Vilius Trumpjonas: knyga – tautos gyvybingumo ženklas

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Porą savaičių Lietuvoje viešėjo Mažosios Lietuvos fondo tarybos pirmininkas Vilius Algirdas Trumpjonas, atvykęs iš Čikagos. Baigiantis viešnagei, jį priėmė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Garbingam svečiui ji įteikė Padėką ir Atminimo ženklą už nuopelnus rengiant ir leidžiant Mažosios Lietuvos enciklopedijos III ir IV tomus (2006, 2009 m.).
 
Padėkos už paramą ankstesnių MLE tomų rengimui buvo skirtos dar dviem buvusiems Fondo vadovams – kanadiečiui inžinieriui Gyčiui Martynui Šernui (I tomas, 2000 m.) ir čikagiečiui profesoriui Jurgiui Anysui (II tomas, 2003).
 
Susitikime Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad šios enciklopedijos sukūrimas yra puikus pavyzdys, kaip reikia rūpintis savo krašto istorijos ir kultūros paveldu.
 
Vyko jautrus pokalbis apie gyvą lietuvių knygnešystės tradiciją, artėjančius Kristijono Donelaičio jubiliejinius metus, kuriems išeivija taip pat rengiasi. Pokalbyje dalyvavo vienas Mažosios Lietuvos enciklopedijos įkvėpėjų, LMA narys korespondentas, prof. habil. dr. Domas Kaunas, MLE IV tomo vyriausiasis redaktorius doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius ir MLE rengimo grupės vedėjas Vytautas Kaltenis.
 
Buvo prisiminta, jog Mažosios Lietuvos fondas mini savo veiklos 25-metį. Mažlietuviai, išblaškyti Antrojo pasaulinio karo, užsienyje telkėsi į bičiulių draugijas, kurios greitai peraugo į Mažosios Lietuvos Rezistencinį Sąjūdį, išeivijoje atstovavusį Mažąją Lietuvą. 1985 m.išeivijos lietuvininkai  įsteigė ir kultūros finansavimo organizaciją, kuri ėmėsi skatinti Mažosios Lietuvos praeities tyrimus bei studijas ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Fondas teikia Liudviko Martyno Rėzos stipendiją Klaipėdos universiteto studentams, skiria Vydūno premiją už mokslo darbus, remia Karaliaučiaus lituanistinių klasių mokytojus ir moksleivius.
 
Mažosios Lietuvos fondas išleido daugiau kaip 40 knygų apie Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštų istorijos ir kultūros paveldą. Daugelis tų knygų – kapitaliniai moksliniai veikalai, parengti bendradarbiaujant su Lietuvos leidyklomis.
 
Kartu su Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutu (dabar – Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras) parengta ir išleista keturių tomų Mažosios Lietuvos enciklopedija – svarbiausias Fondo fundmentaliai remtas projektas. Leidinys paklausus lietuviškai skaitančioje aplikoje, bet dėl kalbos barjero neprieinamas daliai išeivijos ir kitiems kraštu besidominties skaitytojams. Pristatant visuomenei paskutinįjį tomą, MLE rengėjams buvo išreikštas pageidavimas parengti ir išleisti vienatomį Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną (MLEŽ) lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų kalbomis. Seimo Pirmininkė taip pat buvo supažindinta su šiuo pageidavimu ir patikinta, kad esant Valstybės paramai MLE keturtomio rengėjai yra pasiryžę vykdyti ir šį projektą.
 
Irena Degutienė pritardama šiam projektui, pažadėjo inicijuoti „apskritąjį stalą“, už kurio MLE leidėjai ir rėmėjai kartu su Vyriausybės nariais bei kultūros, mokslo ir visuomenės atstovais galėtų esmingai aptarti Mažosios Lietuvos kultūros paveldo, jos aktualinimo bei sklaidos pasaulyje problemas.
 
V. A. Trumpjonas keliauja su broliu Arvydu, gimusiu Vokietijoje ir pirmą kartą viešinčiu tėvų žemėje. Jie abu dalyvavo Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ būstinėje Klaipėdoje surengtame susitikime. Be kita ko, čia dar buvo diskutuojam dėl sumanymo rengti Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną, dėl to sumanymo realizavimo pobūdžio. Pavyzdžiui, doc. dr. Albertas Juška siūlė šį leidinį labiau orientuoti politiškai, jame stengiantis akcentuoti krašto praradimus.
 
MLE redakcinės kolegijos pirmininkė dr. Silva Pocytė, polemizuodama su A. Juška ir jam pritarusiais, priminė šviesaus atminimo prof. dr. Viliaus Pėteraičio (1914-2008), Mažosios Lietuvos enciklopedijos vyriausiojo organizatoriaus ir tvarkytojo pagrindinį reikalavimą rengėjams – parodyti Mažąją, kitaip – Prūsų Lietuvą, tą padalytą ir suniokotą žemę, gyvą ir gražią, kaip brangų atminimą, kokia ji buvo iki 1945 metų. V. Pėteraitis nesiūlė vengti faktų ir griovėjų įvardijimo, bet tasai įvardijimas , anot jo, turi būti daromas oriai. Profesorius nemanė, kad Mažosios Lietuvos enciklopedija turi būti politinių sąskaitų suvedinėjimų knyga. Jam buvo svarbiau, kad būtų pažymimi tie, kurie po Antrojo pasaulinio karo ėmėsi tyrinėti Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros paveldą bei jį populiarinti.
 
Mintis rengti Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną buvo kilusi jau prieš keletą metų. Dabar prie jos grįžti MLE rengėjus paskatino gana aiškiai ne kartą pareikšta visuomenės nuomonė. Reaguodama į ją, MLE redakcinė kolegija parengė šio žinyno koncepcijos projektą, kuris buvo aptartas šios kolegijos šių metų kovo 30 d. posėdyje. Tasai projektas buvo pateiktas visuomenei per MLE IV tomo pristatymą Lietuvos mokslų akademijoje balandžio 22 d. Birželio mėnesį jį svarstė ir iš esmės jam pritarė Mažosios Lietuvos fondo taryba Čikagoje.
 
Vilniuje V. A. Trumpjonas dalyvavo MLE redakcinės kolegijos posėdyje, kuriame buvo svarstomi MLEŽ personalijų atrankos kriterijai, susitiko su LMA akademiku Zigmu Zinkevičiumi, kuris, mirus prof. dr. V. Pėteraičiui, prisiėmė atsakomybę už MLE IV tomo parengimą ir leidybą.
 
Viešnagės metu V. A. Trumpjoną taip pat priėmė LR švietimo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis, pasveikino ministras Gintaras Steponavičius. Pokalbyje taip pat dalyvavo Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktorius Rimantas Kareckas, MLE rengimo grupės vedėjas Vytautas Kaltenis ir vyresnioji mokslinė redaktorė Danutė Valentukevičienė.
 
Dainius Numgaudis, pats klaipėdietis, gerai žino regiono kultūros problemas, karštai palaiko paveldo aktualinimo iniciatyvas. Ministerija, rėmusi MLE projektą finansiškai, aukštai įvertino jau išėjusį keturių tomų veikalą, Atminimo medaliais apdovanodama net keliolika rengėjų, rėmėjų ir talkininkų. Pasak D. Numgaudžio, MLE ženkliai prisidėjo prie moksleivių ir viso jaunimo švietimo bei ugdymo, klaipėdietiškų tradicijų puoselėjimo. Buvo kalbama, kad sukauptas žinias reikia skleisti plačiau ir ieškoti būdų, kaip nuo 2011 m. paremti naują projektą – Mažosios Lietuvos enciklopedinio žinyno rengimą kitomis kalbomis. Verta pamąstyti ir apie leidinį rusų kalba. Panašu,  kad Karaliaučiaus/Kaliningrado gyventojai ima domėtis kraštu, kuriame gyvena, laužo sovietinius mitus ir stereotipus. Neseniai išleista Rusijos valstybinio Immanuelio Kanto universiteto profesoriaus Jurijaus Kostiašovo knyga „Sekretnaja istorija Kaliningradskoj oblasti“ (Slaptoji Kaliningrado srities istorija) apie pirmąjį dešmtmetį po Antrojo pasaulinio karo, remiantis iki šiol buvusiais slaptaisiais archyvų dokumentais. Universitetas  surengė tarptautinį seminarą, kuriame taip pat atvirai buvo nagrinėjama Kaliningrado srities, Varmės-Mozūrų vaivadijos ir Klaipėdos krašto gyventojų istorinė atmintis. Beje, prie Vyštyčio ežero surengtame seminare Karaliaučiaus lituanistinių klasių mokytojams, kai kurie kaliningradiečių pranešimai skaityti lietuviškai.
 
Atrodytų, kiekvienas toks renginys, kiekviena objektyvi knyga  suartina kaimynus, moko žvelgti tiesai į akis.
 
Tik ne visi tuo patenkinti.
 
Ir ne tik Maskvoje, bet ir Lietuvoje.
 
Pasaulio lietuviams šmeižiami saviškiai, nuosekliai bendradarbiaujantys su Kaliningrado mokslininkais, segamos jiems „ne patriotų“ etiketės, o jų darbai skelbdami neva „prorusiškais“.
 
Keturių tomų Mažosios Lietuvos enciklopedija buvo kuriama bemaž pusantro dešimtmečio Lietuvoje ir išeivijoje, turime prisipažinti, irgi ne visada išvengiant smulkmeniškų įtarinėjimų, tačiau nugalėjo sveikas protas ir turime rezultatą. Tikimės sutartinai parengti ir naująjį enciklopedinį žinyną.
 
Vilius Algirdas ir Arvydas Trumpjonai Pagėgiuose susitiko su Karaliaučiaus lituanistinių klasių mokytojais, lankėsi Tėviškės muziejuje Rumšiškese, Kryžių kalne. Palangoje, Druskininkuose, Grūto parke, Europos centre.
 
Garbusis svečias žadėjo paremti pažintinę lietuvininkų ekskursiją į Karaliaučių. Ji numatoma rugsėjo mėnesį. Prašoma skambinti Rūtai Mačiūnienei tel. 846 250772.
 
Autoriaus nuotr.
 
Nuotraukose:
 
1. V. A. Trumpjonas (viduryje) su prof. D. Kaunu (iš kairės) ir doc. dr. V. Bagdonavičiumi Seimo rūmuose
2. Seimo Pirmininkė I. Degutienė sveikina V. A. Trumpjoną
3. Priėmimas Švietimo ir mokslo ministerijoje. Iš kairės: ministras G. Steponavičius ir V. A. Trumpjonas
4. Iš kairės: V. A. Trumpjonas su akad. Z. Zinkevičiumi
Voruta. – 2010, rugpj. 7, nr. 15 (705), p. 3.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra