Pagrindinis puslapis Autoriai Jencius-Butautas Viktoras Viktoras Jencius – Butautas. Kodėl slepiama Vytauto palaikų paieška nuo visuomenės ir prof. Alfredo Bumblausko rūpesčiai dėl sovietinių simbolių depolitizacijos

Viktoras Jencius – Butautas. Kodėl slepiama Vytauto palaikų paieška nuo visuomenės ir prof. Alfredo Bumblausko rūpesčiai dėl sovietinių simbolių depolitizacijos

Vilniaus katedros požemiai. www.bpmuziejus.lt nuotr.

Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, www.voruta.lt

 Lietuvos televizijos (LRT) laidoje Dėmesio centre 2017 01 31, švelniai tariant kiek pavėluotai, du profesoriai Raimundas Lopata, pagarsėjęs nepagarbiais pasisakymais apie signatarą Donatą Malinauską ir tuo pačiu pasėjęs abejones dėl Nepriklausomybės Akto, bei Alfredas Bumblauskas, žinomas visuomenėje savo kontraversiškais pasisakymais, už tai pagerbtas Lenkijos ordinais, staiga susirūpino Valstybės šimtmečio garbingu paminėjimu ir šventimu. Kyla natūralus klausimas, kodėl būtent dabar susirūpinta Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejumi? R. Lopata, ilgokai buvęs šalia premjero Algirdo Butkevičiaus, turėjo visas galimybes veikti, bet piršto  nepajudino… Alfredas Bumblauskas jau geras dvidešimtmetis, nors ir žinodamas ką reikia daryti norint surasti Nepriklausomybės Aktą,  nedėjo jokių pastangų jį  surasti ir  staiga susirūpino Lietuvos šimtmečio šventimu. Kas profesoriams tai trukdė daryti anksčiau? Nenuoširdžiai skamba prof. Alfredo Bumblausko rūpestis Lietuvos Panteonu Vilniaus Katedroje Bazilikoje, nes tuo pačiu metu rūpinasi kaip depolizuoti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje, kiek anksčiau pasirūpino S. Nėrimi. Nenuoširdumo įspūdį sustiprina jo akivaizdus nenoras matyti Vilniuje pastatytus Jono Basanavičiaus, Antano Smetonos paminklus, susietus su tam tikra vieta, grindžiant tai Radvilų, Goštautų ir kitų didikų posesijomis… Och, nenori profesoriai Antano Smetonos paminklo Vilniuje matyti ir tam turi savų priežasčių.

           Tačiau Vilniaus Katedros Panteono problemos pagarsinimas, kad ir gerokai pavėluotas, yra sveikintinas.  Ciniškai skamba prof. Raimundo Lopatos pastebėjimai, kaip reikėjo ruoštis šimtmečiui, nors pats pastaraisiais metais buvo šalia premjero Algirdo Butkevičiaus. Kodėl nesielgė vienaip ar kitaip, nutylėjo abu profesoriai.

           Kova dėl Panteono Vilniaus Katedroje vyksta jau daugiau nei 20 metų. Po didelių vargų į Vilniaus Katedrą iš Nacionalinio muziejaus buvo įneštas Vytautui Didžiajam skirtas karstas, atlietas dar 1933 metais Čekoslovakijoje, Donato Malinausko rūpesčiu ir lėšomis. Dar iki karo Donato Malinausko ir Lietuvos valstybės vadovų dėtos pastangos pastatyti Vilniaus Katedroje sarkofagą pagal Vinco Grybo projektą Vytautui Didžiajam, iki šiol nerealizuotos. Nėra Lietuvos valstybės tęstinumo ir tam iš dalies pasitarnauja prof. Alfredo Bumblausko Lietuvos istorijos dirbtinis suskaldymas. Kreipimasis į premjerą Andrių Kubilių, prašant inicijuoti   sarkofago pastatymą Lietuvos valdovui  Vytautui Didžiajam Vilniaus Katedroje Žalgirio mūšio šešių šimtų metų jubiliejaus proga, nebuvo išgirstas. Atsisakymas buvo formalus, bet problema liko. Lenkijoje susikūrusi Didžiojo Seimo palikuonių organizacija iki šiol laukia valstybinio lygmens kvietimo prisidėti prie ikikarinio sumanymo pastatyti Vilniaus Katedroje sarkofagą Vytautui Didžiajam. Tai būtų renginys, apjungiantis Lietuvą, Lenkiją ir Čekiją, vertas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio.

           Ir vis dėlto, kodėl tik dabar susirūpinta Panteonu Vilniaus Katedroje. Sklinda paslaptingi gandai, kad prof. Vytautas Urbanavičius Vilniaus Katedroje, ieškodamas Vytauto Didžiojo palaikų,  2016 metų pabaigoje atvėrė kriptą ties antruoju pilioriumi. Kodėl viskas vyksta taip paslaptingai kaip ir 1931 metais, atvėrus karalių kriptą, kuomet Vilnius buvo lenkų okupuotas? Visuomenė neinformuota, kas buvo rasta atvėrus kriptą, įdomu, ar buvo filmuojamas paskutinysis  jos atvėrimas. 1985 metais minimoje kriptoje buvo rasti dveji palaikai, tuomet, sovietmečiu, ją atveriant dalyvavo ir viską filmavo Vytautas Urbonavičius. Kripta buvusi ne sena, o naujai  sumūryta apie 1931-1936 metus. Sovietmečiu (1985m.), atvėrus šią kriptą, niekas oficialiai nekėlė versijos, kad joje rasti palaikai galėjo būti Vytauto ir jo žmonos Onos, mat joje neaptikta šiems valdovams priderančių insignijų. Palaikai dar kart buvo perlaidoti į tą pačią kriptą prieš tai juos ištyrus, ir į naująjį karstą įdėjus tyrimo dokumentus. Ar užmūrijant kriptą dalyvavo Vytautas Urbanavičius, istorija nutyli. Kalbama, kad  pakartotinai atvėrus kriptą, joje prie palaikų rastus dokumentus pasiėmė dr. Vytautas Urbanavičius. Kyla natūralus klausimas, kodėl iki šio laiko jie nepaskelbti visuomenei? Vytauto  palaikų problema nėra privatus profesoriaus Vytauto Urbanavičiaus reikalas, tai jaudina visą Lietuvą, juo labiau, kad apie mislingą tarpukariu įrengtą kriptą su neaiškiais palaikais žino ne vien V.Urbanavičius. Prof. A. Bumblauskas, matyt informuotas prof. Albino Kuncevičiaus, nes jis buvo komisijoje, išdavusioje leidimą pakartotinam kriptos atvėrimui Vilniaus Katedroje,  kur tarpukaryje spėjamai buvo paslėpti Vytauto ir jo žmonos palaikai. Susidaro įspūdis kad apie Panteoną Vilniaus Katedroje prof. A. Bumblauskas pradėjo kalbėti neatsitiktinai…

Komentarų sekcija uždaryta.

Naujienos iš interneto