f. 129, ap. 2, b. 3702).

Balandžio 26 d. tardyta kaltinamoji aiškinosi, kad į susirinkimą ji nieko nekvietė, jaunimas šeštadienį prieš Atvelykį susibūrė, kaip paprastai, senojoje skaitykloje. Kai užėjo policininkas, ji buvo savo virtuvėje tuose pačiuose namuose. Paimti sąsiuviniai yra Lietuvių vartotojų kooperatyvų draugijos Daržininkų skyriaus nuosavybė, o ji tos draugijos prašymu už atlyginimą turėjusi išversti į lietuvių kalbą vaikus pamokantį rašinį „Kas nugalės“. Skaityti ir rašyti jaunimo ji nemokė, liudininkų neturinti.

Apskrities storasta 1936 m. gegužės 4 d. nutarė T. Talkačiauskaitę nubausti 200 zl pabauda. Moteris birželio 4 d. storastai rašė, kad esanti nubausta nekaltai, ir prašė jos bylą perduoti svarstyti Vilniaus apygardos teismui. Bylą jame rugpjūčio 31 d. turėjo nagrinėti teisėjas L. Misevičius, dalyvaujant viešajam kaltintojui – prokurorui V. Komorovskiui (Komorowski). Tačiau kaltinamoji į posėdį neatvyko, nes jai, išvažiavusiai į Vilnių pas motiną, nebuvo įteiktas šaukimas. Prokurorui pasiūlius, teismo posėdis atidėtas, kol Vilniaus policija išaiškins kaltinamosios adresą. T. Talkačiauskaitės motina gyveno Vileišienės namuose, Šv. Kazimiero draugijos būstinėje, Chocimska (dabar Giedraičių) g. 31.

Nagrinėti bylą Apygardos teismas vėl ėmėsi rugsėjo 30 d. Kaltinamosios sąskaita procese leista dalyvauti gynėjui advokatui A. Juknevičiui, o kaltinimo liudininku nutarta pakviesti Valkininkų policininką K. Mečkovskį. Tačiau teismas nutarė bylą dar kartą atidėti, o iš apskrities storastos pareikalauti kaltės daiktinių įrodymų – paimtų sąsiuvinių ir užrašų knygučių. Juos prisiųsti teismo vicepirmininkas prašė storastos spalio 6 d., paskui pagreitinti tų įrodymų paiešką prašė lapkričio 9 d. bei trečią kartą – gruodžio 22 d. Ir tik 1937 m. sausio 12 d. Vilniaus-Trakų apskr. storastos įgaliotas V. Lebeckis (Lebiecki) pranešė teismui, kad daiktinių įrodymų T. Talkačiauskaitės bylai nepavyko rasti. „Galima manyti, kad jie dingo, konfiskuotus lietuviškus leidinius iš provincijos masiškai transportuojant į Storastiją.“Policininkas K. Mečkovskis teisme 1937 m. kovo 5 d. aiškino, kad Stašausko namuose radęs dešimt asmenų; ant stalo buvo mokykliniai vadovėliai ir sąsiuviniai. T. Talkačiauskaitė buvusi anksčiau tuose namuose veikusios skaityklos vedėja. Dabar ji užsiima nelegaliu mokymu. Be to, policininkas vėliau sužinojęs, kad kaltinamoji mokiusi jaunimą raštingumo lavinimo kursuose. Visi besimokiusieji yra to kaimo gyventojai. Rasti sąsiuviniai persiųsti apskrities storastai.

Kaltinamoji kalta neprisipažino, aiškino, kad užėjus policininkui repetavo vaikų vaidinimėlį. Gynėjas ir kaltinamoji prašė išteisinimo. Remiantis BPK 360, 370, 581, 648 ir 649 straipsniais, teismas nusprendė T. Talkačiauskaitę išteisinti. Tik nuosprendyje protokoluotojas klaidingai užrašęs, jog susirinkimas buvęs balandžio 20, o ne 18 d.

***

Anot Valkininkų policininko Kazimiero Putno (Putno) 1936 m. balandžio 28 d. pranešimo Vilniaus-Trakų apskr. storastai, Šv. Kazimiero draugijos Daržininkų kaimo būrelio pirmininkas 19-metis Motiejus Žydelis (g. 1926 m. spalio 15 d.) su „Ryto“ skaityklos vedėja Tekle Talkačiauskaite-Kukliene ir patalpų savininku Motiejumi Stašausku balandžio 26 d. surengė nelegalų susirinkimą. Jame dalyvavo apie 150 abiejų lyčių žmonių, kurie dainavo lietuviškas dainas, skaitė įtartinus lietuviškus laikraščius ir knygas.

M. Žydelis kaltės nepripažino, sakė, kad tąkart, sekmadienį, vyko paprastas jaunimo šokių vakarėlis, o šitokių vakarėlių niekas negali uždrausti. Tačiau apskrities storasta gegužės 5 d. nutarė M. Žydeliui skirti 100 zl baudą (LCVA, f. 129, ap. 2, b. 3701). Birželio 4 d. M. Žydelis paprašė storastos jo bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui.

Apygardos teismas tik spalio 24 d. posėdyje nutarė bylos svarstymą atidėti, pareikalauti iš apskrities storastos žinių, kada „Ryto“ skaitykla ir Šv. Kazimiero draugijos patalpos Daržininkuose buvo uždarytos ir į teismą kaip liudytoją iškviesti policininką K. Putno. Storasta V. Nedveckis (Niedźwiecki) lapkričio 10 d. teismui pranešė, jog nutarimą uždaryti Daržininkų lietuvybės židinius pasirašęs 1936 m. liepos 23 d. Jie uždaryti po birželio 22 d. patikrinimo. Nustatyta, kad skaitykloje buvę Kaune išleisti laikraščiai ir knygos, neturėję Lenkijos pašto cenzūros leidimo, be to, rasta netikslumų sąskaitų knygose, pas kasininką trūko pinigų…

Teismo posėdyje 1936 m. gruodžio 23 d. kaltinamasis M. Žydelis kalbėjo, kad policininkas jo nekláusė ir neskaičiavo, kiek žmonių buvo, o jų buvo ne daugiau kaip 40, paaiškino, kad Šv. Kazimiero draugijai priklauso apie 120 žmonių, tarp jų ir senos moterys. Kaime yra 47 namai, gyvena apie 300 žmonių ir jie dažnai sueina, paprastai į Stašausko namus, pašokti ir padainuoti. Teklė Kuklienė, Juozas Kasperavičius ir Juozas Uždavinys paliudijo, jog balandžio 26 d. skaityklos patalpose buvo tik šokiai. Vietos muzikantas grojo armonika, o Stašauskas pianinu. Niekas jokių prakalbų nesakė. T. Kuklienė teigė, kad buvo atėję 30–40, J. Kasperavičius – apie 40, J. Uždavinys – apie 30 žmonių. Policininkas K. Putno perpasakojo, ką balandžio 28 d. rašęs savo skunde storastai. Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 360–370, 581, 648 ir 649 straipsniais, teismas nutarė Motiejų Žydelį išteisinti.

Teklė Talkačiauskaitė-Kuklienė (ne Kurklienė, kaip kai kur rašoma) gimusi 1902 m. Vilniuje. Būdama „Ryto“ mokytoja, 1923–1924 m. ji dirbo Pãmerkiuose (dabar Varėnos r.), 1925–1926 m. – Kalesninkuose (Šalčininkų r.), 1927–1932 m. – Dieveniškių valsč. Didžiùlių kaime. Pasak 1936 m. rugsėjo 30 d. teismo bylos, moteriai dirbant Ašmenõs apskrityje, vien 1935 m. jai buvo iškeltos penkios bylos, daugiausia už nelegalius susirinkimus: sausio 8 d., kovo 28 d., lapkričio 7 bei 17 d. ir bene gruodžio 7 d. Pagal Amnestijos įstatymą tos bylos nutrauktos 1936 m. vasario 2 d. Tik ne visai aišku, kur Talkačiauskaitė-Kuklienė tuomet dirbusi. V. Martinkėnas knygos „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919–1939 metais“ (Vilnius, 1989) p. 153 rašo, kad moteris kažkuriais metais mokytojavusi Ašmenos apskr. Dieveniškių valsč. Kaziùlių kaime. Tačiau knygos p. 74 sakoma, kad „Ryto“ mokykla Kaziuliuose 1933 m. kovo 1 d. buvo uždaryta, o tuose pačiuose namuose veikusioje „Ryto“ skaitykloje vedėja bent 1933–1936 m. dirbusi Jadvyga Talkačiauskaitė. Nebent Teklė tame kaime vaikus mokė nelegaliai? Žinoma, jog „Rytas“ 1935 m. bandė prie skaityklos įsteigti kursus suaugusiesiems, bet, anot Martinkėno, „valdžia tokių kursų niekur neleido“.

***

Valkininkų valsč. Põšalčių kaime gyvenusi lietuvė mokytoja, g. 1903 m. Paulina Norkūnienė su vyru Motiejumi Norkūnu 1936 m. rugpjūčio 23 d. neaptvertame kieme prie buv. lietuvių skaityklos surengė nelegalų viešą susirinkimą: sutuoktiniai atidarė savo namų langus ir apie 50 žmonių klausėsi per lempinį radijo imtuvą sklindančios lietuviškos laidos iš Kauno. Taip rašoma Valkininkų policijos posto 1936 m. rugpjūčio 28 d. pranešime Vilniaus-Trakų apskr. storastai. Tai nustatė apie 20 val. patruliavęs policininkas ir paliudijo Valkininkų miestelio gyventojas Juozas Demidavičius (LCVA, f. 129, ap. 2, b. 3649).

Rugsėjo 15 d. tardyta P. Norkūnienė aiškino, kad rugpjūčio 23 d. apie 7 val. vakaro radijas grojo, kai ji su vyru ir šeima vakarieniavo, o lauke prie namų nieko nebuvo. Apskrities storasta rugsėjo 18 d. siūlė P. Norkūnienę nubausti 50 zl bauda, bet Norkūnienė paprašė bylą perduoti Apygardos teismui.

P. Norkūnienei iškelta byla Vilniaus apygardos teisme nagrinėta 1937 m. balandžio 2 d. Gynėjas advokatas A. Juknevičius siūlė apklausti liudytoją Joną Pūtį. Kaltintojui, viceprokurorui Galkovskiui (Gałkowski) neprieštaravus, teismas sutiko liudytoją apklausti. Apklausai šis buvo nuvestas į kitą kambarį.

Kaltinamoji P. Norkūnienė kalbėjo, kad nei ji, nei jos vyras jokio susirinkimo nerengė, buvo savo bute ir jokios žmonių minios nematė. J. Pūtys sakė negirdėjęs, kad kaltinamoji kada nors būtų rengusi kokį susirinkimą; radiją ji turi, bet jo klausyti niekada nieko nekvietė, žmonės pas Norkūnus ateidavo, bet šiaip sau, ne dėl kokių susirinkimų. Viceprokuroras kaltinimą atsiėmė.

Teismas pripažino kaltę neįrodyta ir pagal BPK 360–370, 581, 648 ir 649 straipsnius nutarė kaltinamąją išteisinti, teismo išlaidas padengti valstybės iždo lėšomis. Teismo pranešimą apie bylos baigtį P. Norkūnienė gavo gegužės 9 d.

***

Net trims asmenims užvestos atskiros teismų bylos dėl susirinkimo Vydenių kaime 1937 m. vasario 1 d.

Kaniavos policijos posto komendantas J. Ružanskis 1937 m. vasario 9 d. pranešė Vilniaus-Trakų apskr. storastai, kad Teofilė Pilipavičiūtė-Petrušienė, Ignoto d., gimusi 1898 m. liepos 22 d. Pãbaronės kaime, bevaikė, buvusi „Ryto“ skaityklos vedėja, o tuo metu be užsiėmimo gyvenusi vyro ūkyje, vasario 1 d. nuo 17 val. iki 21 val. Vydeniuose, seniūno Felikso Bartoševičiaus namuose, kartu su F. Bartoševičiumi, Petru Butrimu ir Izidoriumi Bartoševičiumi eglutės priedanga surengė nelegalų susirinkimą vietos žmonėms ir vaikams. Jame dalyvavo iki 36 asmenų (LCVA, f. 129, ap. 2, b. 3673).

Kovo 16 d. tardoma T. Petrušienė pareiškė, kad susirinkimo neorganizavo. Į eglutę buvo pakviesti vaikai su tėvais. Eglutę rengė vaikų tėvai, o ji už tėvų sudėtus pinigus nupirkusi vaikams saldainių. Apskrities storasta, kovo 22 d. susipažinęs su T. Petrušienės administracinės bausmės byla, pripažino, kad moteris pažeidusi 1932 m. kovo 11 d. įsatymo dėl susirinkimų 6 punktą, ką įrodžiusi policija. Storasta nutarė Petrušienei skirti 25 zl pabaudą.

T. Petrušienė liepos 5 d. paprašė jos bylą perduoti teismui. Vilniaus apygardos teismas, dalyvaujant kaltinamosios gynėjui advokatui A. Juknevičiui, bylą nagrinėjo lapkričio 17 d. T. Petrušienė kalta neprisipažino, aiškinosi, kaip ir per tardymą. Gynėjas pasiūlė išklausyti liudytoją, susirinkime buvusį Adolfą Petrušį. Prokuroras neprieštaravo. Šalių susitarimu atleistas nuo priesaikos, 27 metų A. Petrušis pareiškė, kad seniūno F. Bartoševičiaus namuose buvo surengta eglutė, į kurią pakviesta keliolika vaikų ir iki dešimties suaugusiųjų, tarp jų ir jis su žmona. Visi dalyvavusieji vienas kitą pažinojo.

Kaltinamoji paskutiniame žodyje prašė ją išteisinti. Teismas pripažino, kad pagal BPK 360–370, 581, 648 ir 649 straipsnius kaltė neįrodyta ir T. Petrušienę išteisino; teismo išlaidos padengtos iš valstybės iždo.

Pasak LCVA, f. 129, ap. 2, b. 3674, Vydenių gyventojas, 1906 m. gimęs žemdirbys, 9 ha žemės, pastatų ir inventoriaus savininkas, dviejų vaikų nuo 10 iki 15 metų tėvas Petras Butrimas 1937 m. vasario 1 d. su T. Petrušiene pas F. Bartoševičių surengė nelegalų susirinkimą, apie ką Kaniavos policija vasario 9 d. pranešusi apskrities storastai. Anot policijos, P. Butrimas su T. Petrušiene aktyviai dalyvavo prolietuviškoje veikloje.

Iš Bieliūnų kaimo (dabar Baltarusijos Varenavo r.) kilęs P. Butrimas, tardomas kovo 16 d., kaltas neprisipažino ir prašė išteisinti. Storasta kovo 22 d. nutarė jį nubausti 25 zl pabauda. Tačiau P. Butrimas liepos 5 d. irgi paprašė bylą perduoti teismui. Būti gynėju teisme lapkričio 5 d. jis įgaliojo advokatą A. Juknevičių; įgaliojimą patvirtinęs Varėnos valsčiaus vaitas A. Žižnevskis, už tai paėmęs 1 zl kanceliarinio užmokesčio.

Vilniaus apygardos teismas 1937 m. lapkričio 17 d. priėmė tokį patį nutarimą, kaip ir T. Petrušienės byloje: Petrą Butrimą išteisinti, teismo išlaidas padengus valstybės sąskaita.

Trečia byla dėl susirinkimo Vydeniuose 1937 m. vasario 1 d. iškelta Izidoriui Bartoševičiui (LCVA, f. 129, ap. 2, b. 3676). Pagrindas toks pat, kaip ir T. Petrušienės bei P. Butrimo byloms. I. Bartoševičius, Juozo s., g. 1899 m. Vydeniuose, 13 ha žemės ūkio savininkas, vedęs, penkių vaikų nuo 3 iki 13 metų tėvas. Pasak bylos teisminio nagrinėjimo protokolo, kovo 16 d. kaltę pripažinęs ir prašęs ją dovanoti. Eglutėje buvęs, nes nemanęs, kad dėl to kuo nors nusikals. Apie Vilniaus-Trakų apskrities storastos kovo 22 d. nutarimą skirti I. Bartoševičiui 25 zl pabaudą jam pranešta birželio 30 d. I. Bartoševičius liepos 5 d. paprašė storastos jo bylą perduoti teismui. Prašymą storastai už beraštį prašytoją pasirašė Teofilė Petrušienė. Būti gynėju lapkričio 17 d. numatytame teisme I. Bartoševičius lapkričio 5 d. įgaliojo advokatą A. Juknevičių. Už beraštį įgaliojimą pasirašė Domininkas Miliūnas, kurio parašą, kaip ir P. Butrimo įgaliojimą, patvirtino Varėnos valsčiaus vaitas.Vilniaus apygardos teisme lapkričio 17 d. kaltinimą rėmė viceprokuroras K. Murza-Murzičius (Murza-Murzicz), teisėjavo Apygardos teismo vicepirmininkas A. Boreika (Borejko). Gynėjas paprašė išklausyti liudytoją Adolfą Petrušį. Kaltintojui neprieštaravus, nuo priesaikos atleistas, bet perspėtas, kad už neteisingus parodymus bus nubaustas, A. Petrušis papasakojo, jog kaimo seniūnas Feliksas Bartoševičius pakvietė kelis pažįstamus kaimynus į eglutę savo namuose. Tarp pakviestųjų buvęs ir kaltinamasis I. Bartoševičius. Gynėjui pasiūlius kaltinamąjį išteisinti, teismas pagal tuos pačius BPK straipsnius, kaip ir T. Petrušienės bei P. Butrimo bylose, nutarė Izidorių Bartoševičių išteisinti, o teismo išlaidas padengti valstybės iždo lėšomis.

***

Lietuvių gynėjas daugybėje teismų bylų advokatas Antanas Juknevičius ir pats neišvengė lenkų valdžios teisminio persekiojimo. Anot informacijos „Mūsų laikraščio byla“ „Jaunimo draugo“ 1936 m. Nr. 10 (spalio mėn.), Vilniaus miesto storastijos įsakymu tų metų žurnalo (tik pagal anų laikų tradiciją kone visi periodiniai leidiniai vadinti laikraščiais) Nr. 3 konfiskuotas už viršelyje įdėtą Kristaus kančios kalno vaizdelį su žodžiais „Per Golgotą atsikeliam“ ir už vinjetę „Broliai lietuviai“. Abiejuose paveiksluose įžiūrėtas neteisingų žinių skleidimas apie lietuviams daromą priespaudą. Už tai žurnalo steigėjui ir daugiau kaip 10 metų buvusiam redaktoriui A. Juknevičiui iškelta teismo byla. Pirmą kartą Vilniaus miesto teismas ją svarstė 1936 m. rugsėjo 11 d. Prokurorui ir kaltinamajam reikalaujant, teismas bylą atidėjo ir pakvietė ekspertus. Antrą kartą byla nagrinėta rugsėjo 25 d. Teismas išklausė du vertėjus iš lietuvių kalbos: Vilniaus universiteto lietuvių kalbos lektorių Bronių Untulį ir prisiekusį teismo vertėją Z. Liogį. Taip pat išklausinėtas simbolikos žinovas, universiteto Meno fakulteto profesorius Liudomiras Slendzinskis. „Ekspertų pareikštos nuomonės sugriovė visus kaltinimus, ir teismas mūsų laikraščio redaktorių išteisino.“Po konfiskavimo žurnalo Nr. 3 išleistas jau su kitokiu viršeliu. „Žurnalistikos enciklopedijoje“ (Vilnius, 1997) apie „Jaunimo draugą“ G.[enovaitė] B.[urneikienė] parašiusi ne visai tiksliai. Augustinas Burokas redaktoriaus pareigose A. Juknevičių pakeitęs ne nuo 1937 m. pradžios, o 1936 m. gegužės mėn.; be to, 1936 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais išėjo po du žurnalo numerius.

Rytų Lietuva , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra