Vilniaus arkivyskupo metropolito kardinolo A. J. Bačkio pamokslas, pasakytas per Taizė piligrimų šv. Mišias Arkikatedroje

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Taizė – sekmadienis 2009 05 03
Mielieji,
šios dienos Evangelijoje Jėzus byloja: Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų (Jn 10, 10). Ką šiais žodžiais Kristus nori mums pasakyti? Ką reiškia gyvenimo apstybė šiandienos žmogui?
Mūsų dienų pasaulis labai meistriškai išnaudoja žmogaus troškulį greitai ir daug turėti. Iš visų pusių mums  siūloma viliojančių dalykų gausa: daug maisto, daug mašinų, daug pramogų, daug pažįstamų ir ryšių. Iš tos gausybės nelengva išsirinkti svarbiausius, būtiniausius dalykus, kurių mums tikrai reikia. Lengva pasiklysti tarp nuo apsto lūžtančių pasaulio mugės lentynų.
Šiomis dienomis Vilniuje matome kaip niekada daug jaunimo. Visi džiaugiamės jaunuoliais atvykusiais iš įvairių kraštų į mūsų miestą, kuris tapo tikra ieškančio ir tikinčio jaunimo sostine. Jaunimas linkęs greitai susidraugauti, megzti naujus ryšius, kurti ateities svajones.
Iš patirties žinome – nors gera, kai tave supa daug draugų, tačiau būtina turėti tą vienintelį draugą, kuris niekada mūsų nepaliks, nenuvils, kuris praturtins, padrąsins, padės ir, reikalui esant, paguos. Štai kodėl Kristus šiandien mums sako: Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų. Jėzus nori ir gali būti mūsų Draugu. Dievo tarnas Jonas Paulius II sako: Argi Kristus nėra didžiausias draugas ir sykiu bet kokios autentiškos draugystės mokytojas? Tiems, kurie susitinka Jėzų, priima Jį į savo gyvenimą, Kristus suteikia apstumo. Apstumo, kylančio iš pačių giliausių dalykų.
Draugystė su Jėzumi suteikia drąsos eiti ten, kur patys vieni niekuomet neišdrįstume, – į Dievo meilės gelmes. Juk tik gelmėje slypi patys brangiausi ir tikriausi perlai: autentiška meilė, kilnūs darbai, kūrybiškas bendradarbiavimas, solidari atjauta, drąsus įsipareigojimas. Šiuos turtus Jėzus duoda veltui kiekvienam, kuris Juo tiki. Jėzus visiems mums sako: Jus aš draugais vadinu (Jn 15, 15).
Antroji dieviškojo apstumo sąlyga yra gebėjimas tais turtais pasidalyti. Šiomis dienomis daug vilniečių šeimų atvėrė duris piligrimams atvykusiems į Lietuvą. Argi šis pasidalijimas pastoge, maistu ir ypač nuoširdumu bei svetingumu, nepripildė jūsų širdžių džiaugsmo apstumu?
Mano nuoširdus troškimas ir linkėjimas kiekvienam jaunuoliui – kad jūs išsivežtumėte iš Vilniaus dvasinių turtų gausą ir pasidalytumėte jais su savo artimaisiais, draugais. Kiekvienas, kurį sutiksite savo kelyje, tebus paliestas džiaugsmo, kilusio iš susitikimo su Viešpačiu ir dalijimosi žmogišku gerumu bei draugiškumu. Sena patarlė sako, kad su draugu pasidalytas skausmas sumažėja, o džiaugsmas – padidėja.
Jūsų Pasitikėjimo piligrimystė Vilniuje baigiasi. Tačiau tęsiasi gyvenimo piligriminė kelionė. Jai reikia teisingos krypties ir jėgų. Jai reikia to vienintelio Draugo, kuris saugiai perves jus per šio gyvenimo audras ir palydės į amžinojo Tėvo namus. Jėzus yra pasirengęs keliauti su jumis į jūsų kraštą, šeimą, kad maitintų jus savuoju Kūnu ir Žodžiu. Nepamirškite, kad Kristus yra gyvenimo Šaltinis. Iš Jo pervertos Širdies srūva malonė, kuri mūsų gyvenimą padaro prasmingą ir gražų. Šiomis dienomis praleidote daug laiko maldoje, bendrystėje, klausydami Dievo Žodžio. Tegul ši patirtis taps jums būtinybe, tegul susitikimas su Kristumi virsta nuoširdžia draugyste. Ieškokite Jo savo kasdieniuose pasirinkimuose, savo darbuose ir santykiuose su kitais, o ypatingai – maldoje ir Dievo Žodyje.
Nepamirškite svarbios žinios, kuri Vilniui leidžia vadintis Dievo gailestingumo miestu, nes čia Jėzus mums visiems dar kartą priminė Šventojo Rašto žodžius: Dievas apstus gailestingumo (Ef 2, 4). Dievo gailestingumas yra Jo veikli meilė kiekvienam, kuris išdrįsta į Jį atsigręžti, kuris priima Jo draugystę ir tampa Jo malonės dalininku. Paliestas Dievo gailestingumo, negali gyventi vien tik sau, negali nesidalyti savuoju gyvenimu su tais, kuriuos sutinki savo kelyje, nes Viešpats tave kviečia su jais drauge kurti, nešti gėrį, grožį ir džiaugsmą pasauliui.
Tesuteikia Dievas Jums drąsos apsispręsti gyventi su Kristumi. Tegul jūsų tikėjimas niekada nepavirsta tik gražia tradicija, išorišku ritualu, bet būna grindžiamas giliu ryšiu su Kristumi. Tik tuomet, kai Jūs pažinsite Šaltinį, jūsų žmogiški santykiai nepristigs meilės, gerumo ir atlaidumo. Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų. Kristus – į mūsų žemiškąjį kelią įsukęs Piligrimas, norintis keliauti drauge su jumis. Priimkite Jį į savo būrį ir jūsų gyvenimas visuomet bus apstus Jo malonės ir džiaugsmo.

Voruta. –  2009, geg. 9, nr. 9 (675), p. 1, 4.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra