Vidinio švytėjimo link. Personalinė Gražinos Vasiliauskienės paroda Aukštadvario regioninio parko direkcijoje

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

 

Jau visą rudenį Aukštadvario regioninio parko direkcijoje vyksta personalinė dailininkės Gražinos Vasiliauskienės paroda „Iliustracijos“. Oficialus parodos atidarymas vyko rugsėjo 3 dieną.
 
Džiugu, kad paroda tebesitęsia iki šiol, savotiškai „vainikuodama“ ar net „įrėmindama“ rudens metą. Eskponuojami G. Vasiliauskienės tapybos ir keramikos darbai. Beje, G. Vasiliauskienė neseniai sukūrė keraminį Aukštadvario herbą, kuris taip pat puikuojasi ARP direkcijoje.
 
G. Vasiliauskienė dailės studijas baigė Augustino Savicko dailės mokykloje (2006–2009 m.), o pati save pristato kaip vokiečių kalbos specialistę, vertėją. Savo darbelių ji niekur neeksponavo, išskyrus grupinę tapybos parodą 2009 metų vasarą Salako kultūros namuose (Zarasų raj.).
 
Nors G. Vasiliauskienė – vilnietė, bet, pasirodo, jai ypač artimas ir Aukštadvario kraštas. Menininkė jau kelis metus apsistoja sodyboje Aukštadvario seniūnijoje, miškų apsuptyje. Matyt, nemažai įkvėpimo suteikia įstabi Aukštadvario gamta.
 
Ir tapybos darbai, ir keraminės kompozicijos – išsiskiria savitumu ir įtaigumu. Nors akivaizdu, kad menininkė yra ieškojimų kelyje.
 
Nors stilistikoje ir jaučiamas nežymus primityvizmas, regimas plokštuminis vaizdas, tačiau tai neužgožia, – o kaip tik – paryškina, – bendrą kūrinių dvasią, meditatyvią nuotaiką, gamtos poetiką.
 
Visgi eksponuojami kūriniai ir motyvais, ir kompozicijomis įvairūs. Be tradicinio lietuviško peizažo („Trobelė miške“), ekspozicijoje pasirodo ir natiurmortai („Rudens puokštė“), atskirų objektų – gėlių, lapų – studijos („Vakaro gėlė“, „Aguonos“, „Praeito rudenio lapai“). Kituose tapybos darbuose atsiveria miesto erdvė („Saulė pabudo“), pasirodo net rytietiško egzotiškumo („Kiautas“) elementų bei įdomių konceptualesnių abstraktesnių ieškojimų (spalvoti kvadračiukai su juodu vabalu – paveikslas „Svajonės“; dvipusės erdvinės geometrinės kompozicijos – paveikslas „Absurdo akys“).
 
Paveikslų pavadinimai – taip pat įvairūs, atveriantys plačią spalvų, išgyvenimų paletę: „Vaiduoklis“, „Aguonos“, „Du medžiai“, „Vakaro gėlė“, „Kelias iš Velnio duobės“, „Natiurmortas su kava gamtoje“, „Trobelė miške“, „Žydėjimas“, „Svajonės“, „Kiautas“, „Praeito rudens lapai“, „Saulė pabudo“, „Absurdo akys“, „Rudens puokštė“.
 
Ypač įtaigus paveikslas su juodu varnu (tuo pačiu pavadinimu – „Juodas varnas“), iš aukštumų žvelgiančiu į miestą. Įtaigos suteikia įdomi kompozicija, spalvų – juodos, rudos – kontrastai. Šis paveikslas – diplominis G. Vasiliauskienės darbas.
 
Žvelgdami į G. Vasiliauskienės darbų visumą, galime pastebėti, kad pro realaus pasaulio vaizdus atsiveria gilesnė – vidinė – erdvė, ryškėja egzistenciniai pamąstymai. Džiugu, kad tapybos darbai praturtinti poetiniais svarstymais. Tai atveria papildomą – interpretacijų – erdvę.
 
Tad visi darbai turi ne tik pavadinimus, bet ir prierašus – pamąstymus, savotiškas poetines miniatiūras. Plg. vieną iš jų – „didžiausias gyvenimo didmiestyje trūkumas: čia galima pražiopsoti pavasarį“ (prierašas po paveikslu „Žydėjimas“). Autorė prisipažįsta, kad „šie paveikslai – tai minčių iliustracijos. O minčių juk būna visokių“.
 
Įsimintiniausias tapybos darbas – „Du medžiai“. Gelsvai žalsvame fone – du medžiai be lapų. Atsiveria ilgesinga rudeniška nuotaika. Tačiau ši nuotaika neslegia, o kaip tik – žadina ilgesnį. Galbūt – prabėgusios vasaros ar lekiančio gyvenimo.
 
G. Vasiliauskienė – nuotaikos meistrė. Jos darbai turtingi filosofinėmis, egzistencinėmis potekstėms. Sakyčiau, daugumoje jos darbų dominuoja rudeniškos nuotaikos. Kad ir kaip bebūtų keista, paveiksle „Žydėjimas“, kuris, regis, perteikia pavasarišką nuotaiką, prasismelkia (per rusvas spalvas) rudens alsavimas. Apskritai dailininkės paveikslai, ir prierašai atveria tam tikrą gyvenimo trapumą, laikinumą.
 
Kita parodos ekspozicijos dalis – keramikos darbai. Kaip sako pati menininkė, keramika ji susidomėjo visai atsitiktinai. Keraminės kompozicijos išsiskiria santūriu dekoratyvumu, santūriomis rusvomis, žalsvomis – žemės – spalvomis. Jose galima įžvelgti ir rytietiškos ornamentikos elementų. Kai kurios keraminės kompozicijos primena rytietiškus būgnelius (o iš tiesų – tai, – autorės žodžiais, tortų, puodelių padėkliukai). Pasirodo, autorė, kurdama keramikos darbus, pirmiausia ieškanti funkcionalumo. Nors G. Vasiliauskienė visai neseniai pradėti kurti keramiką, tačiau šiuose darbuose taip pat profesionalumas ir meninė įtaiga.
 
Belieka pasveikinti autorę ir palinkėti kūrybinės drąsos, įkvėpimo ir daug naujų parodų. Juk reikia meno nešamos šviesos – ypač rudenį, krentant lapams, mąžtant saulės šilumos.
 
Autorės nuotr.
 
Nuotraukose:
 
1. „Du medžiai“ – parodoje eksponuojamas G. Vasiliauskienės tapybos darbas
2. Gražina Vasiliauskienė per parodos atidarymą
3. Parodos fragmentas
 

Voruta. – 2010, lapkr. 6, nr. 21 (711), p. 13.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra