Veliuona ruošiasi bažnyčios 600 metų jubiliejui

Autorius: Data: 2020-07-07 , 10:30 Spausdinti

Veliuona ruošiasi bažnyčios 600 metų jubiliejui

Veliuonos bažnyčia. lpaminklai.lt nuotr.

www.voruta.lt

Birželio mėnesį Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje dirbo būrys tyrėjų, mokslininkų. Buvo surengtas ir Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Fotografijos studijų programos studentų pleneras. Tai Kultūros tarybos finansuojamo projekto „Veliuonos bažnyčia ir parapija: istorija ir dabartis“ dalis. Studentai fotografavo Veliuonos bažnyčią, jos architektūrinius elementus, altorius, varpus, vargonus, skulptūras ir pan. Fotografuota ir Šakių rajono savivaldybės Sutkų bažnyčioje, į kurią išvežtas Veliuonos bažnyčios altorius. Tai paruošiamieji darbai šios šventovės 600 metų jubiliejui, kuris bus minimas 2021 metais.

LDK valdovai – Veliuonos bažnyčios globėjai

Veliuonos parapiją ir bažnyčią 1421 metais įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Tai buvo viena pirmųjų parapijų Žemaitijoje po 1413 metų gyventojų krikšto. Ir vėliau šia bažnyčia rūpinosi LDK valdovai – karalienė Bona (1518-1557), Zigmantas Vaza (1588-1632), Jonas Kazimieras (1648-1668), – dovanoję jai aplinkinius kaimus. Naujos bažnyčios, pastatytos 1636-1644 metais, fundatorius buvo Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, LDK kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila (1595-1656). Šventovei atnaujinti lėšas skyrė didysis Lietuvos etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas (apie 1624-1682), ją globojo LDK valstybės, politikos veikėjas, diplomatas Kiprijonas Povilas Bžostovskis (1612-1688). Presbiterijos skliaute fundatoriai įamžinti reljefiniais Vytauto, A. S. Radvilos žmonos Liubomirskos, Pacų herbaisPaskutiniąją fundaciją teikė Veliuonos dvaro savininkai Mykolas ir Kristina Zaleskiai, 1817 metais paskyrę žemės naujai filijai Pamituvyje.

Ryškiausių šalies istorinių įvykių atspindžiai

1815-1831 meatis Veliuonoje klebonavęs Kiprijonas Nezabitauskis-Zabitis (1779-1837), lietuvių poetas, vertėjas, rėmė 1831 metų sukilimą, už ką buvo perduotas karo lauko teismui (tragiško likimo išvengė 1832 metais pabėgęs iš Lietuvos). Apie 1860 metus vyskupui Motiejui Valančiui pavyko Veliuonos parapijoje įgyvendinti visišką blaivybę. 1864-1871 metais parapijosvikaras buvo kun. Antanas Juška-Juškevičius (1819-1880) – tautosakininkas, etnografas, leksikografasAlsėdžių, Pušaloto, Veliuonos, Vilkijos apylinkėse užrašęs apie 7000 dainų ir apie 2000 melodijų, aprašęs veliuoniškių ir pušalotiečių vestuvių apeigas. Per 1863 metų sukilimą devynis mėnesius rusų valdžios kalintas. 1990 metais jo ir brolio Jono, daug nusipelniusio lietuvių kalbai, palaikai buvo pervežti iš Kazanės ir perlaidoti šventoriuje. Po 1863 metų sukilimo Veliuonos dvarininkų Zaleskių dvare besislapstęs dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis nutapė bažnyčiai šv. Juozapo paveikslą. Spaudos draudimo metais vargonininkas Jonas Kumetis buvo žymiausias lietuviškos spaudos platintojas Veliuonos apylinkėse, bendradarbiavo su įžymiais to meto kultūros ir mokslo veikėjais: J. Jablonskiu, K. Jauniumi, M. Jankumi, prof. A. Pogodinu iš Petrapilio, Boduenu de Kurtene ir kitais. 1905 metais išrinktas valsčiaus raštininku, į raštinės knygas įrašė pirmąjį protokolą lietuviškai. Jo pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje tarp šimto žymiausių knygnešių.

Bažnyčios pertvarkymai

Renesansinė su gotikos bruožais bažnyčia daug kartų remontuota: XVII a. pabaigoje, apie 1809 metus, 1820-1821, 1827, 1840, 1847-1860 metais. Rekonstruota 1887 metais, pristatant priestatą prie pagrindinio fasado, pažeminant aukštą navų korpuso stogą, 1891 metais – pristatant mūrinį vargonų chorą, kapitaliai remontuota po Pirmojo pasaulinio karo, restauruota 1930 metais, sutinkant bažnyčios įkūrėjo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto jubiliejų. Tuomet buvo išleistas albumėlis aukoms rinkti. Jame rašyta: „Ant Nemuno kranto, ties Gedimino kapinių kalnu, stovi senutė Veliuonos bažnyčia, statyta ir aprūpinta paties Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Vytauto 1421 metais. Aplinkui riogso griuvėsiai senovės kryžiuočių pilies. Praslinko jau penki šimtai metų nuo Did. Liet. Kunig. Vytauto mirties, nuslūgo senovės Didžiųjų Lietuvos Kunigaikščių galybė, sugriuvo plėšrių kryžiuočių pilys, tiktai Veliuonos bažnyčia stovi, kaip stovėjus, nepajudinama, sargyboje lietuvių tikybos ir tautystės. Pastarojo karo audra Veliuonos bažnyčiai padarė daug blėdies. Priešams per Nemuną besišaudant nuneštas bažnyčios stogas, skliautai pramušti, visa bažnyčia ir bokštas labai apgadinti, nuo sprogusių viduje bažnyčios granatų sugriuvo seni altoriai ir visi langai išbyrėjo. Veliuoniškiai parapijiečiai, nors patys suvargę, bet sumetė kiek reikėjo tam sykiui aplopyti bažnyčios skylėms, tačiau galutiniam bažnyčios remontui dar daug ko trūksta. Kadangi Veliuonos bažnyčia priklauso prie retų ir seniausių paminklų Liet. Did. Kunig. Vytauto, todėl Veliuonos bažnyčios atnaujinimas, palaikant visas jos senobines liekanas, turėtų rūpėti visiems lietuviams. Prie Lietuvos katalikiškos visuomenės šiuomi ir drįsta kreiptis Veliuonos klebonas su savo parapijiečiais, melsdamas pirkti ir platinti albumėlius, kurių pelnas skiriamas bažnyčios remontui. Veliuonos bažnyčia, atnaujinta ir sustiprinta, pasiliks draug puikiausiu Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Vytauto ir atgimusios Lietuvos valstybės paminklu.“

Kaip informuoja KPD Tauragės skyriaus vyriausioji specialistė Margarita Karūnienė, daug tvarkybos darbų bažnyčioje atlikta ir mūsų dienomis. 2002 metais kunigo Artūro Stanevičiaus rūpesčiu varpinės bokšte įrengta apžvalgos aikštelė, bažnyčios istorijos ekspozicija. 2014 metais pradėti bažnyčios tvarkybos darbai (projekto vadovė architektė Daina Vanagaitė Garbanovienė, darbus vykdo UAB „Telšių meistras“) tęsiasi iki šiol. Per dvejus metus restauruotas pamatų, fasadų plytų mūras ir tinko apdaila. Bažnyčios viduje įrengta sanuojančio tinko (sugeriančio druskas) sistema. Vadovaujantis atliktais polichrominiais tyrimais, perdažyti fasadai. Taikant naujas technologijas, restauruoti langai, išsaugant autentiškus jų konstruktyvus ir stilistiką, atkurtos bažnyčios lauko durys, restauruota Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlė pagrindiniame ir kryžius rytiniame fasaduose. Sutvarkytos bažnyčios šventoriaus takų dangos ir pagrindiniai šventoriaus vartai. 2016-2019 metais vykdant bažnyčios vidaus (pagrindinės salės) tvarkybos darbus atidengti skirtingų laikotarpių konsekracijos kryžiai, atrasti ankstyvojo dekoro fragmentai ant piliorių (tyrėja Audronė Kaušinienė), restauruoti žvaigždinių nerviūrų skliautai su lipdybos ir tapybos dekoru, architektūriniai elementai (kapiteliai, karnizai, nerviūros), įrengtos apsaugos techninės priemonės. Tvarkybos darbų esminis tikslas – visų laikotarpių išlikusių vertingųjų savybių išsaugojimas. Iki bažnyčios jubiliejaus tikimasi užbaigti likusius bažnyčios vidaus – presbiterijos – tvarkybos darbus.

Kaip ruoštasi bažnyčios jubiliejui prieš šimtą metų?


1929 metų bažnyčios inventoriaus apraše, sudarytame Veliuonos Romos katalikų bažnyčios klebono Vladislovo Polonskio ir bažnyčios palaikymo tarybos narių Jono Skridlos ir Jono Ročkos, rašoma: „1921 metais švenčiant bažnyčios 500 metų jubiliejų, bažnyčios vidus parapijos lėšomis buvo atnaujintas, stogas gontais uždengtas, langai nauji įdėti, bokšto skylės užlopytos, altoriai pataisyti, aliejiniais dažais nutepti, vietomis paauksinti. Altoriuose nauji paveikslai parapijos lėšomis Petro Kalpoko pagaminti, paveikslai sekantieji: Šv. Magdelenos, Šv. Jono Nepomuko, Šv. Veido Viešpaties Jėzaus Apveizdos Šventos, Šv. Antano ir Šv. Teklės. Viduje visos bažnyčios sienos pajuodavusios ir iš naujo išbaltintos… Didžiajame altoriuje du paveikslu: žemiau Šv. Marijos Panos Dangun ėmimo, paveikslas labai senas 1920 m. dailininko Petro Kalpoko atnaujintas… Presbiterijoje ant zakristijos durų yra Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto paveikslas… Tas paveikslas ant drobės teptas, senas. 1921 met. dail. Kalpokas jį numazgojo ir truputį atnaujino.“ Senoje minėto albumėlio nuotraukoje galima įžvelgti ir jubiliejinę bažnytinę vėliavą su 1421-1921 datomis bei Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto ženklu. Ši vėliava, tik labai susidėvėjusi, yra eksponuojama bokšte tarp kitų bažnytinių vėliavų.

Ruošiama nauja knyga

 

Jurbarko krašto muziejus, dalyvaudamas Kultūros tarybos projektuose (projektų vadovas – šio muziejaus filialo Veliuonos krašto istorijos muziejaus muziejininkas Gediminas Klangauskas), ruošia jubiliejui išleisti knygą, kurioje mokslininkų tyrėjų kolektyvas pristatys bažnyčios istoriją (VDA menotyros doktorantas Rolandas Gustaitis), sakralinės dailės vertybes, liturginius indus (dailės istorikas Gintautas Žalėnas),  bažnyčios įrangą, skulptūrą (VDU Menotyros katedros mokslo darbuotoja Rima Valinčiūtė Varnė), tapybą (Asta Giniūnienė, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, vyresn. mokslo darbuotoja), liturginę ir bažnytinę tekstilę (Kultūros paveldo centro skyriaus vedėja Svetlana Poligienė), vargonus (Kultūros paveldo centro darbuotojas, restauratorius Girėnas Povilonis).

Kauno kolegijos studentai plenero darbų rezultatus apibendrins kilnojamąja fotoparoda, pristatančia bažnyčios istoriją ir vertybes, kuri apkeliaus bažnyčias, muziejus, švietimo įstaigas. Bus išleistas atvirukų komplektas „Veliuonos bažnyčia ir parapija: istorija ir dabartis“. 3D formatu atlikta garsiosios Veliuonos madonos (XVI a.) skulptūros, saugomos Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, kopija pristatys šį patį seniausią ir vertingiausią bažnyčios meno kūrinį.

kpd.lt inform.

Kauno arkivyskupija Lietuva ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra