Vilniaus apskričiai 70 metų

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Dažną apima dvejopa nuotaika švenčiant 70 metų Vilniaus grįžimo Lietuvai jubiliejų. Iš vienos pusės, minime svarbią visai Lietuvai datą – Vilniaus grįžimo kaip Lietuvos sostinės metines, tačiau trumpam pasidžiaugus sava istorine amžina sostine, vienam agresoriui pakeitus kitą, netrukus praradome valstybę, o kartu ir daug talentingų bei darbščių žmonių.

Nežiūrint to, per tuos 70 metų apskritis ir ypač pietrytinė jos dalis pasikeitė neatpažįstamai. Jau tarybiniais laikais čia dideliais tempais buvo plečiamas krašto bei vietinės reikšmės kelių tinklas, keičiami į gelžbetoninius tiltai. Tai atvėrė galimybes vietos gyventojams naudotis autobusų eismu, tapti mobiliais, plėsti gyvenvietes, statytis namus, lengvai pasiekti Vilnių. Gyvenimo gerovė dar labiau augo Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir šiandien jau mes nelabai skiriame vietos žmonių gyvenimo kokybės nuo aplinkinių rajonų. Net nėra ko lyginti švietimo, kultūros, sveikatos, socialinių reikalų pasiekimų dabartyje su tuo, kas buvo prieš 70 metų.
 
Šis laikotarpis – tai Vilniaus administracinio regiono įforminimas, kuris su pertrūkiais gyvuoja iki šiol. Tačiau šventė, kurios akcentas buvo ta proga organizuota konferencija Vilniaus apskrities viršininko administracijoje, keista, nes vadovaujantis jau savos valdžios sprendimais šios metinės turėtų tapti paskutinės.
 
Tokia sistema, kuri dabar dėliojama ir kuriama popieriuje, rodo centrinės valdžios norą koncentruoti savo rankose valdžią, paliekant tik savo bei savivaldos grandis. Nors dauguma merų tokią reorganizaciją palaiko, bet labai abejoju, kad centrinei valdžiai, perėmus daugelį apskričių funkcijų, tiems patiems savivaldybininkams bus lengviau, jau nekalbant apie paprastus žmones, kuriems daugelį svarbių klausimų teks spręsti gerokai toliau nuo namų.
 
Nesu reformų priešininkas. Bet jos turi būti pasvertos, pasiremta ES šalių, kuriose puikiai funkcionuoja net renkamų regionų institucijų santykiai su savivalda ir centrine valdžia. Regionus vadinkime kaip norime, bet tokie dariniai, gal kitokiu formatu, mano galva, turėtų likti. Kita vertus, vien kaip planuojamos regioninės tarybos – neaišku kiek jų liks – paliktos tik gauti ir skirstyti ES finansinę paramą vargu ar bus veiksmingos. Kokia nors administracija prie regioninių tarybų turės būti, juk apie aukštesnio administracinio valdymo vienetą kalba ir mūsų Konstitucija.
 
Suprantu, kad pertvarkos administraciniame valdyme būtinos, bet, abejoju, ar tokios. Gerai žinoma, kokias problemas apskritys nagrinėja, tačiau ar bus geriau žmonėms po planuojamos reformos, vargu, ar teigiamai atsakys net reformatoriai. Kita vertus, apskrityse dirba daug gerų specialistų, tai brangus turtas ir jo neišsaugoti būtų nedovanotina klaida.
 
Dalyvavau surengtoje konferencijoje Vilniaus apskrities įkūrimo 70–mečiui paminėti. Rengėjus nuoširdžiai sveikino apskrities savivaldybių merai (pasigedau Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių merų). Gražius žodžius kalbėjo atsakingi VRM, Žemės ūkio ministerijos atstovai, gyrė atliktus darbus, tačiau negalėjo pasakyti to, ko iš jų laukė susirinkę žmonės – „ramiai dirbkite toliau“.
 
O šventė reikšminga ne tik apskričiai, ji svarbi visai Lietuvai. Pakanka pasižiūrėti į nuotraukas kaip 1939 metų spalį vilniečiai sutiko savus karius. Jos tik patvirtina, kad nepriklausomai nuo įvairių manipuliacijų, TIESA anksčiau ar vėliau nugalės.
 
Malonu, kad patriotiškas jaunimas savaip, oriai ir nepriekaištingai, be valdžios malonės, eisena sugebėjo pažymėti šią šventę. Norėtųsi tikėti, kad ji bus minima ne tik jubiliejiniais metais, bet, kad apie ją girdėsime plačiau, kad, pašaukti jaunimo, šventėje dalyvaus tūkstančiai Lietuvos žmonių.

Voruta. – 2009, lapkr. 7, nr. 21 (687), p. 6.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra