VI-asis LLKĮS sąskrydis „Atiduok Tėvynei, ką privalai“ Tytuvėnuose

Autorius: Voruta Data: 2016-05-16, 10:19 Spausdinti

Tytuvėnų kapinėse prie partizanų, žuvusių 1945-1953, bendro kapo. Algimanto Stalilionio nuotraukos

Ona STRIŠKIENĖ, Panevėžio žygeivių klubo narė, www.voruta.lt

Gegužės 7 d. Tytuvėnuose vyko VI-tas Lietuvos Laisvės Kovos Įamžintojų Sąjūdžio sąskrydis: „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. Sąskrydžio dalyviai rinkosi į Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centrą (Tytuvėnai, Miško g. 3). Rinkosi daugiausia pažįstami asmenys iš įvairiausių miestų ir rajonų, kurių amžius labai skirtingas. VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedros doktorantas Gediminas Petrauskas visiems įteikė VI-to sąskrydžio ženkliukus. Sąskrydis vyko dvi dienas. Pirmąją dieną buvo skaitomi pranešimai, vyko diskusijos regioninio parko lankytojų centro konferencijų salėje, antra diena – keliavimas po Šiluvos kraštą.

Vilkiškių kaime, Grigaičių sodyboje, bendrauja prof. Vykintas Vaitkevičius (iš kairės), su sodybos šeimininke Grigaičių dukra, trečia – kraštotyrininkė Ona Striškienė

Nuo pirmos akimirkos ir abi dienas vyravo labai nuoširdi atmosfera, suteikusi galimybę išklausyti aukšto mokslinio lygio pranešimus, šiltai ir paprastai padiskutuoti, pabendrauti. Susirinkusiesiems nuoširdžiai talkininkavo, su mumis bendradarbiavo Tytuvėnų regioninio parko vyriausioji specialistė (kutūrologė) Agnė Buchaitė. Ji norinčius supažindino su regioninio parko ekspozicija, besidomintis per pertraukas galėjo savarankiškai domėtis ekspozicija. Joje pateikta parko teritorijoje esantys įdomiausi gamtos, istorijos, kultūros paveldo objektai. Parodomi Kuršių pilkapiai ir Kudinų, Bridvaišio piliakalniai, dvarų sodybų fragmentai, akmenų rūžos ir šventų bei istorinių vietų gausa. Yra archeologinių radinių, atrastų laukuose, prie piliakalnių ar pilkapių. Galima išvysti Tytuvėnų Tyrelio pelkes, Apušio, Giliaus ir Bridvaišio ežerų virtinę.

Sąskrydžio darbotvarkė prasidėjo nuo Tytuvėnų kapinėse perlaidotų partizanų, žuvusių 1945-1953 kapo aplankymo. Kapas buvo užklotas trispalve, padėtas 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas, kuriuo buvo apdovanotas Laurynas Mingilas-Džiugas. Sąskrydį atidarė kraštotyrininkas, Laisvės kovotojų prisiminimų įamžintojas Romas Kaunietis. Kalbėta apie kovą už Lietuvos laisvę, pagerbti žuvusieji. Sugiedotas Lietuvos himnas. Skambėjo panevėžiečio Juozo Braidoko skaitomos eilės.

Vinco Lazdausko-Virgio partizanų būrių stovykloje pasakoja VU Istorijos fakulteto doktorantė Aistė Petrauskienė

Sugrįžę regioninio parko lankytojų centro konferencijų salėje klausėmės išsamaus humanitarinių mokslų daktaro profesorius, Lietuvos archeologijos draugijos pirmininko Vykinto Vaitkevičiaus pranešimo „Partizaninio karo pradžia Šiluvoje, arba kas padarė tuos miškinius“. VU Istorijos fakulteto doktorantės Aistės Petrauskienės pamąstymų šiuo klausimu. Humanitarinių mokslų daktarės Daivos Vaitkevičienės įžvalgų. Išklausėme išsamų VU doktoranto Dainiaus Noreikos pranešimą „Lietuvos partizanai (1944-1953): praeities kolaboravimo su vokiečiais problema“. Jis sukėlė nemažai diskusijų.

Pietų pertrauka buvo ilgesnė, vaišinomės puikiais cepelinais, gardžia žirnių sriuba. Kas norėjo valgė lauko pavėsinėje, kas patalpose. Net pietų ir kavos gėrimo pertraukų metų netildavo pokalbiai, diskusijos.

Po pietų išklausėme Kultūros paveldo centro vyresniojo paminklotvarkininko Valdo Striužo kalbėjimo “Lietuvos kariuomenės dalinių prievartinis žygis Rusijon: 1941 m. sukilimo dalis“. Su dideliu susidomėjimu stebėjome nuotraukas ir klausėmės Roko Sinkevičiaus pranešimo „Partizanės Petronėlės Valentaitės-Lasauskienės (1920-1952) saugotos nuotraukos kaip istorijos šaltinis. po to vyko diskusijos.

Vakare prisiminimais pasidalijo „Birutės kalnelio“ ryšininkės seserys Radzevičiūtės –  Apolonija ir Aleksandra (būrio vado Leono Caporkaus-Šarūno žmona), jų brolis Juozas Radzevičius. Ne tik dalintasi prisiminimais, kartu su jais dainuotos šio krašto pokario dainos.

Antros sąskrydžio dienos ryte iškeliavome iš Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centro, sustojome prie iš Kiaulininkų kaimo į Tytuvėnus pervežtų Jono Žemaičio-Vytauto namų. Važiuodami dulkėtais kaimų keliais, klampodami per slėnias miško vietas pasiekėme Povilo Morkūno-Drako partizano būrio 1945-1946 m. žiemos stovyklavietę ir žeminės vietą Sandrausiškės miške. Ten kalbėjo profesorius Vykintas Vaitkevičius. Paskui lankėme Alekso Žiogo sodybvietę, Medsodžių kaime, kurios teritorija apsodinta ąžuolais ir eglėmis. Šioje sodyboje 1945 m. spalio 27 d. vyko kautynės. Ten yra partizanų Juozo Balčiūno-Ridiko, Stasio Mickio-Vieversio ir Povilo Žiogo-Genio žūties vieta.

Nemažai pakeliavę mašinėlėmis ir pėsčiomis, susėdome bendrų pietų „Birutės kalneliu“ vadintoje Radzevičių sodybvietėje, kuri apaugusi mišku. Sodybos vietą žymi kryžius ir koplytėlė medyje.

Kelionę tęsėme link Rinkšelių kaimo, kur buvo Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Kudirkos būrio partizanų, vadovaujamų Felikso Kokštos-Rustemo ir Lietuvos Laisvė Kovų Sąjūdžio Visuomeninės dalies viršininko Juozo Šibailos-Merainio bunkerio vieta. Apie tą dieną lankomas vietas daug kalbėjo profesorius Vykintas Vaitkevičius, kuris su bendraminčiais yra išvaikščiojęs plačias Tytuvėnų ir Šiluvos apylinkes, aplankęs sodybas, prakalbinęs, ten gyvenančius žmones.

Pasukome link Vilkiškių kaimo, kur yra Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Kudirkos būrio partizanų, vadovaujamų Felikso Kokštos-Rustemo bunkerio vieta bei paminklas 1952 m. spalio 3 d. čia žuvusiems Nemuno būrio kovotojams: Dominykui Grumuldžiui-Darbininkui, Stanislovui Satkui-Audroniui ir Izabelei Vilimaitei-Stirnai. Vilkiškių kaime senoje Grigaičių sodyboje mus sutiko čia vasaras leidžianti Grigaičių dukra, ji papasakojo apie besislapstančiųjų kasdienybę, tragišką 1952 m. spalio 3 dieną.

Važiuodami per Šiluvą sustojome buvusioje Turgaus aikštėje, buvusioje partizanų niekinimo, kovotojų užkasimo vietoje, matėme buvusios areštinės pastatą. Pasižvalgę po Šiluvą, vykome į Žebenkšties rinktinės P. Morkūno ir Vinco Lazdausko-Virgio partizanų būrių stovyklos, 1946 m. liepos 6 d. Pyragių kautynių Palašių miške ir Alfonso Jokubaičio-Šiūros žūties vietą. Čia daug apie žemutinę ir aukštutinę stovyklas kalbėjo profesorius Vykintas Vaitkevičius ir doktorantė Aistė Petrauskienė.

Antroji turiningai kartu praleista sąskrydžio diena skubėjo vakarop, susikalbėję kas ką pavežės namų link, atsisveikinę išvykome į namus.

Rezistencija ką privalai“, Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centras, VI-tas Lietuvos Laisvės Kovos Įamžintojų Sąjūdžio sąskrydis: „Atiduok Tėvynei

---

---