Vienybės link
Autorius: Voruta Data: 2012-10-01 , 13:19 Spausdinti
Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, Vilnius
2012 m. rugsėjo 21 d. Aukštadvario regioniniame parke surengtas pažintinis istorinis žygis „Kelias į Aukštikalnį“, skirtas Aukštadvario regioninio parko 20-mečiui, Pasaulinei turizmo ir Baltų vienybės dienai paminėti.
Šioms sukaktims surengtas mokinių piešinių konkursas „Aukštadvari, dievaiti dzūkų vandenų, buvai, esi ir būsi grožių grožis krašto“. Moksleiviai piešė piliakalnius, akmenis, daubas, šaltinius, medžius ir kitus kultūros paveldo objektus. Parodėlė eksponuojama Aukštadvario žemės ūkio mokykloje. Renginio pabaigoje Aukštadvario regioninio parko direkcija padėkos raštais apdovanojo geriausių piešinių autorius.
Aukštadvaris – vietovė, turėjusi karališką statusą. Nuo senovės šios teritorijos buvo saugomos, giriose laisvai veisėsi žvėrys. Aukštadvaryje buvo įkurtas karališkas žirgynas.
Žygis prasidėjo nuo Aukštadvario regioninio parko direkcijos lankytojų centro Pamiškės – Aukštikalnio – piliakalnio link. Nuo Aukštadvario regioninio parko kiemelyje liepsnojančio laužo buvo užkurtas žibintas ir deglai. Simbolinė ugnis užkurta nuo Pilaitės piliakalnyje augusio medžio medienos. Pilaitės piliakalnyje senovėje stovėjo kunigaikščio Kęstučio pilis.
Žygeivių vadai – Aukštadvario regioninio parko (ARP) direktorius Vaclovas Plegevičius ir ARP vyr. ekologas Talvydas Špiliauskas. ARP direktorius V. Plegevičius visus pasveikino Turizmo dienos proga bei supažindino su maršrutu (iš viso – keturios stotelės). Ta proga buvo įžiebta ugnis, simbolizuojanti vienybę ir gerus darbus. Degančius fakelus žygio dalyviai ir moksleiviai nešė į piliakalnį. Žygeiviai taip pat nešė Aukštadvario miestelio ir Aukštadvario regioninio parko vėliavas.
Pirmoji stotelė – Velnio duobė. Atkeliavę prie Velnio duobės išgirdome bruzdesį, pamatėme dūmus, o netrukus ir pačius duobės gyventojus – velnius bei raganas. Pasitiko ir miško dievai: Medeina, Žvėrinė, Lazdona, Puškaitis, Kerpyčius, Šilinis. Miško deivės žygeiviams pasakė prakalbą, pristatydamos šimtmečiais saugomą šventą Mergiškių kalnelių mišką. O senoji ragana (Rita Balsevičiūtė) papasakojo seną legendą apie Milžiną, ilgėdamasi senų laikų, kai didvyriai ir milžinai gyveno. Atėjo ir jos dukra (Liubov Vitašneva). Ragana su vyriausiuoju velniu (Juozu Banuškevičiumi) visus ragino šokti apie degantį laiko ratą.
Buvo sudainuota daina pagal Maironio žodžius „Miškas ūžia“ pritariant būgnams (grojo L. Vitašneva). Tada raganos palinkėjo gero kelio ir liepė eiti link Milžino akių – Škilietų ežerų.
Antroji stotelė – Škilietų ežerai. Visi keliavome toliau Škilietų ežerų link. Pamatę dūmus nuėjome pažiūrėti iš kur jie rūksta. Paaiškėja, kad čia gyvena Laumės – motina su dukra – Moša ir Skrebė. Laumės dainavo „Tykiai, tykiai“. Visus įsileido pro įspūdingomis rudeninėmis dekoracijomis (putinų uogomis, įvairiaspalviais rudeniniais lapais, linais) papuoštus vartus, apšlakstė Milžino ašaromis, kad visi gerai matytų ir sveiki būtų. Vaišino sūriu. Svečiams laumės dar padainavo „Neplauk, antela“. Atsisveikino ir nurodė, kaip keliauti toliau, link Milžino kaktos.
Trečioji stotelė – Pamiškės piliakalnis – Aukštasis kalnas. Ant rudenine lapija pasidabinusio įstabaus piliakalnio prie aukuro, dainuodami „Joja, atjoja“, laukė svečiai. Žygeiviai piliakalnio kraštą papuošė fakelais. ARP direktorius V. Plegevičius pasidžiaugė sėkmingai įveiktu žygiu ir pristatė piliakalnio svečius, kurie čia susirinko Baltų vienybės dienos proga. Prieš kelis amžius susivieniję baltų gentys kartu apgynė savo žemes, įveikdami kalavijuočius. Aukštadvario regioninis parkas, įkurtas prieš 20 metų, puoselėja etnines ir tautines tradicijas, džiaugėsi nuveiktais darbais.
Iš Vilniaus atvykęs folkloro ansamblis „Laukis“ (vadovė – Lijana Šarkaitė) kvietė pagarbinti ugnį ir žemę bei padainuoti (įsiminė „Dega ugnelė“, „Ant kalno jovaras“, „Žemynai“, kitos dainos). Po koncerto visi buvo pakviesti vėl sugrįžti į Velnio duobę ir pasivaišinti koše bei raganų arbata.
Prie aukuro kalbėjo Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė ir Nijolė Balčiūnienė. Buvo atliktos baltiškos – aukojimo Žemynėlei, Perkūnui, kitiems baltų dievams – apeigos. Laužyta šventa rugine duonele D. Urbanavičienė pavaišino renginio dalyvius. Taip pat visi buvo vaišinami ir namine gira.
Ketvirtoji stotelė – Velnio duobė. Sugrįžusius pasitiko velniai ir raganos, vaišino koše bei kvapnia raganų arbata. Visus linksmino ansamblis „Laukis“, kviesdamas dainuoti ir šokti.
Buvo įteikti apdovajimai, pyragas-šakotis ansamblio vadovei ir vietiniams menininkams. R. Balsevičiūtė dėkojo, atsisveikinama iki kitų metų, rėmėjams.
Už šį nuostabų žygį, už parengtą įspūdingą scenarijų bei scenografiją, už rudeninėmis spalvomis džiuginančių pagrindinių renginio vedėjų kostiumų dizainą ir pasiuvimą norisi padėkoti Aukštadvario regioninio parko kultūrologei Ritai Balsevičiūtei; „žygeivių vadui“ – Aukštadvario regioninio parko direktoriui Vaclovui Plegevičiui; kitam „žygeivių vadui“ – Aukštadvario regioninio parko ekologui Talvydui Plegevičiui; ARP vyr. rekreacininkei Emai Stanuliuonienei; ARP vyr. kraštotvarkininkui Benui Svinkūnui. Taip pat dėkojame finansiškai parėmusiai Trakų miškų urėdijai, – urėdui Vygandui Mierkiui, Aukštadvario girininkijai, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorei Astai Kandratavičienei, UAB „IDW“ generaliniam direktoriui Remigijui Milašiui. Labai dėkojame ir folkloro ansambliui iš Vilniaus „Laukiui“ bei vadovei Lijanai Šarkaitei; Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkei dr. Daliai Urbanavičienei, Seimo nario Kazimiero Uokos padėjėjai Nijolei Balčiūnienei.
Autorės nuotr.
Komentarai
Naujienos
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
Lietuva
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Gito Markučio tapybos spalvos: ekspresyvios rudenio impresijos
~ Gaidamavičiūtė Ona, Kultūra, Parodos
2020-10-29, 08:56
-
Rudeninės B. Stančikaitės ir G. Šlektavičiaus improvizacijos
~ Gaidamavičiūtė Ona, Kultūra, Parodos
2020-10-03, 11:34
-
Nepažintų simbolių šydą praskleidus: apžvelgiant Baltijos šalių simbolizmo dailės parodą bei katalogą „Laukinės sielos“
~ Gaidamavičiūtė Ona, Kultūra, Naujienos, Parodos
2020-09-11, 14:19
-
XVIII Poezijos pavasaris Pilaitėje: pakeliui su Pauliumi Širviu
~ Gaidamavičiūtė Ona, Kultūra, Renginiai
2020-08-20, 10:27
-
Aukštadvario parapijiečiai atsisveikino su ilgamečiu klebonu, monsinjoru Vytautu
~ Gaidamavičiūtė Ona, Katalikų kunigai, Naujienos, Trakų rajonas
2020-07-28, 12:00