„Versmės“ žygeiviai pakartojo 1923 metų Klaipėdos sukilėlių maršrutą

Autorius: Data: 2013-02-11, 14:18 Spausdinti

„Versmės“ žygeiviai pakartojo 1923 metų Klaipėdos sukilėlių maršrutą

Virginijus JOCYS

LR Seimas, be kitų gausių 2013-aisiais minėtinų sukakčių, šiuos metus paskelbė ir Klaipėdos krašto atgavimo metais: šiemet švenčiame 1923-iųjų Klaipėdos sukilimo bei prijungimo prie Lietuvos 90-ąsias metines. Praėjusių metų gruodžio 10 d. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos apskrities skyrius kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos apskrities jūrų šaulių 3-ąja rinktine pranešė, kad 2013 m. sausio 18–19 d. dvyliktą kartą organizuoja tradicinį nakties žygį „Klaipėdos sukilėlių keliais“. Plačiau žr. http://pesciujuzygiai.lt/naktinis-pesciuju-zygis-klaipedos-sukileliu-keliais/

Ne vienas „Versmės“ leidyklos darbuotojas apie šią istorinę sukaktį buvo girdėjęs, tačiau dalykiškai dalyvauti pėsčiųjų žygyje pasiūlė projektų vadovas Andrius Biziulevičius ir ėmėsi organizacinių darbų. Tiesa, iš „Versmės“ leidyklos žygiuojančių atsirado negausiai, mat gąsdino sinoptikų pranašaujami 13–18 laipsnių šalčiai, o kiti nespėjo išsivaduoti nuo gripo.

Vis dėlto susirinko rimtai nusiteikusi „Versmės“ kuopa: tokiu pavadinimu mūsų būrelis buvo įregistruotas organizatorių žygio žurnale. Kuopos sudėtis: Andrius Biziulevičius, Virginijus Jocys, Rasa Jocienė, Gintaras Kaltenis, Vaidotas Digaitis, Skirmantė Naglytė, Algirdas Daujotis, Darius Daujotis. Į žygio trasą išėjome šešiese, o Algirdas ir Darius paskirti atsakingais už kuopos logistiką.

Penktadienio popietę „Versmės“ leidykloje kuopos branduolį išlydėjo vadovas Petras Jonušas, „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos narė prof. habil. dr. Grasilda Blažienė ir kiti. Šio žygio proga leidykla sukomplektavo ir įpareigojo perduoti keturis naujausių leidinių siuntinius: Laukuvos, Endriejavo, Priekulės miestelių bibliotekoms bei Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos apskrities jūrų šaulių 3-ajai rinktinei, jos vadui ats. plk. leit. Arvydui Daukantui.

Kelias iš Vilniaus link Žemaitijos neprailgo, kadangi du bendražygiai, žygių žemaitukų žirgais link Juodosios jūros ir Krokuvos dalyviai Gintaras Kaltenis ir Skirmantė Naglytė dalijosi neblėstančiais įspūdžiais, o Laukuvoje dar prisijungė ir Vaidotas Digaitis, kuris su dviem žemaitukų veislės žirgais 2012 m. apkeliavo Baltijos jūrą. Laukuvoje buvome trumpam išlipę ir prie Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui (1918–1928 m.) skirto paminklo, uždegėme žvakutę. „Laukuvos“ monografijos skaitytojai gali sužinoti, kad Lietuvos Nepriklausomybės kovose 1918–1920 m. dalyvavo trisdešimt savanorių, kilusių iš šių vietų, o laukuviškis, tuomet dar būsimas agronomas, Mečislovas Kaulakis 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime.

Dėl vėlaus meto ir gausaus sniego nerizikavome važiuoti į Priekulę rajoniniais keliais pro Švėkšną, o vykome pro Rimkus prie Klaipėdos. Atriedėję iki Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos, užsiregistravome naktinio žygio „Klaipėdos sukilėlių takais“ registravimosi centre ir, perdavę „Versmės“ leidyklos ir Šilalės kraštiečių draugijos Vilniuje dovanotas knygas, 22 val. 13 min. išžygiavome link Klaipėdos. Iš viso dalyvavo apie 1,5 tūkstančio žygeivių. 25,4 km ilgio maršrutas buvo padalintas į dvi dalis: nuėję pusę kelio turėjome gauti naktipiečių.

Nužygiavę 2,4 km sustojome prie NKVD nužudytų pokario partizanų palaidojimo vietos paminklo ir, pagerbę žuvusius tylos minute, patraukėme toliau.

Už 4, 5 km pasiekėme pirmąjį kontrolės postą, kur pasižymėję toliau tęsėme žygį. Įspūdingai atrodė miškas žiemą, ritmingai girgždėjo sniegas ir žibintuvėliai kaip jonvabaliai mirgėjo naktyje, aidint kareiviškoms žygio dainoms. Mūsų kuopa, susigrupavusi po kelis, eidama klausėsi keliautojo aplink Baltiją Vaidoto Digaičio gyvų įspūdžių. Jam antrino dviejų istorinių-kultūrinių žygių dalyvis Gintaras Kaltenis, jau parašęs dvi kelionių knygas, išleistas „Versmės“ leidyklos – „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos“ bei „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ Keiksnojome Lietuvos oro prognozių skelbėjus, nes šalčio temperatūra nesiekė nė dešimt laipsnių, o prisirengę buvome storai.

Ties pusiaukele laukė rimtas istorinės Lietuvos–Vokietijos sienos sargybos postas, kuriame laukė sargybiniai su originaliomis karinėmis uniformomis ir ginkluote. Pabendravę prie laužų, gavę žymas dalyvių kortelėse, patraukėme prie palapinių, iš kur sklido grikių košės kvapas. Trumpai pailsinę kojas, susitikę pažįstamų žygio dalyvių, padrąsindami viens kitą patraukėme toliau Klaipėdos link.

Po kelių kilometrų, ties Vilhelmo kanalo pabaiga priėjome granitinį paminklą prancūzų belaisviams, 1871 m. kasusiems šį kanalą, čia ir mirusiems.

Gavę žymas netoli paminklo įrengtame kontrolės poste, patraukėme toliau, jau per dabartinės pramoninės Klaipėdos rajoną, kur 1923 m. buvo ūkininkų laukai ir vienas kitas vienkiemis, žvejų kaimelis. Perėjome Smeltalės tiltą ir jau žingsniavome naktinės Klaipėdos šaligatviais. Informavome savo logistikos dalinį (Algirdą ir Darių), kad pritrūkome arbatos ir pageidaujame pasikeisti vieną porą apsunkusių batų į lengvesnius. Po trumpo atokvėpio spartesniu žingsniu patraukėme link finišo: Lengvosios atletikos maniežo Taikos prospekte. Maniežą pasiekėme apie 5 val. ryto. Užsiregistravome, ir mums įteikė dalyvio diplomus! Organizatoriai priminė, kad įdienojus, 12 val., reikia „užimti“ Klaipėdos miesto prefektūrą. Su „Versmės“ kuopa nusifotografavome prie Maniežo ir nuvykome į dar vieną istorinio 1923 m. sukilimo dalyvių dislokacijos vietą – buvusį Gindulių kaimelį, dabar gyvenamųjų namų kvartalą. Ten mus nakvynei priglaudė geros valios būrų žemaičių palikuonys.

Kelias valandas pasnaudę, susiruošėme į jubiliejinio Klaipėdos sukilimo renginius mieste. Pirmiausia aplankėme Pilies muziejaus dvi ekspozicijos patalpas. Regis vieninteliai iš žygeivių pasinaudojome organizatorių kvietimu ir aplankėme muziejų, kitiems gal pritrūko miego. Buvome maloniai nustebę, kad eksponuojama daug ikonografinės medžiagos, piliavietės radinių, padirbintų miestelėnų figūrų.

Laikrodžio tikslumu, kelios minutės iki 12-os, rūkte nurūkome į uostamiesčio Teatro aikštę. O ten buvo rengiamasi inscenizuotam Prefektūros, kurioje 1921–1923 metais buvo Antantės šalių deleguota Prancūzijos vyriausiojo komisariato būstinė, šturmui. Su „Versmės“ operatoriumi Andriumi Biziulevičiumi, vilkinčiu XX a. ketvirtojo dešimtmečio šveicarų kariuomenės aprangos modelio pilka miline, įsitaisėme patogioje aikštės apžvalgos vietoje ir visą mūšio inscenizaciją galėjome filmuoti ir fotografuoti. Apie „mūšio“ eigą detaliai rašė ne vienas šio reginio stebėtojas (žr. http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/klaipedoje-griaudejo-suviai-ir-kaleno-kulkosvaidziai.htm).

Teatro aikštėje apžiūrėjome 1923 m. dokumentinių nuotraukų stendus, pabendravome su bendražygiais, bičiuliais ir inscenizuoto mūšio dalyviais.

Pagal žygio ir kelionės programą nuskubėjome prie 1923 m. sukilėliams dar 1925 m. pastatyto paminklo (aut. Adomas Brakas) netoli buvusių senųjų miesto kapinių (dabar Skulptūrų parkas). Šis paminklas su dvigubo kryžiaus ženklu, atlaikęs Antrojo pasaulinio karo ir pokario negandas, pagal savo simbolinę prasmę Klaipėdos lietuviams buvo ne mažiau svarbus ir brangus kaip Vilniaus lietuviams Aušros vartų Vytis. Dar 1936 m. kalbininkas iš Endriejavo Andrius Ašmantas rašė: „Jei pavergto Vilniaus kiekvienas akmuo kalba apie garbingą mūsų praeitį, tai kiekviena jūros banga mums šnara apie didingą ateitį.“ Todėl ir sovietmečiu prie Klaipėdos sukilėliams skirto paminklo dažnai būdavo padedama gėlių, uždegamos žvakutės. 1989 metų balandžio 29-ąją, skambant dainai „Oi tu žirge, žirge…“, taip padarėme ir mes su vestuvininkais, kurių dauguma – „Visi“ folkloro ansamblio jaunesnioji karta…

Prie paminklo uždegę žvakutę pagerbėme Klaipėdos vaduotojus tylos minute. Kiekvienas susimąstėme apie sukilėlius, atidavusius savo gyvybę už Mažosios Lietuvos grąžinimą Didžiajai Lietuvai, o akyse dar mirgėjo šios dienos Prefektūros „šturmo“ vaizdai.

Ir jau kulniavome į mašiną, nes mūsų telefonu teiravosi Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė, laukė bibliotekininkė Rita Žadeikytė ir didelis mūsų bičiulis, daugelio „Endriejavo“ monografijos straipsnių autorius, Gargždų miesto garbės pilietis Antanas Žemgulis. Dėl laiko stokos liko neaplankytas 1941 m. sovietų nebaigtas gynybinis dokas Pyktiškės kalno papėdėje ir Ablingos memorialas. Atvykę į miestelį ir pasilabinę su svetingais endriejaviškiais, nusifotografavome prie 1938 m. Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečiui pastatyto paminklo, kuris sovietmečiu buvo nugriautas, o Atgimimo metu atkurtas.

Lauke švietė saulutė, bet šaltis spaudė nesigailėdamas, todėl noriai sugužėjome į miestelio biblioteką. Vieni prigludo prie radiatorių, kiti apglėbė karštus arbatos puodelius. Pasidalijome žygio įspūdžiais, pakalbėjome apie istorinę atmintį, perdavėme „Versmės“ dovanotas knygas. Atsivertę bibliotekoje saugomą „Endriejavo“ monografiją galėjome pasitikrinti žinias apie 1923 m. sukilimo dalyvį endriejaviškį Kazimierą Venslauską. Maloniai pabendravę, padėkoję už karštą arbatą, pyragaičius bei seniūnės dovanotą sūrį, pajudėjome Vilniaus link.

O pakeliui, už Rietavo, mūsų dar laukė geradarių Vandos ir Vlado Galdikų pakurta pirtelė!.. Šeimininkų buvome pavaišinti net cepelinais (didžkukuliais), o mūsų, žygeivių, susitraukusiems skrandžiams jie buvo didelis džiaugsmas. Netrūko gražių pasakojimų, prisiminimų, geros nuotaikos. Truputį maudė kojų raumenys, bet visi buvome pakylėti. Padėkoję šeimininkams, atsilabinę, toliau tęsėme kelionę Žemaičių plentu link Laukuvos, kur išleidome bendražygį Vaidotą Digaitį. Tada pasukome į naująjį Žemaičių greitkelį ir paspaudėme Vilniaus link. Už mūsų nugarų liko Klaipėda, kurią tiek poetai, tiek ekonomistai vadina „Lietuvos plaučiais“. Tad vilniečiai ir kitų miestų bei miestelių gyventojai, ūkininkai, neužmirškime, kad Lietuva – jūrinė valstybė.

Autoriaus nuotr.

Nuotraukose:

1. Klaipėdos sukilimo 90-mečio atminimo ženklas (medalis)

2. Mažosios Lietuvos sukilėlių ir jų talkininkų inscenizuoto šturmo metu Klaipėdos prefektūrą užėmė. Prancūzų karių įgula su vadovybe iškėlusi baltą vėliavą pasidavė

3. Mažosios Lietuvos sukilėlių ir jų talkininkų inscenizuotas Klaipėdos prefektūros šturmas

4. Naktinio žygio inscenizuotame tuometinės Lietuvos-Vokietijos pasienio kontrolės punkte. Iš deš.: Andrius Bizulevičius apsirengęs XX a. 4 deš. šveicarų modelio pilka miline, istorinio klubo „Grenadinarys“ narys su vokiška apranga Virginijus Jocys

5. Ne visi istorinio 1923 m. sukilimo dalyviai pasinaudojo galimybe aplankyti Klaipėdos pilies muziejaus ekspozicijos sales

6. Naktinio žygio inscenizuotame tuometinės Lietuvos-Vokietijos pasienio kontrolės punkte. Klaipėdos karybos istorijos klubo, karo istorijos klubo „Grenadierius“ nariai su vokiška karine to laikotarpio apranga ir ginkluote

Mažoji Lietuva , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra