Vengrijos ambasadorius Kaune pagerbė herojiškos 1956-ųjų antisovietinės manifestacijos dalyvius

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Trečiadienį (2010-10-27) Kaune, Ramybės parke (buvusiose Senosiose kapinėse), iškilmingai paminėtos 54-osios Vengrijos sukilimo bei lietuvių surengtos solidarumo akcijos metinės.
 
1956-aisiais Kaune bei Vilniuje, Rasų kapinėse solidarizuodamiesi su sukilusiais vengrais studentai surengė protesto manifestacijas. Pagerbti jos dalyvių į Kauną atvyko Vengrijos ambasadorius Peteris Noszko Horvathas, minėjime dalyvavo Kauno miesto vadovai.
 
Pokario metais Kaune, Vytauto prospekto pašonėje, veikusios kapinės buvo tapusios savitu Lietuvos laisvės simboliu. Kauniečiai čia dėjo gėles prie S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejaus, prie paminklo kariams, žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę, prie čia palaidotų lakūnų kapų, prieš pat sovietų invaziją 1939 metų rugsėjo 30 dieną mirusio ir Lietuvai priespaudą išpranašavusio premjero Juozo Tūbelio, generolo Silvestro Žukausko kapų.
 
1956 metais per Vėlines kapinėse įvyko pirmoji Kaune antisovietinė manifestacija. Spontaniškai susirinkusi apie 10 tūkst. žmonių minia, kurios pagrindą sudarė studentai bei moksleiviai, skandavo patriotinius šūkius, giedojo religines giesmes, buvo iškelta iš šalikų supinta trispalvė vėliava. Protesto proveržis sutapo su Vengrijos revoliucijos kulminacija.
 
Solidarizuodamiesi su sukilusiais vengrais kauniečiai kapinėse ėmė rinktis pradėjus temti. Prie paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę kariams minia pradėjo giedoti nepriklausomos Lietuvos himną, religines giesmes.
 
Kauniečiai prisimena, kad kapines apgaubus sutemoms paminklas buvo apstatytas žvakėmis, minioje nuvilnijo šūkiai „Laisvę Lietuvai“, „Laisvę Vengrijai“. Taikios protesto akcijos kulminacija tapo Lietuvos trispalvės iškėlimas. Teigiama, kad vėliava buvo supinta iš trijų spalvų šalikų, kažkas ją pririšo prie paminklo viršaus. Minioje suplazdėjo dar viena, iš skarelių pasiūta trispalvė.
 
Ruošiantis galimiems neramumas prie kapinių buvo sutelktos gausios sovietų kariuomenės, KGB ir milicijos pajėgos. Represinių struktūrų atstovų misija buvo neleisti protesto akcijai išplisti visame mieste.
 
Pasigirdus raginimams eiti į gatves, milžiniška žmonių minia iš kapinių pajudėjo miesto centro link. Jiems kelią užstojo kapines apjuosę ginkluoti kareiviai bei milicininkai. Nors žmonės buvo gaudomi ir jėga grūdami į paruoštus sunkvežimius, kilo susirėmimų, pralaužusi užtvaras eisena pajudėjo link Laisvės alėjos. Dainuodami patriotines dainas bei skanduodami šūkius protestuotojai patraukė pro buvusius KGB rūmus link tuomečio Vykdomojo komiteto pastato.
 
Čia protestuotojų jau laukė gausios sovietų kareivių bei milicijos pajėgos. Prie Centrinio pašto Laisvės alėja buvo užtverta automobiliais, keliomis eilėmis išrikiuoti kareiviai ėmė spausti minią. Susidūrę su neįveikiama kliūtimi pirmosios antisovietinės manifestacijos dalyviai ėmė skirstytis, o KGB darbuotojai bei milicininkai iki paryčių gaudė bei suiminėjo pavienius protesto akcijos dalyvius.
 
Teigiama, kad tuo metu buvo sulaikyti 105 žmonės, 102 buvo nubausti administraciniu areštu nuo 5 iki 15 parų. Nemažai milicijai bei saugumiečiams įkliuvusių studentų buvo pašalinti iš aukštųjų mokyklų, moksleiviai bauginti ateityje gresiančiais nemalonumais.
 
Po šios, spontaniškai prasiveržusios protesto akcijos okupacinio rėžimo atstovai susirūpino taikaus pasipriešinimo židiniu tapusiomis kapinėmis. Juolab, kad jose ir kitais metais per Vėlines susirinko nemažai žmonių, prie kryžiaus giedojo religines giesmes ir traukė tautines dainas. Vietinė to meto valdžia jau buvo sulaukusi nemažai kapinių pašonėje esančiuose, tarpukaryje statytuose namuose apgyvendintų sovietų kariškių nusiskundimų.
 
1959 metais Kauno Vykdomojo komiteto pirmininko sprendimu, „vykdant gyventojų pageidavimus“, buvo imtasi iškelti kapines, nugriauti paminklai, su žeme sulygintas S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejus. Pasak to meto liudininkų, tik nedidelė dalis palaikų buvo perlaidota, likusieji iki šiol ilsisi po parko medžiais.
 
Autoriaus nuotr.
 
www.lrytas.lt
 
Nuotraukose: 54-ųjų Vengrijos sukilimo bei lietuvių surengtos solidarumo akcijos metinių metu

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra