Vieno žmogaus kelionė į pažadėtąją žemę

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Ryte jūs sakysite: ,,Kad tik ateitų vakaras“, O vakare sakysite: ,,Kad tik išauštų rytas“ (iš Toros)
1999 metų kovo 15 dieną Amerikos savaitiniame žurnale ,,Newsweek“ buvo išspausdintas toks sakinys: ,,Jeruzalė, 1948 m. gegužės 14 d.: Dov Levino šeima žuvo nacių okupacijos metu Lietuvoje. Jis tarnavo Jeruzalės Hebrajų universiteto Mount Scopus skyriaus sargyboje, kai gimė Izraelio valstybė ir įsibrovė arabai”.
Dovo Levino biografija susidomėjo Viljamso Čerčilio biografas Martynas Gilbertas, jis net nupiešė šio žmogaus kelionės iš Lietuvos į Palestiną žemėlapį. Kas šis žmogus, iš Lietuvos pėsčiomis nukeliavęs į Izraelį? Neseniai teko su juo kalbėtis ir išgirsti jo gyvenimo istoriją, kuri turėtų būti įdomi ir skaitytojui.
Prof. Dovas Levinas (Dov Levin) gimė 1928 metais Kaune, sionistinės dvasios šeimoje. 1940 metų birželio 15 dieną sovietams įžengus į Lietuvos Respubliką, ne visi žydai sveikino Raudonąją armiją, buvo ir tokių (ypač atstovavusių sionistiniam bei religiniam žydų sparnui bei viduriniam sluoksniui), kurie baiminosi sovietinės santvarkos. Dauguma žydų buvo kupini entuziazmo ir iš karto įsitraukė į naująją santvarką, pradėjo eiti svarbias pareigas administracijoje, ūkyje, taip pat vidaus saugumo tarnybose.
Pakili nuotaika, būdinga pirmajam naujosios santvarkos tarpsniui, truko neilgai. Ne tik lietuviai, bet ir sionistiškai nusiteikę žydai pajuto sovietų veiklą. Pirmiausia sovietai uždraudė sionistinę veiklą, o mokyklose – hebrajų kalbą, reikėjo mokytis idiš (ji buvo priimtina sovietams kaip propagandos skleidimo įrankis) ir tęsti sionistinę veiklą pogrindyje. Taip pat daugeliui žydų ekonominiu-socialiniu požiūriu tiesiogiai pakenkė bankų, pramonės įmonių, prekybos namų nacionalizacija – iš 986 nacionalizuotų įmonių 560, t.y. daugiau nei pusė, anksčiau priklausė žydams. Dovo Levino svajonė buvo siekti mokslo. Šeimoje buvo nuspręsta, kad Dovas baigęs vidurinę mokyklą (1941 m. baigė Kauno žydų aukštąją mokyklą ,,Shalom Aleichem”) vyks studijuoti į Haifą (Palestinoje).
Prasidėjo karas, nacių okupacija, Lietuvos žydų naikinimas, pasak Dovo Levino, ,,nuo pavienių žudymų iki masinių skerdynių“. Dovo Levino giminė atsidūrė Kauno gete. Čia jis įstojo į pogrindinę organizaciją, siejusią viltis atėjus laikui pasipriešinti naciams, gelbėti žydus. Dovas Levinas savo šeimos (tėvų bei seserų) nepajėgė išgelbėti, ji 1943 metais buvo išvežta į Štuthofo koncentracijos stovyklą, o jam pavyko pabėgti iš geto ir prisijungti prie sovietų partizanų grupuotės ,,Mirtis okupantams“ Rūdininkų girioje, kuri kovojo su naciais. Šią grupę sudarė 120 žmonių. Dovo Levino paskaičiavimu, Antrajame pasauliniame kare Lietuvoje žuvo 2000 žydų partizanų (tai nepilni duomenys). Atėjus Raudonajai armijai, partizanai iš grupės ,,Mirtis“ okupantams” buvo perkelti į Vilnių. Dovas Levinas nutarė pasitraukti iš Lietuvos ir keliauti į Palestiną. Kodėl? Juk atėjo išvaduotojai, tad kodėl reikėjo trauktis, bėgti nuo jų, tuo labiau kad jis buvo sovietinis partizanas.
Pasibaigus karui, Dovas Levinas nutarė vykti į Palestiną. Jo apsisprendimą lėmė dvi priežastys. Jis buvo išauklėtas hebrajų kultūros ir sionistinės ideologijos ir matė, kad sovietai prieš žydus pirmieji ėmė naudoti prievartą, tik daug subtiliau nei naciai. Antra, Lietuvoje jam buvo sunku vaikščioti tomis gatvėmis, pro tuos namus, kur žuvo ne tik jo šeima, bet ir visa giminė bei kaimynai.
1944 metais rugpjūčio 1 dieną Tarybinė armija išvijo vokiečius iš Kauno. Apie 3000 žydų karo pabaigoje emigravo. Emigracija iš Pabaltijo respublikų į Palestiną prasidėjo 1944 metais liepos mėnesį ir baigėsi 1946 metais rugsėjį. Pradžią jai davė sionistinė organizacija ,,Chašomer chacair”, veikusi prie partizaninio būrio Vilniuje. Nedidelės žydų grupelės, po 2–3 žmones, būdavo pervežamos į pietus, pasienio miestelį Černovcy, o ten vietiniai sionistiniai aktyvistai suvesdavo juos su palydovais-kontrabandininkais, kurie pervesdavo juos per Rumunijos sieną. Greitai tai tapo nesaugu, tuomet žydus pervesdavo per Lenkijos sieną.
Pereiti sieną buvo rizikinga ir ne visada perėjimas baigdavosi sėkmingai. Dažnai žydai pakliūdavo į čekistų rankas, tačiau bausmės būdavo nedidelės, ir vietinė valdžia toleravo šį dalyką. Tik tada, kai čekistai suprato, kad tai neatsitiktiniai žmonės, kad jiems padeda vietinės sionistinės organizacijos, susijusios su tarptautinėmis sionistų organizacijomis, ėmė veikti daug ryžtingiau. Sionistinių organizacijų vadovai buvo suimti ir nelegalus bėgimas liovėsi.
Neturėdamas pinigų, Dovas Levinas 1945 metais sausio mėnesio 17 dieną iš Lietuvos (iš Vilniaus) išvyko pėsčiomis į Jeruzalę. Karo pabaigą sutiko Bukarešte. Toliau keliavo per Italiją. Tik 1945 metų spalio 24 dieną pasiekė Palestiną. Viljamso Čerčilio biografas Martynas Gilbertas nubraižė Dovo Levino nueito kelio žemėlapį, kurį pavadino ,,Vieno žmogaus kelionė”. Nuo 1945 metų sausio 17 iki spalio 24 d. nukeliavo apie 2500 km, tačiau, užvis sunkiausia, kaip sakė Dovas Levinas viename interviu, ,,kartą išėjus, negrįžti į Tėvynę kelis dešimtmečius”.
1945 metų gruodžio 24 dieną, t.y. beveik po metų, Dovas Levinas pasiekė savo išsvajotąją, pažadėtąją žemę Palestiną, bet dar nelaisvą Izraelio valstybę. Čia tuo metu buvo kibucų pradžia. Dovui Levinui teko kariauti Sinajaus (1956 m.) ir Šešių dienų (1967 m.) karuose, 1951 metais jis pabaigė Jeruzalės socialinių mokslų ir istorijos institutą, parašė 10 knygų ir daugiau kaip 100 mokslinių darbų, skirtų tarpukario ir pokario Lietuvos žydų ir lietuvių santykiams.
Šiuo metu jis yra Oralinės istorijos skyriaus direktorius. Šio skyriaus darbuotojų uždavinys – rinkti ir fiksuoti žodinius liudijimus apie viso pasaulio žydų problemas. Aišku, viena iš didžiausių ir skaudžiausių – holokaustas. Kadangi jis pats kilęs iš Lietuvos, išgyvenęs Holokaustą, jo dėmesys nukreiptas į Pabaltijo žydų padėtį prieš karą, karo metu ir po jo. 2000 metais pasirodė jo knyga lietuvių kalba ,,Trumpa žydų istorija Lietuvoje” (Vilnius, 2000), kurioje glaustai išdėstytos žydų problemos kiekvienu atskiru istorijos laikotarpiu.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra