Vilniaus apskričiai – septyniasdešimt

 

Susirinkusiesiems sveikinimo žodį tarė Vilniaus apskrities viršininkas Jonas Vasiliauskas, pranešimus skaitė akademikas profesorius habil. dr. Antanas Tyla, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja Zita Tiukšienė, Genocido ir rezistencijos centro vyriausiasis specialistas Stanislovas Buchaveckas, Vilniaus universiteto istorikas prof. dr. Alfredas Bumblauskas.

 

Vilniaus apskrities viršininko padėkos buvo pareikštos žmonėms, kurie daug nusipelnė kultūriniam ir tautiniam Vilnijos krašto atgimimui. Tai „Vorutos“ skaitytojams gerai pažįstami prof. Kazimieras Garšva, žinomas pedagogas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordininkas Algimantas Masaitis, laikraščio „Voruta“, kuris neseniai atšventė 20 metų sukaktį, leidėjas ir redaktorius Juozas Vercinkevičius ir kiti.

 

Įvyko Vilniaus Juozo Tallat Kelpšos konservatorijos mokytojų ir mokinių koncertas.

 

 

Pasak prof. habil. dr. A. Tylos, Vilniaus apskritis, kaip administracinis vienetas, susiformavo jau buvusios Lietuvos kunigaikštystėje ir buvo žinoma nuo XVI a., o Lietuvos Taryba, 1918 m. skelbdama „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje“, „tik pakartojo mūsų tautos sąmonėje išlikusį ilgų okupacijų metų nesunaikintą šio Lietuvos krašto svarbos valstybinio gyvenimo praeičiai, dabarčiai ir ateičiai suvokimą.“ 1920 m. šio krašto dalis buvo atplėšta nuo Laisvos Lietuvos. Kai 1939 m. SSSR ir Vokietija pasidalijo Lenkiją, Vilnius sugrąžintas Lietuvai ir tų pačių metų spalio 27 dieną pradėjo veikti istorinę sostinę ir jos apylinke vienijantis administracinis vienetas – apskritis.

 

Pirmuoju Vilniaus apskrities vadovu tapo Jonas Šlepetys.

 

Įsigilinus į Vilniaus apskrities istoriją tvirtinama, jog čia sutelktas visas Lietuvos valstybės kūrimosi ir jos plėtros istorinis paveldas: Vilnius, Trakai, Kernavė, Maišiagala, Medininkai, Dubingiai…

 

Visais amžiais čia buvo Lietuvos valstybingumo židinys.

 

 

Sovietinės okupacijos metais vietoje Vilniaus apskrities jos teritorijoje buvo įsteigti Naujosios Vilnios, Vilniaus, Nemenčinės ir Šalčininkų rajonai. Atkūrus nepriklausomybę, 1995 m. buvo atkurta ir Vilniaus apskritis, o jos pirmuoju valdytoju paskirtas Alfonsas Macaitis.

 

Šiandieną Vilniaus apskritį sudaro aštuonios savivaldybės: Vilniaus miesto, Šalčininkų, Širvintų, Elektrėnų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės Vilniaus rajonai. Ir kiekvienas jų svarbus tiek istoriniu kultūriniu, unikaliu gamtiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Minėtose savivaldybėse esantys į UNESCO paveldo sąrašus įtraukti objektai įpareigoja tarptautinės bendrijos akivaizdoje. „Vilniaus apskritis didžiausia šalyje pagal teritoriją ir gyventojų skaičių (plotas sudaro apie 15 procentų šalies teritorijos, gyvena – apie 34 procentu visų šalies gyventojų, jai tenka apie 36 proc. šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto), – tvirtino jis. – Esame daugiatautis regionas. Apie pusė apskrities gyventojų yra lietuviai, trečdalis – lenkai, dešimtadalis – rusai, daug baltarusių, ukrainiečių, žydų, karaimų bei kitų. Kaip savo pranešime pažymėjo dabartinis Vilniaus apskrities viršininkas J. Vasiliauskas, ši apskritis ypatinga tuo, kad joje istoriškai susiklostė specifinės švietimo sistemos sąlygos. Prireikė veiksmų, kurie būtų nukreipti į tautinės savimonės atgaivinimą ir puoselėjimą šiame krašte. 1996–1997 m laikotarpiu čia buvo įsteigtos pirmos septynios lietuviškos mokyklos: pagrindinės – Buivydiškėse, Buivydžiuose, Medininkuose, Sužionyse, pradinė – Eitminiškėse, Akmenynėje ir Turgeliuose.

 

1997–2000 metais Vilniaus apskričiai vadovavo Alis Vydūnas. Tuo laikotarpiu krašte buvo įsteigtos 23 pradinės ir pagrindinės mokyklos, viena vidurinė, taip pat lietuviški vaikų darželiai Lavoriškėse, Čekoniškėse, Visalaukėje, Rakonyse, Glitiškėse, Bezdonyse, Karvyje, Šumske, Galgiuose, Mickūnuose. Šalčininkų rajone įkurtos Kalesninkų, Butrimonių, Purvėnų, Jurgelionių, Šarkaičių, Čiužiakampio, Juršiškių, Kurmelionių, Dailidžių mokyklos, vaikų darželis Butrimonyse ir vaikų darželiai. Apskritis iš Švietimo ministerijos perėmė Juodšilių Šilo ir įsteigė Riešės vidurines mokyklas, kurios ilgainiui tapo gimnazijomis.

 

Dabar statoma nauja lietuviška mokykla Lavoriškėse, LR vyriausybė skyrė lėšų Maišiagalos LDK kunigaikščio Algirdo vidurinės mokyklos statybai. Pasak apskrities viršininko, joje vaikai turėtų pradėti mokytis jau po kalėdinių atostogų.

 

Apskrities viršininko teigimu, kita itin svarbi sritis – žemėtvarka, kurios funkcijos apima apie 80 proc. apskrities viršininko administracijos darbo. Čia Vilniaus apskritis taip pat specifiška tuo, jog, skirtingai nuo kitų Lietuvos teritorijų, turi išlikusius gatvinius rėžinius kaimus. Prieš 18 metų, kai visoje Lietuvoje buvo pradėta vykdyti žemės reforma, Vilniau bei Šalčininkų rajonuose buvo įvestas tiesioginis valdymas ir reforma sustabdyta: trūko dokumentų, buvo daug pageidaujančių žemes persikelti arčiau Vilniaus. Švenčiant apskrities septyniasdešimtmetį nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemę iki rugsėjo mėnesio buvo atkurtos 92, 2 proc. kaimo ir 27, 47 proc. – miesto teritorijose.

 

Vilniaus apskrities socialinės globos įstaigose gyvena apie 1 860 globotinių, pradėjo veikti Resocializacijos centras. Nors apskrities viršininkas tvirtina, jog Sveikatos apsaugos sistemoje neketinama imtis „jokių reformų ir restruktūrizacijų“, o perduoti Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai, Sveikatos priežiūros įstaigose buvo atlikti pastatų bei vidaus patalpų remonto darbai, atnaujinta infrastruktūra.

 

Švietėjiškų funkcijų net ir sunkmečiu neapleidžia apskrities bibliotekos, kurios šiuo metu vykdo projektą „Vilnijos vartai“. Pasak projektą pristačiusios Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėjos Zitos Tiukšienės, projekto tikslas – atskleisti visuomenei vienoje vietoje sutelktą, susistemintą, atrinktą, išliekamąją vertę turinčią ir bibliografiniais sąrašais paremtą informaciją apie Vilniaus apskritį: dramatiškos istorijos, turiningos materialinės ir dvasinės kultūros, savitų tradicijų kraštą.

 

Penkioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasiryžusi pertvarkyti šalies teritorinį administracinį valdymą. Jos 2008–2012 metų veiklos programoje patvirtinta nuostata,kuria reformuojamos apskritys, paliekant regionus ir jiems atstovaujančias regionų plėtros tarybas. Kitų metų liepos 1 dieną numatoma baigti pirmąjį apskričių reformos etapą.

 

„Ypatingą vietą apskrityje užima Vilniaus regiono plėtros taryba, – sakė J. Vasiliauskas. – Priminsiu, kad tai iš apskrities viršininko, regiono savivaldybių merų ir deleguotų savivaldybių tarybų narių sudaryta institucija, atsakinga už nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą apskrityje. Mūsų vizijoje Vilniaus apskritis – lyderiaujantis Rytų ir Vidurio Europos regionas,europinis verslo, mokslo ir technologijų, kultūros centras su puikiai išvystyta susisiekimo sistema, gebantis dinamiškai vystytis ir užtikrinti sveiką ir kokybišką gyvenimo aplinką.“

 

 

Atgavus Nepriklausomybę, apskritys Lietuvoje atkurtos 1994 m. gruodžio 30 d. Seime priimtas apskričių valdymo įstatymas.

 

2009 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apskrities viršininko administraciją sudarė 7 departamentai ir 5 skyriai.

Administracijoje dirba 384 darbuotojai.

 

Švietimo 23

Kultūros 3

Sveikatos apsaugos 7

Socialinės globos 16

 

 

Jonas Šlepetys 1939–10–27

Alis Vydūnas 1997–2000

Feliksas Kolosauskas 2003–2004

Gintaras Gibas 2004–2006

Algirdas Kudzys 2000–2001

Gediminas Adolfas Paviržis 2001–2003

Alfonsas Macaitis 1995–1997; 2006–2008

Jonas Vasiliauskas 2008

 

2009–2010 mokslo metais 21 mokymo įstaiga:

 

2 gimnazijos;

3 vidurinės;

8 pagrindinės;

3 socializacijos centrai;

4 specialios mokyklos;

Vilniaus J. Tallat Kelpšos konservatorija;

13 priešmokyklinių grupių.