Vienuoliktasis chorų festivalis-konkursas Vievyje

Autorius: Data: 2017-06-14, 13:12 Spausdinti

Vienuoliktasis chorų  festivalis-konkursas Vievyje

Šiemet chorų festivalis-konkursas „Mūsų dainose“ įvyko jau vienuoliktą kartą. Renginys skirtas ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Renginio iniciatorė Vievio kultūros centro direktorė ir garbingos Stepankevičių šeimos dukra Audronė Stepankevičiūtė. Ji yra diplomuota muzikos mokytoja-choro dirigentė, Vievio kultūros centro kamerinio choro „Con moto“ vadovė. „Trakų žemė“ pasiteiravo AUDRONĖS STEPANKEVI­Č­IŪ­TĖS apie šiųmetinį chorų festivalį, renginio ištakas ir chorinės kultūros tradicijas.

2007 metais įvyko pirmasis chorų festivalis. Koks yra šio renginio tikslas?
Esu žymios chorvedės Aldonos Pulauskienės mokinė, todėl jaučiau pareigą ir norą viešinti Mokytojos vardą ir veiklas. Be abejo, pagrindinis tikslas – chorinės muzikos, chorinio dainavimo tradicijų populiarinimas. Pirmajame festivalyje dalyvavo tik Elektrėnų savivaldybės chorai. Tuomet net negalvojome, kad per 10 metų jis išaugs į tarptautinį renginį (dabar jau kasmet dalyvauja užsienio chorai). Nuo 2010 m. greta jungtinio choro koncertų ėmėme rengti ir chorų konkursus Aldonai Pulauskienei atminti. Džiugu, kad mūsų idėją remia ir jos sūnus Dainius – jis yra pagrindinio prizo steigėjas. Kartais mes, organizatoriai, panaudojame terminą „Dainiaus Pulausko prizui laimėti“.

Iš kur ir kiek chorų sulaukėte šiame chorų festivalyje-konkurse?
Chorų konkursai ir jungtinių chorų koncertai – tai baigiamieji festivalio renginiai, kulminaciniai taškai. Jau nuo pat žiemos vyko ir kitos veikos, pvz., kvalifikacijos kėlimo seminaras šalies chorvedžiams, 4 mėnesių chorinio dainavimo užsiėmimai Kazokiškių bendruomenės nariams. Šiuo metu Vievio seniūnijos salėje vyksta dailės darbų paroda „Mano dainų spalvos – Lietuvai“. Birželį paroda keliaus į Semeliškių, Kazokiškių, Gilučių seniūnijas.
Kaip jau minėjau, festivalio kulminacija – vaikų ir jaunimo chorų diena bei suaugusiųjų chorų diena.
Šiemet festivalio renginiuose dalyvavo 10 vaikų ir 20 suaugusiųjų chorų iš Garliavos, Lentvario, Prienų, Domeikavos, Raudondvario, Kaišiadorių, Kruonio, Širvintų, Pagirių, Pakertų, Rudaminos, Birštono, Elektrėnų, Vievio, Panevėžio, Vilniaus, Kauno, kitų Lietuvos miestų ir miestelių bei iš užsienio – Holcvikedės (Vokietija), Priekulės (Latvija).

Pristatykite trumpai šių metų renginio programą?

Konkurse „Mūsų dainose“ dalyvaujantys chorai buvo suskirstyti pagal amžių į vaikų ir jaunimo bei suaugusiųjų chorų grupes.
Šeštadienį, gegužės 27 d., vaikų ir jaunimo chorų konkurso dalyvių pasirodymus vertino kompetentinga komisija: jos pirmininkė Natalija Krupavičiūtė, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos chorinio dainavimo metodinės grupės mokytoja ekspertė, Vilma Masienė, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos chorinės muzikos metodinės grupės pirmininkė mokytoja ekspertė, ir Edita Šukienė, Vievio muzikos mokyklos mokytoja, laikinai vykdanti direktorės funkcijas.
Įvertinus dalyvių pasirodymus I vietą jaunučių-jaunių chorų kategorijoje užėmė Raudondvario kultūros centro jaunučių choras „Svajonė“, o jaunimo chorų kategorijoje – Holcvikedės (Vokietija) Clara’os Schumann gimnazijos jaunimo mišrus choras „Clara’s Voices“ (vadovas Jochen Weichert). II vietą jaunučių-jaunių chorų kategorijoje iškovojo Vilniaus rajono Rudaminos meno mokyklos jaunių choras (vad. Genovaitė Kumpienė). Kiti chorai buvo pažymėti atskirose nominacijose.
Vaikų ir jaunimo chorų konkurso Aldonai Pulauskienei atminti nugalėtojas, Dainiaus Pulausko įsteigto prizo laimėtojas buvo Vilniaus Gabijos gimnazijos mišrus choras (vad. Edita Bagvilienė ir Regina Šapranauskaitė).
Po konkurso chorai koncertavo Elektrėnų savivaldybės Semeliškių, Kazokiškių, Pastrėvio, Beižionių, Kietaviškių, Elektrėnų, Gilučių seniūnijose.
Vakare Vievio miesto aikštėje vyko jungtinio choro koncertas. Dirigavo dalyvaujančių chorų vadovai. Taip pat prizininkams buvo įteikti verslininko Edvino Virpšos įsteigti prizai, o visus festivalio dalyvius šis verslininkas vaišino ledais. Taip pat visi festivalio dalyviai buvo apdovanoti festivalio prizais-suvenyrais, Vievio seniūnijos padėkos raštais. Koncertą paįvairino Lentvario, Vievio šokėjai, Elektrėnų meno mokyklos pučiamųjų orkestras.
Nemažesnė kova dėl nugalėtojų vietos vyko ir suaugusiųjų chorų kategorijoje sekmadienį, gegužės 28 d., ryte. Choristų pasirodymus vertino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Lietuvos kariuomenės vyrų choro „Aidas“ meno vadovas Tadas Šumskas (komisijos pirmininkas), Vilniaus arkikatedros bazilikos jaunimo choro vadovė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja Violeta Savickaitė-Paciūnienė, Vilniaus moterų choro „Liepos“ meno vadovė, Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ mokytoja ekspertė Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė.
I vietą laimėjo Kauno kultūros centro „Tautos namai“ mišrus choras „Diemedis“ (vad. Audrius Petrauskas), II vietą – Lietuvos dailės muziejaus vyrų choras „Varpas“ (vad. Jurijus Kalcas), III vietą – Garliavos sporto ir kultūros centro mišrus choras „Melodija“ (vad. Ramunė Navickienė). Festivalio prizininkams įteikti verslininko Edvino Virpšos įsteigti prizai. Kiti chorai buvo apdovanoti nominacijose.
Suaugusiųjų chorų konkurso nugalėtojas, Dainiaus Pulausko įsteigto prizo laimėtojas – Priekulės (Latvija) moterų choras „Laumas“ (vad. Iveta Lapina).
Po pietų vyko repeticijos: dalyviai ruošėsi vakaro koncertui –jungtinio choro pasirodymui Vievio miesto aikštėje prie Šv. Onos bažnyčios.
Finalinis koncertas išties priminė mažąją Dainų šventę – chorai puikiai pasiruošę, geros nuotaikos. Koncerto programoje buvo atliktos Lietuvos dainų švenčių repertuaro „aukso fondo“ dainos, taip pat dainos iš būsimos 2018 m. Lietuvos dainų šventės „Vardan tos…“. Chorams dirigavo dalyvaujančių chorų vadovai, garbės svečiai-dirigentai – jau minėti Tadas Šumskas ir Violeta Savickaitė-Paciūnienė.

Svarbiausia chorų festivalio dalis vyksta prie Vievio Šv. Onos bažnyčios. Kodėl buvo pasirinkta ši vieta?
Vievyje daugiau nėra erdvių masiniams renginiams, todėl natūraliai ši vieta tapo baigiamųjų jungtinio chorų koncertų vieta. Aš, kaip kultūros darbuotoja, svajoju apie į Arakalnį (Rėkalnį) panašią vietą Vievyje arba jo pašonėje, gamtoje, kad žmonės galėtų ir pasiklausyti puikios chorinės muzikos, ir pabūti gamtos apsuptyje visą dieną.
Aikštė prie bažnyčios tapo tinkamiausiu variantu – bažnyčios pastatas sukuria natūralų foną koncertuoti dideliam chorui, aikštė yra miesto centre, todėl net neplanavęs renginyje dalyvauti praeivis sustoja ir tampa šventės ar koncerto žiūrovu. „Mūsų dainose“ visada sutraukia gausią publiką – renginys yra išties laukiamas.

Kokios dabar yra chorvedystės tradicijos? Ar sunku suburti chorą?
Chorą suburti nėra labai sunku. Žmonių, susibūrusių trumpalaikei veiklai, visada atsiras. Daug sunkiau tą kolektyvą išlaikyti ilgus metus: juk choras tampa lyg šeima – kiekvienas su savo pomėgiais, lūkesčiais, net kaprizais. Ir pasiekti, kad aštrūs kiek­vieno mūsų charakterio ar temperamento kampai „nusitrintų“, reikia ir choro vadovo, ir choristų bendrų pastangų. Kai kurie įsivaizduoja, kad vadovas ir choras stovi priešingose barikadų pusėse: pirmasis nurodinėja, kiti paklūsta. Tikrai ne. Tai – abipusis ir bendras procesas. Todėl žemai lenkiu galvą prieš ilgaamžius chorus, ypač prieš tuos, kuriems daug metų vadovauja tas pats vadovas. Reiškia, kolektyve yra santarvė, supratimas, siekiama bendrų tikslų, vadovas geba motyvuoti dainininkus. Mano vadovaujamas kamerinis choras „Con moto“ prieš 2 savaites gražiu koncertu atšventė 20 metų sukaktį. Apie pusę choristų dainuoja daugiau kaip 15 metų. Pažįstame vieni kitus, bendraujame ne tik repeticijose ir koncertuose, bet ir praleidžiame nemažą dalį laisvalaikio kartu: ekskursijos, baidarių žygiai, sveikinimai asmeninių švenčių progomis ir t. t.
Apskritai, chorvedžių ir choristų bendruomenė yra draugiška, kolektyvai vyksta į vieni kitų renginius. Stengiamės dalyvauti visur, kur tik pakviečia. Tačiau gegužė – renginių perpildytas mėnuo, todėl kolektyvai renkasi, kur vykti. Mūsų festivalis jau pakankamai žinomas, džiaugiamės, kad kolektyvai patys randa informaciją ir siunčia paraiškas dalyvauti. Turime chorų bičiulių, pvz., „Šilas“ iš Prienų, „Godos“ iš Panevėžio, kurie nepraleido nė vieno mūsų festivalio. Matyt, patinka tai, ką čia patiria. O festivalio naujokai beveik visada pažada atvykti vėl.

Kada su savo vadovaujamu choru apsilankysite Trakų rajone?
Pirmiausia, labai apgailestauju, kad Trakai neturi suaugusiųjų choro (jei neskaitytume bažnytinio). Jau antrą ar trečią kartą festivalyje „Mūsų dainose“ dalyvauja Lentvario tremtinių ir politinių kalinių choras „Viltis“ (vad. Jevgenij Barkovskij). Linkiu kolegoms trakiškiams susiburti ar suburti chorą – tai išties smagu.
Su kameriniu choru „Con moto“ paskutinį kartą (ir bene vienintelį per pastaruosius 10 metų) Trakuose dainavome 2015 m. šventėje „Trakų vasara“. Atvažiuotume ir vėl, tačiau nesulaukiame kvietimo. Juk puikiai prisimenu tuomet buvusio bendro Trakų rajono brandžias chorinės veiklos tradicijas.

Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

Kultūra Miestai Naujienos



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra