Romos lietuvių bendruomenė Vėlinių dieną mirusiųjų pagerbti susirinko Verano kapinėse prie Popiežiškosios šv. Kazimiero Lietuvių kolegijos koplyčios.
 
Mišias už koplyčioje ir kitur Romoje palaidotus lietuvius aukojo Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos vicerektorius kun. Audrius Arštikaitis, Dvasios tėvas prel. Stasys Žilys, kiti Kolegijos kunigai. Po mišių, kuriose be kitų dalyvavo Lietuvos ambasadoriai Italijoje ir prie Šv. Sosto, Kolegijos bendruomenės seserys vienuolės ir Lietuvių bendruomenės atstovai, buvo pašventintas koplyčios lange įstatytas naujas vitražisto Vytauto Švarlio kūrinys, vaizduojantis Lietuvos globėją šv. Kazimierą.

 

Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos laidojimo koplyčioje Verano kapinėse be kitų labiau ar mažiau žinomų lietuvių ilsisi Vasario 16 nepriklausomybės akto signataro prel. Kazimiero Stepono Šaulio palaikai.

 

Ilgą, 93 metų gyvenimo, amžių Stemplių kaime, prie Tauragės 1872 metais gimęs prel. Šaulys užbaigė Šveicarijoje 1964 metais. Tačiau velionio palaikai Italijos lietuvių bendruomenės rūpesčiu buvo perlaidoti Romoje.

 

Signataras prel. Kazimieras Steponas Šaulys buvo Didžiojo Vilniaus Seimo 1905 metais ir Lietuvių konferencijos Vilniuje 1917 metais dalyvis bei Lietuvos Tarybos ir Steigiamojo Seimo narys, bet 1922 metais jis pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos ir nuo tada pašventė laiką ir jėgas religiniam bei akademiniam darbui, ypač seminarijose ir universitetuose. Prel. Kazimieras Steponas Šaulys buvo vienas iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovų, buvusios senosios Žemaičių vyskupijos kancleris ir Kauno arkivyskupijos Generalinis vikaras.

 

Romos lietuvių mišiose už mirusiuosius buvo prisiminti ne tik kiti Kolegijos koplyčioje palaidoti tautiečiai, tarp kurių vyskupas Vincentas Padolskis ir Italijos Lietuvių bendruomenės pirmininkas prelatas Vincas Mincevičius, bet ir tose pačiose Verano kapinėse palaidoti Marijonų kongregacijos nariai, tarp kurių vienas iš Vatikano radijo lietuvių redakcijos iniciatorių vyskupas Pranciškus Petras Būčys, jėzuitai, buvę Grigaliaus universiteto profesoriai ir mūsų skyriaus bendradarbiai Paulius Rabikauskas ir Antanas Liuima bei kun. Vincas Pupinis, buvęs Vatikano radijo rusų ir lietuvių redakcijų vadovas, saleziečiai kunigai ir buvę šv. Petro bazilikos kanauninkai, tarp kurių šv. Kazimiero Lietuvių kolegijos įkūrėjas ir buvęs rektorius prel. Ladas Tulaba.

 

Romos miesto Verano kapinės yra šv. Cirijakos katakombų teritorijoje prie Tiburtinos kelio. Žinomiausias šiose katakombose yra per imperatoriaus Valerijono persekiojimus 258 metais nukankinto diakono šv. Lauryno kapas. Jo garbei Konstantinas Didysis IV amžiaus pradžioje pastatė vieną iš pirmųjų didžiųjų Romos vyskupijos bazilikų. Dabartinė šv. Lauryno bazilika už Romos mūro, iškilusi VI amžiuje virš kankinio kapo, yra šalia dabartinių Verano kapinių. Į Romos miestą vedančio Tiburtinos kelio pakelės dar antikos laikais buvo žinoma laidojimų vieta. Tačiau tapo svarbiomis Romos miesto kapinėmis tik Napoleono valdymo laikais XIX amžiuje. Verano kapines praplėtė ir sutvarkė pal. popiežius Pijus IX, kurio žemiški palaikai ilsisi šv. Lauryno bazilikos už Romos mūro kriptoje.

Vatikano radijas