Vilniaus bazilijonai kviečia kartu švęsti 500 metų jubiliejų
Autorius: Voruta Data: 2014-06-06 , 08:51 Spausdinti
2014 m. birželio 7-9 dienomis Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia, kurią pastatė kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis už pergalę prie Oršos, minės 500 metų jubiliejų. XVII a. pradžioje čia darbavosi Bažnyčios vienybės Apaštalas Šventasis Juozapatas, vienas iš Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino kūrėjų.
Birželio 7 d. 10 val. minint Švč. Trejybės bažnyčios 500 metų jubiliejų, vyks iškilminga Jubiliejinė liturgija, kuriai vadovaus Ukrainos Graikų katalikų Bažnyčios Aukščiausias arkivyskupas, vyskupai iš Ukrainos, dalyvaujant Vilniaus arkivyskupui, Apaštaliniam Nuncijui, kitiems dvasininkams.
Prie krikščionybės Lietuvoje ištakų
Lietuvos sostinė Vilnius nuo seno jungia Rytų ir Vakarų Europą, kur taikiai sugyveno įvairių tautybių ir kultūrų atstovai, tad amžių bėgyje sukūrė unikalų ir nepakartojamą vienos iš seniausių Europos sostinių koloritą. Lietuvos, kaip geografinio Europos centro, padėtis buvo svarbi ir religiniame šalies gyvenime.
Vienas iš ryškiausių Senamiesčio architektūros perlų – Bazilijonų vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčios vartai (Vilnius, Aušros Vartų 7 b.) visada atidaryti norintiems prisiliesti prie viduramžių Europos paslapčių.
Pasak legendos, XIV amžiuje, praėjus keleriems metams nuo Vilniaus šventųjų kankinių Antonijaus, Joano ir Eustafijaus mirties, ąžuolų giraitėje buvo pastatyta krikščionių šventyklą. Šventųjų kankinių žūties vietoje rinkdavęsi melstis krikščionys pastatė nedidelę koplytėlę.
Akmeninę Švč. Trejybės bažnyčią su varpine 1514 metais pastatė Lietuvos didysis etmonas, Vilniaus kaštelionas ir Trakų vaivada kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis (1460–1530).
Akmeninės šventyklos frontone išliko freskos su Vilniaus kankinių atvaizdais ir ketaus plokštė, skelbianti, kad šioje vietoje mirė kankiniai šventieji Antonijus, Joanas ir Eustafijus.
Po Brastos unijos, 1609 metais, karaliaus Žygimanto III Vazos įsakymu, šventykla buvo perduota unitams.
Šventyklos kompleksas apima Švč. Trejybės bažnyčią ir tris koplyčias: Švč. Dievo Motinos Apsilankymo, Šv. Kryžiaus Išaukštinimo ir Apaštalo Luko – joje, pasak padavimo, meldėsi ir žmones gydė šventasis Juozapatas.
Šiandien priešais šventyklą vienuolyno patalpose veikia universitetas, sujungtas su viešbučio, skirto piligrimams, kompleksu. XVIII amžiuje čia buvo vienuolių celės. Šalia yra garsi Konrado celė, liudijanti žinomo lenkų poeto Adomo Mickevičiaus patirtus išgyvenimus.
Švč. Trejybės bažnyčioje palaidoti žinomi žmonės: Švč. Dievo Motinos Apsilankymo koplyčioje, prabangiame marmuro sarkofage 1527 metais palaidotas statytojas Jonušas Skuminas Tiškevičius kartu su savo žmona Barbora, kilusia iš Naruševičių giminės; Centrinėje dalyje – Vilniaus burmistro Afanasijaus Bragos ir jo sūnaus Antonijaus kapas su užrašu kirilica, datuotu 1576 metais; Kairėje pusėje – vienuolių seserų Jelenskių kapas (1758 metai) su užrašu lenkų kalba. Šventyklos rūsyje nuo XVIII amžiaus ilsisi Vilniaus bazilijonų vienuolyno archimandritų palaikai.
Vienuolynas šiandien, kaip ir XVII amžiuje, priklauso Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui (OSBM). Kiekvieną dieną Švč. Trejybės bažnyčioje vyksta pamaldos – žiemą restauruotoje Švč. Dievo Motinos Apsilankymo koplyčioje, vasarą – prieš pagrindinį Švč. Trejybės altorių. Pamaldose dalyvauja ne tik Vilniaus, bet ir kitų vietovių tikintieji. Pamaldos vyksta ukrainiečių kalba, kadangi Bazilijonų ordinas, kurį įsteigė (atgaivino) iš Voluinės Vladymyro (Ukraina) kilęs šventasis Juozapatas, Ivanas Kuncevičius (1580–1623).
Šiandien vienuolyno veiklą remia Bazilijonų ordinas, geros valios žmonės, paramos sulaukiama ir iš Lietuvos vyriausybės. Nedidelės brolijos ir mažos bendrijos pajėgomis vyksta pamaldos ir palaikoma tvarka vienuolyne.
Pastato būklė šiandien yra kritinė, todėl vienuoliai bazilijonai ir parapijiečiai kreipiasi į kiekvieną prašydami pagalbos paaukoti pagal išgales.
ŠVENTINĖ PROGRAMA
(Vilnius, Aušros Vartų 7 b.)
2014 m. birželio 7 d. (šeštadienis)
8.30 — Rytmetinė
10.00 Jubiliejinė Liturgija. Gieda choras “Cantemus” iš Ivano — Frankivsko (Ukraina)
11.30 – Sveikinimai
18.00 Šventinė vakarinė malda
19.00 Choro “Cantemus” koncertas Švč. Trejybės bažnyčioje
2014 m. birželio 8 d. (sekmadienis — Sekminės)
9.00 — Rytmetinė
10.00 — Konferencija.
Dr. Aldonos Vasiliauskienės (Lietuva) mokslo monografijos “ Vasilijaus Zinko studija “Sesuo Rafaila” istorinis bibliografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija” pristatymas
Prof. M. Melnyko (Lenkija) pranešimas: “ …”
10.30 — Protoarchimandrito Genezijaus Viomaro, OSBM vadovaujama iškilminga Liturgija. Gieda choras “Cantemus”
15.00 — Jubiliejinis koncertas Vilniaus miesto Rotušėje (Didžioji gatvė 31)
18.00 — Vakarinė liturgija
2014 m. birželio 9 d. Švč. Trejybės bažnyčios titulinė šventė
9. 00 – Rytmetinė
10.00 — Protoigumeno t. Pantalejmono Salamachos, OSBM vadovaujama iškilminga liturgia
11.30 — padėkos Švč. Trejybei Akafistas. Gieda choras “Cantemus” .
15.00 – Paroda, skirta Švč. Trejybės bažnyčios jubiliejui (Konstitucijos prospektas, 3)
18.00 — Vakarinė. Gieda broliai bazilijonai.
Pagal rengėjų inf.
Komentarai
Naujienos
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
Lietuva
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vienuolių gyvenimus ir išgyvenimus
~ Katalikų Bažnyčia, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2021-01-08, 09:20
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
~ Katalikų Bažnyčia, Lietuva - JAV, Naujienos, Pasaulis, Religija
2021-01-06, 15:10
-
Padėka Marijos radijo bičiuliams
~ Katalikų Bažnyčia, Naujienos
2021-01-03, 10:37
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: "Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!"
~ Katalikų Bažnyčia, Naujienos, Religija
2020-12-25, 08:13
-
Sekmadienį uždegsime paskutiniąją advento vainiko žvakę ir lauksime stebuklo – Kūdikėlio Kristaus gimimo
~ Katalikų Bažnyčia, Naujienos, Religija, Vilniaus arkivyskupija
2020-12-18, 14:07