Viešas laiškas būsimajai Vyriausybei

Autorius: Data: 2012-11-07, 16:10 Spausdinti

Dr. Ričardas KALYTIS, Vilnius

Per ilgai mes nesirūpinome skaudžiausia mūsų laikmečio žaizda – Lietuvos tuštėjimu ir Rytų Lietuvos likimu (mano straipsnis „Paniekintoji žemė“ išspausdintas „Lietuvos Aide“ prieš 10 metų). Reikia pripažinti, jog ši tema ir dabar liko reikiamai nepaliesta visų partijų programose. Visoje ilgalaikėje mūsų istorijoje tokio masto praradimų kaip šiandiena nebuvo. Tai galima lyginti tiktai karų ir marų netektis. Būtina Emigrantų partijai susirūpinti, išnagrinėti priežastis ir rasti racionalius sprendimus. Tai svarbiausias jos uždavinys.

Jau šiandiena galima teigti, jog svarbiausia emigracijos priežastis nedarbas, kitaip sakant, darbo vietų stoka. Žinoma, bedarbystę seka ir mažas uždarbis.

Emigravusi darbingiausia tautos dalis kelia papildomą valstybės problemą – darbo jėgos stokojimą. Esant tokiai padėčiai žlunga Vyriausybės bene didžiausias viltis sulaukti investicijų iš užsienio. Jau šiandiena tampa aišku, jog be jų mes, maža valstybė, negalime orientuotis į didelių gamyklų atsiradimą. Kas belieka? Manau, Vyriausybė, tą suprasdama, kviečia orientuotis į smulkųjį verslą, individualią gamybą, į kooperaciją. Tas yra teisinga. Tačiau, prielaidų tokios gamybos atsiradimui nėra. Nėra net teoriškai suformuluotos verslo filosofijos. Sakykite kokį verslą gali pasiūlyti daugiabučio kiaurastogio penkto aukšto dviejų kambarių gyventojas, netekęs darbo, sugriuvus didelei sovietinei gamyklai?

Įžymus filosofas Albertas Šveiceris sakė, jog žmogus nuvarytas nuo žemės ir sukištas į daugiaaukščius narvelius tėra vergas vykdantis pramonininkų nurodytus veiksmus. Su žemės atėmimu iš jo buvo atimtas ir kūrėjo sugebėjimas. Atėmus žemę ir „ant kalnelio gyvenusį jo gerą kaimyną, jis prarado ir dvasinę ramybę“.

Ne be išimčių. Pažįstu vieną tokį buvusį bernaitį jauną inžinierių, kuris, suirus tokiai gamyklai, išėjo iš jos „kaip stovi“ – be nieko. Vyresnieji „dėdės“ viską suprivatizavo. Teko nuomotis iš jų ir patalpas, ir įrengimus. Dirba, neemigruoja… Gyvena Grigiškėse, gamybinės patalpos yra Kirtimuose, galvanizacijos darbus vežioja į Naują Vilnią, sausą dažymą atlieka Fabijoniškėse, sandėliuoja Gerosios Vilties gatvės garaže. Sakykite, ar tai verslas, ar gali jis būti konkurencingas? Maža to, jų verslą sunaikino „Rangos“ manipuliacijos. Taigi, pasirodo nėra net įstatymų ginančių verslą. Atsigavo sunkiai, su didele rizika užstatydami net savo bustą, tačiau minėtos verslo sąlygos nieko gero nežada. Vargo verslas…

Pavienė iniciatyva retai gali būti sėkminga. Reikia esminės valstybės paramos. Jeigu valstybė orientuojasi į verslą, tai ta orientacija turi būti visuotinė. Prielaidos verslui vystyti yra.

Pusė Lietuvos, visa Rytų Lietuva yra ypatingai gražioje gamtoje, tačiau yra apleista ir ištuštėjusi dėl žemo žemės derlingumo. Čia būtų didelė galimybė, padedant Europos Sąjungai, gyventojų investicijomis (santaupomis) vystyti komunikuotas verslo gyvenvietes. Reikia potencialiems verslininkams veltui suteikti po 2 ha žemės sodybai. Sodyba susidėtų iš gyvenamojo namo, gamybinio pastato, viešbutėlio ir žemės ploto pagalbiniam verslui, susijusiam su šitos žemės naudojimu (žuvivaisa, sraigių, vaistažolių, retų paukščių, kailinių žvėrelių, stručių, vaismedžių, gėlių, kuro auginimas ir pan.).

Ką gaminti, ką auginti turi būti ne tiktai verslininko rūpestis, tuo turi rūpintis ir valstybės institucijos. Turi būti įsteigti Verslo rūmai, leidžiami leidiniai, sukurtos bendrijos. Turi būti perprofiliuotos kai kurios mokymo įstaigos, orientuojantis į politechnologijas.

Didžiausia, susijusi su verslu, būtų žemės reforma, užtikrinanti garantiją verslininkui į numatytą žemės plotą (Kaip tai padaryti yra vyriausybių reikalas. Reikia prisiminti kaip su vargu, bet ir su entuziazmu Lietuva kėlėsi po 1922 m. žemės reformos). Didelis darbas bus verslo gyvenviečių ir komunikacijų projektavimas, verslo sodybų organizavimas, kooperacija bei jų susijungimas į verslo klasterius.

Išvardinti darbai padėtų spręsti emigracijos klausimus, Rytų Lietuvos atgaivinimą, tikslinio žmonių santaupų investavimą. Nesprendžiant šių klausimų Lietuvos ateitis miglota. Kadangi visos Vyriausybės nuo šių klausimų buvo nusišalinusios, manyčiau, jog tą darbą turėtų prisiimti Emigrantų partija.

Voruta. – 2012, lapkr. 10, nr. 23 (761), p. 5.

Nuomonės, diskusijos, komentarai , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra