Vienintelis pasaulyje pavadinimas – Gimtinė
Autorius: Voruta Data: 2012-09-06, 11:27 Spausdinti
Vlada ČIRVINSKIENĖ, LKMS valdybos narė, Pasvalio Katalikių Moterų draugijos pirmininkės pavaduotoja, Pasvalys
Kiekvienam žmogui Dievas davė gyvybę bei parūpino vietą kur gyventi. Šios vietos pavadinimas yra vienintelis pasaulyje – Gimtinė. Tai įpareigoja kiekvieną žmogų rūpintis savo gyvenamąja vietove, stiprinti ją dvasiškai, puošti gražiu pavyzdžiu bei kilniais darbais.
Klysta tie, kurie sako, kad Lietuvoje nieko įspūdingo nėra arba, kad mūsų miestas Pasvalys bei jo apylinkės neįspūdingos savo paveldu. Tai netiesa, taip paprieštarautų Pasvalio katalikės moterys, kurios jau vienuolikti metai organizuoja dvasines-kraštotyrines konferencijas „ant ratų“ „Parymokim prie tėviškės slenksčio“ ir vis suranda ar sužino kažką naują – negirdėtą bei neregėtą bei gali papasakoti ir parodyti svečiams.
Šios pažintinės dvasinės-kraštotyrinės konferencijos yra organizuojamos vasarą.
Ankstyvas vasaros rytas
Taigi ankstyvą vasaros rytą, Pasvalio katalikės moterys su džiaugsminga nuotaika skubėjo į bažnyčios šventorių. Kaip neskubėsi, juk reikia pasitikti katalikes moteris iš aplinkinių rajonų. Štai jau pasirodė pirmosios viešnios iš Pakruojo miesto bei Klovainių (Pakruojo r.). Paskui jas atskubėjo katalikės moterys iš Panevėžio, Šiaulių. Belaukdamos garbingo svečio iš Vilniaus – LKMS dvasios tėvelio kun.Vytauto Rapalio – visos šnekučiavosi bažnyčios šventoriuje. Artėjo paskutinės minutės iki šv. Mišių, o svečio vis dar nematyti. Pasvalio Katalikių Moterų draugijos pirmininkė Aldutė Petkevičienė, išėjusi iš bažnyčios, visas dalyves pakvietė vidun, nes svečias iš Vilniaus atvyko pats pirmutinis ir jau ruošėsi aukoti Mišias. Jam talkino Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kun. Feliksas Čiškauskas.
Šv. Mišias aukojo garbingas svečias iš Vilniaus
LKMS dvasios tėvelis pasveikino visas katalikes moteris susirinkusias į šv. Mišias bei į Pasvalio katalikių moterų organizuojamą dvasinę-kraštotyrinę konferenciją.
Pamokslo metu kun. V. Rapalis kalbėjo, jog LKMS veikla turime džiaugtis ir palaikyti nes Lietuvos katalikės – pedagogės, medikės, katalikiškų organizacijų atstovės – suvienijo jėgas, kad galėtų nuveikti daug prasmingų darbų skleidžiant visuomenėje katalikybę, dorą, tautines tradicijas, propaguojant sveiką gyvenimo būdą, mokant ir auklėjant jaunąją kartą. Dvasios tėvelis daug dėmesio savo pamoksle skyrė motinoms – žemės ir dangaus. Skatino katalikes moteris visuomet nusilenkti Motinoms, nes jos yra tautų ir mūsų tautos garbė.
„Didžiuodamiesi vaikais, didžiuojamės ir jų motinomis, – kalbėjo kunigas. Labiausiai gerbiame mamas už meilę. Ar geri, ar blogi vaikai – jos vienodai myli, o nedėkinguosius gal dar labiau. Daug prisakyta, daug prirašyta apie mūsų motinų meilę. Ji pasiaukojanti, nesibaigianti, nemirštanti…“
Homiliją kun. V. Rapalis baigė Palaimintojo Jurgio Matulaičio mintimis „Melskis ir dirbk. Mūsų veikliame gyvenime būtinai turime būti įpratę į vidinį dvasinį gyvenimą, nuolatinę dvasinę maldą; turime mokėti atjausti savo širdyje Viešpatį Jėzų, statyti save ir savo darbus Dievo akivaizdoje.“
Po šv. Mišių konferencijos dalyvės pasimeldė šventoriuje prie mirusiųjų kunigų kapų.
Susitikimas su septyniais angelais
Šviečiant skaičiai ryto saulutei pro senuosius šventoriaus vartus išskubėjome į pasimatymą su septyniais angelais. Jie buvo sukurti ir pastatyti miesto 512 metų gimtadieniui. Čia, ant Lėvens upės kranto, mus pasitiko meniški ir kažkuo paslaptingi septyni angelai, kurios sukūrė „Šilo geniai“. Tai – „Vilties“ (autorius Stasys Motiejūnas), „Gyvybės“ (autorius Petras Pranckūnas), „Žvejų“ (autorius Kęstutis Krasauskas), „Liūdesio“ (autorius Gražvydas Švaikauskas), „Nuolankumo“ (autorius Virginijus Jackūnas), „Gimstančiųjų“(autorius Vytautas Jackūnas) ir „Kalbos“ (Arūnas Grušas) angelų skulptūros. Jos tarytum apgaubė atkastus senovinius akmeninius laiptus, vedančius nuo šventoriaus vartų link upės. Statant skulptūras buvo atrastos liekanos senosios prieplaukos. Taigi angelai tapo savotiškais naujų archeologinių atradimų „pradininkais“, o svarbiausia miesto ramybės ir gėrio simboliais bei istorine atmintimi.
Čia prisiminėme dvi iškilias asmenybes
Stabtelėjusios prie miesto ištakų paminklų – istorinės atminimo lentos, penkių stulpų – susirinkome į Pasvalio krašto muziejų. Čia prisiminėme dvi iškilias asmenybes – Palaimintąjį Jurgį Matulaitį ir tautos dainių, kunigą Joną Mačiulį-Maironį. Jų garbei Pasvalio Katalikės moterys skaitė ištraukas iš Jurgio Matulaičio užrašų, o Neįgaliųjų Centro narės bei Katalikės moterys pristatė meniškai parengtą literatūrinę kompoziciją tema „Mylėk, lietuvi, tą brangią žemę, kame nuo amžių tėvai gyveno“ (vadovė Birutė Simonaitienė, Pasvalio Katalikių Moterų draugijos pirmininkės pavaduotoja). Ši programa atskleidė moters grožį ir likimą poeto kun. Maironio kūryboje.
Pasvalio Katalikių moterų meninę programą papuošė kanklių muzika, giesmėmis ir patriotinėmis dainomis viešnios iš Šiaulių – kanklininkė Elena Ralienė bei Šiaulių Katalikių Moterų pirmininkė Janina Klungevičienė .
Krašto muziejuje konferencijos dalyvės galėjo pažiūrėti Pasvalio krašto muziejaus darbuotojų parengtą filmą „Sieninė tapyba Pasvalio krašto bažnyčiose“ ir plačiau susipažinti su muziejaus eksponatais, papildyti žinių akiratį apie Pasvalio istorinę praeitį bei dabartį.
Smegduobių parko kalvelės puošmenos
Paviešėjusios Pasvalio krašto muziejuje moterys dar aplankė Žalsvąjį šaltinį, Girnų muziejų, Kryžių slėnį ir atriedėjo į unikalią vietą Pasvalyje – Smegduobių parką. Tai 8 ha ploto teritorija, kurioje priskaičiuojama daugiau kaip dešimt įvairaus amžiaus ir dydžio karstinių įgriuvų.
Parko teritoriją savo kūriniais miesto 513 metų gimtadienio garbei papuošė rajono skulptoriai.
Visoms dalyvėms bei dvasios tėveliui kun. Vytautui Rapaliui buvo įdomu pamatyti vienintelį pasaulyje Smegduobių parką, kuris buvo pradėtas kurti nuo 2004 metų bei aplankyti šio parko kalvelės puošmenas – šv. skulptūras: „Šv. Barborą“ (autorius Adolfas Teresius – garliaviškis), „Šv. Kristoforą“ (autorius Kęstutis Krasauskas), „Šv. Oną“ (autorius Stasys Motiejūnas), „Šv. Petrą“ (autorius Petras Pranckūnas), „Šv. Antaną“ (autorius Arūnas Grušas), „Šv. Agotą“ (autorius Gražvydas Švaikauskas), „Šv. Ciciliją“ (autorius Vytautas Jackūnas). Pasvalio katalikės moterys svečiams papasakojo šių skulptūrų istorijas. Paskiau visi jas pagarbino maldomis bei giesmėmis.
Išvyka į Šeimos muziejų
Aplankę Smegduobių parką bei atsiveikinę su mielu svečiu LKMS dvasios tėveliu kun. V. Rapaliu, kuris jau antrą kartą vešėjo Pasvalyje, išvykome į Žadeikius – Aldonos ir Kazimiero Ulskių sodybą, kurioje yra įkurtas Šeimos muziejus. Prie sodybos vartų mūsų jau laukė nuoširdūs šeimininkai. Šeimos muziejuje daug dėmesio yra skiriama išėjusiems į amžinybę sodybos šeimininkams Matildai ir Vilhelminui Janiseliams (Aldonos Ulskienės tėvams). Jame yra sukaupta daug vertingų eksponatų: tėvelio fotonuotraukos, daugiausia iš Sibiro tremties, paties tėvelio tapyti paveikslai, mamos ir dukros Aldonos rankdarbiai. Ekskursijai vadovavo dabartinė šeimininkė dukra Aldona. Ji su didele meile bei ašaromis akyse pasakojo apie savo šeimos gyvenimo kelią, kurį lydėjo džiaugsmai ir vargai. Vilhelmino ir Matildos Janiselių šeimoje gimė keturi vaikai: Algirdas, Jonas, Aldona, Emilija. 1947 m. kovo 27 d. šeima buvo ištremta į Sibirą. Į Lietuvą grįžo 1958 m., gyveno Žadeikiuose.
Fotoaparatą į Sibirą nusivežė pasislėpęs duonos kepale. Fotografavo rentgeno juostoje tremtinių ir vietinių gyventojų gyvenimą. Grįžęs į Lietuvą pradėjo tapyti. Surengė 70 indvidualių tapybos ir fotografijos parodų Lietuvoje, Švedijoje, JAV. 1988 m. jam buvo suteiktas tautodailininko vardas. Kaip sakė dukra Aldona, tėvelis paveikslus tapė iki pat mirties. Sodybos šeimininkė papasakojo kiekvieno eksponato atsiradimo šiame muziejuje istoriją. Aprodė kieme esantį kiekvieną medį, skulptūras, gėles. Ilgai skambėjo dainos bei šiaulietės Elenos kanklių melodijos šioje gražioje bei taip kruopščiai saugojančiai tėvų atminimą sodyboje. Vaišinomės valgiais iš savo lauknešėlių; karštomis dešrelėmis, Aldutės obuolių pyragu ir mėtų arbata. Diskutavome, dalinomės katalikiškos veiklos patirtimi. Atsisveikindamos dėkojome Dievuliui už gerą orą bei prasmingai praleistą laiką bendroje katalikiškoje šeimoje.
Nuotraukose:
1. LKMS dvasios tėvelis kun. V. Rapalis Pasvalio krašto muziejuje su konferencijos dalyvėmis
2. Literatūrinė kompozicija skirta tautos dainiui kun. Jonui Mačiuliui-Maironiui „Mylėk, lietuvi, tą brangią žemę, kame nuo amžių tėvai gyveno“
3. Smegduobių parke prie šventųjų skulptūrų
4. Konferencijos dalyviai bažnyčios šventoriuje su LKMS dvasios tėveliu kun. V. Rapaliu
