Viktoras Jencius-Butautas. Grafai Plateriai – Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko krikšto tėvai

Autorius: Data: 2019-10-28 , 10:45 Spausdinti

Viktoras Jencius-Butautas. Grafai Plateriai – Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko krikšto tėvai

Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, www.voruta.lt

          Iki šiol nepavyksta nustatyti tikslios 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko gimimo vietos Krėslaukyje, Latvijoje. Tik du signatarai neturi atminimo ženklų gimtinėje.  Kazys Bizauskas[1] taip pat gimė dabartinės Latvijos teritorijoje.

         Krėslaukis iki Pirmojo pasaulinio karo buvo antras pagal dydį  miestas dabartinės Latvijos teritorijoje, miesto teises gavęs tik po Pirmojo pasaulinio karo 1923 metais[2]. Iki tol buvęs Platerių išpuoselėta gyvenviete, siekęs tapti Latgalos kultūriniu ir administraciniu centru su dvaro rūmais, rotuše, viešbučiu, ligonine ir t.t. Krėslaukio paslaptis saugo dar 1916 metais į Sankt-Peterburga išvežta grafų Platerių „Silva rerum“ pavadinimu „Kronika Krasławska“, kuri be žinios pradingo 1917 metais [3].

 

 

            1865 metais mirė  Krėslaukio dvaro savininkas grafas  Edvardas[4], sūnus Adomo, anūkas Augusto, Plateris. Dvaro paveldėtoja nepilnametė duktė Marija Stefanija Ona Pranciška, gimė 1862 metais, jos globėju iki 1883 metų buvo jos tėvo pusbrolis Eugenijus Plateris. Grafas Adomas buvo vedęs Stefaniją Marikonytę, jos tėvas Liucijanas  Marikonis valdė Svėdasų ir Salų dvarus[5]. Taigi, 1869 metais Krėslaukį valdė Eugenijus Plateris, jam priklausė ir Kumbulka (Kombulka), esanti Krėslaukio gyvenvietėje. Kitas Augusto sūnus Juzefas Kazimieras Donatas paveldėjo Kombulą (Kombulmiuža) 12 km atstumu nuo Krėslaukio. Simonas Konarskis yra nurodęs, kad Juzefo Kazimiero Donato vaikams priklausė visa eilė dvarų: Kazanova (1863 metų sukilėlio grafo Leono Platerio nuosavybė), Boruvka, Dricmuiža, Dobromilė, Liudviampolis (dabar Liudvikavas). Kas siejo Donato Malinausko tėvus ir grafus Platerius, sunku pasakyti, tačiau tuo metu Krėslaukį valdę Plateriai Eugenijus ir Mykolas su grafaitėmis Liudvika ir Adele tapo jų dviejų vaikų krikštatėviais.

 

 

            Donatas Juozas Malinauskas gimė 1869 vasario 23 dieną Krėslaukio gyvenvietėje ir buvo pakrikštytas dviem vardais Donatas Juozas balandžio 26 dieną Romos katalikų Krėslaukio bažnyčioje, Aukštutinio-Dinaburgo dekanate. Krikšto metrikų išraše 1876 05 28 nurodoma, kad tėvai Suzdolės pulko atsargos papulkininkis Mykolas ir Alina iš Tanskių Malinauskai. Krikšto tėvai grafas Mykolas Pliateris ir grafaitė Liudvika Pliaterytė.[6] Būsimojo signataro vardas Donatas sietinas su Šv. Donato relikvijomis, saugomomis Šv. Liudviko bažnyčios koplyčioje nuo 1784 metų. Šios bažnyčios fundatore buvo Augustina iš Oginskių Platerienė.  Grafai  Mykolas, Eugenijus, Leonas Plateriai ir jų sesuo Liudvika gimė Kombulo dvare.  Grafaitė Liudvika parašė pjesę apie savo brolį, 1863 metų sukilėlį Leoną Platerį „Drama be pavadinimo“. Kūrinį pirmą kartą 1875 metais išspausdino žurnalas „Przegląd Polski”.[7]

 

 

     Jadvyga Teresė Malinauskaitė gimė 1864 10 15 Tverės gubernijoje, Zubcovo mieste, vėliau, penkerių, buvo pakrikštyta 1869 04 26 Krėslaukio bažnyčioje, Aukštutinio-Dinaburgo dekanate. 1876 05 08 išraše nurodoma, kad tėvai Suzdolės pulko atsargos papulkininkis Mykolas ir Alina iš Tanskių Malinauskai. Krikštatėviai Eugenijus Plateris ir grafaitė Adelė Platerytė.[8] Eugenijui Plateriui priklausiusį Kumbulkos (Kombulkos) dvarą Krėslaukyje, yra nutapęs dailininkas Napoleonas Orda. Deja, iš keliolikos dvaro pastatų liko tik „žaliasis“ namas ir keli raudonų plytų  tvoros stulpai. Galbūt Napoleonas Orda įamžino tikslią 1863 sukilimo dalyvio grafo Leono Platerio gimimo vietą, nes jo gimimo vieta nurodyta Krėslaukyje. Apie 1884 metus grafo Eugenijaus Platerio iniciatyva buvo užsakytas Šv. Liudviko paveikslas pas dailininką Janą Matejką[9], jo darbus finansavo Platerių giminė.

      Grafai broliai Mykolas[10] ir Eugenijus Plateriai[11] buvo suimti 1863 metais, kai Daugpilio pilyje buvo įkalintas jų brolis sukilėlis grafas Leonas Plateris.[12] Jis tapo pirmąja generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo auka, buvo sušaudytas prie Daugpilio tvirtovės sienos 1863 05 27 (06 09). Eugenijus yra parašęs prisiminimus apie 1863 metų sukilimą ir savo brolį Leoną, kurie buvo išspausdinti rinkinyje „Z okolic Dźwiny“ 1912 metais.[13]

         Filomena Marija Malinauskaitė gimė 1859 01 08 Sankt-Peterburgo gubernijoje, kaimelyje Medvedi, pakrikštyta 1859 05 31 Sankt-Peterburgo Šv. Stanislovo bažnyčioje pagal 1859 06 03 išrašą  kunigo Franco Klimaševskio, tėvai štabskapitonas Mykolas, sūnus Nikolojaus Malinauskas ir mama Alina iš Tanskių, krikšto tėvais buvo kunigaikštis Vitoldas Kęstutis – Gediminas ir generolo majoro žmona Aleksandra Korolevska.[14]

 

 

       Vaclovas Mykolas Malinauskas gimė 1863 09 20[15]. 1872 01 04 jo tėvo Mykolo Pankratijaus Malinausko mirties metrikoje jis neminimas, ir kitos informacijos apie jį nėra.

       Kur tiksliai Krėslaukyje gimė Donatas  Malinauskas, šiandien dar nenustatyta, tačiau tikėtina, kad tai buvo grafų Platerių rezidavimo vietos: naujieji ar senieji dvaro rūmai, arba Napoleono Ordos nupiešta  Kumbulka Krėslaukyje. Nieko nepaaiškina ir Malinauskų giminės luomo skiriamasis ženklas – herbas Pobog, tai yra „Su Dievu“. Vitebsko gubernijoje gyvenusių Malinauskų herbo karūnoje yra šuo su antkakliu, o Pivašiūnuose antkapiniame signataro Donato Malinausko dėdės herbe -karūna papuošta plunksnomis.

Literatūra:

[1]  Kazys Bizauskas (1893 m. vasario 14 d. Paviluostas, Kuldygos apskr., Latvija –  sušaudytas sovietų 1941 m. birželio 26 d. prie Byhosavo stoties netoli Červenės, Minsko sritis, Baltarusija)

[2] https://lt.wikipedia.org/wiki/Kraslava

[3]https://books.google.lt/books?id=jSdaDwAAQBAJ&pg=PA337&lpg=PA337&dq=Kroniką+Krasławską“&source=bl&ots=8MtXyU1Aoq&sig=ACfU3U0BYXo6aEpduN8vB- klg39MS3YXIA&hl=lt&sa=X&ved=2ahUKEwim9aXhlYjlAhWFlosKHceMAAAQ6AEwB3oECAkQAQ#v=onepage&q=Kroniką%20Krasławską“&f=false

[4] Edward-Jan-Adam (1826-1865)

[5] http://www.stowbial.pl/pk/plater.pdf

[6] Ludwika-Hipolita Plater (1821 -1897 ); LVIA. F.448. Ap.2, B.35282, L. 3v.

[7] Plater L. Dramat bez nazwy. Obraz sceniczny w 5 aktach na tle wypadków roku 1863. „Przegląd Polski” 1875 (t.37, s. 171-286).

[8] Lietuvos valstybės istorijos archyvas F.448, Ap.2. B. 35282, L3-4.

[9] https://polaknalotwie.lv/assets/images/user_files/polak-na-lotwie-3-1172o17.pdf http://mbc.cyfrowemazowsze.pl/Content/60721/00065188%20-%20Cenne%20Bezcenne%20Utracone%202006%20nr%203.pdf

[10] Michał-Hieronim-Joachim Plater(1834 -1924)

[11] Eugeniusz-Joachim- Herkulan Plater (1826 – 1916 )

[12] Leon-Joachim-Błażej  Plater (1836 – 1863 ).

[13] Broel-Plater E. Wspomnienie z r. 1863, [w:] Z okolic Dźwiny. Księga zbiorowa na dochód Czytelni Polskiej w Witebsku, Witebsk 1912, s. 102-107.

[14] Lietuvos valstybės istorijos archyvas F.448, Ap.2. B. 35282, L3-4.

[15] федеральное казенное учреждение, «РОССИЙСКИЙ  ГОСУДАРСТВЕННЫЙ ВОЕННО-ИСТОРИЧЕСКИЙ АРХИВ» ( toliau РГВИА) Ф.400,Оп.9,Д.2022 , c.1-20.

Donatas Malinauskas Istorija Jencius-Butautas Viktoras , , , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra