Vėl Europą pas Rusiją atves latviai?

Autorius: Data: 2015-01-12, 09:19 Spausdinti

Vakarai neleis Rusijai žlugti. Galima tai laikyti liga, kaip tai diagnozuoja V.Landsbergis viename geriausių pastarųjų savo pareiškimų: „Visą laiką tos pačios paralelės… Nenorime, kad Rusija būtų silpna. Jeigu Rusija bus silpna, tai kažkam bus negerai. Darykim Rusiją stiprią. Na, tai padarė. Dabar turi bėdą. Padarė kariškai stiprią ir visus gąsdinančią, jie patys (Vakarai. – aut.) to norėjo. Tai kvailumas, kuris beveik nepagydomas.“

Galima ir švelniau: Vakarų Europa tebėra daug kuo susijusi su Rusija, todėl dėl Ukrainos kirviu per tuos ryšius nekirs.

Galima taip, kaip Vakarų intelektualai, daug dešimtmečių kritiškai vertinantys savo pačių civilizaciją: Vakarų Europa yra taip persisotinusi geru gyvenimu, kad net mažiausia grėsmė sukelia nepasitenkinimą savų politikų veiksmais.

Vakarų visuomenė, verslo pasaulis neleis sankcijoms prieš Rusiją įsisiūbuoti ir šį kartą. Jeigu reikės, dėl ramybės, stabilumo paaukos ir Krymą. Tačiau kaip tai padaryti, kad nepasijustum ciniku, uždavinys sudėtingas.

Pozityviems santykiams atnaujinti reikia preteksto, bendro intereso. Pastaruoju metu tokiu interesu dažnai tampa kova su terorizmu. Galima neabejoti, kad teroro aktu Paryžiuje politiškai bus pasinaudota šimtu procentų.

Be to, labai pagausėjo Vakarams siunčiamos informacijos apie „Islamo valstybės“ skverbimąsi į Vidurinę Aziją, ir Rusijos pagalba čia neišvengiama.

Bet to negana. Be sutarimo ir kitais klausimais, vien solidarumas dėl bendro seno naujo priešo yra trumpalaikis. Ne tik vis gausėjantys Vakarų politologai, skeptiškai vertinantys sankcijas Rusijai, bet ir partijos, ES valstybėse oponuojančios esantiems valdžioje, „užkulisių“ susitarimu pamažu ruošia dirvą santykių su Rusija atšilimui.

Tokia procedūra, išbandyta ne kartą, bus pakartota ir dabar. Manau, jog ji bus pradėta įgyvendinti per Latvijos pirmininkavimą ES Tarybai. Prieš pat Naujuosius metus Latvijos prezidentas A.Bėrzinis paskelbė tokį tekstą: „Kokie dar variantai (santykiuose su Rusija. – Aut.)? Statyti Berlyno sieną? Bet ir ji jau vieną kartą griuvo. Jeigu mes 1990 metais, kai situacija buvo kur kas aštresnė, suradome taikų konflikto sprendimo būdą, manau, dabar tai padaryti daug paprasčiau.“

Latvijos prezidentas pasakė šiuos žodžius ne tam, kad norėtų santūrų kalbėjimą Rusijos atžvilgiu supriešinti su gana kieta Lietuvos vadovų retorika. Tai greičiausiai iš anksto Briuselio užkulisiuose aptartas dalykas.

Jau po kelių dienų ta pačia tonacija dėl tolesnių sankcijų Rusijai prakalbo Prancūzijos prezidentas. O visai neseniai A.Bėrzinio nuostatą pakartojo vizitą į Rusiją planuojantis Latvijos užsienio reikalų ministras.

Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai dominuojanti idėja bus santykiai su Rusija, ir yra daug požymių, kad jau po pusmečio gali atsirasti naujų geopolitinės situacijos niuansų.

Atviras ir ciniškų politinių žaidimų, atrodo, vengiantis Latvijos prezidentas netgi įvardino naujos situacijos santykiuose su Rusija atsiradimo priežastis: „Į pasaulį žvelgdamas platesniu žvilgsniu aš visada prisimenu Sh.Pereso žodžius, kad vyriausybių vaidmuo vis labiau mažėja ir mažės ateityje, o pasaulį valdys verslas.“

Dabartiniame pasaulyje šią tiesą be specialių politologijos mokslų supranta ir mažas, ir didelis. Jeigu Vakarų Europos verslininkams sankcijos Rusijai pasirodys žalingos jiems patiems, tų sankcijų ir neliks. O į politikų klausimą, kaip kitaip paveikti Maskvą, atsakys paprastai: darykite, ką norite, iš to duoną valgote.

Dabartiniame pasaulyje šią tiesą be specialių politologijos mokslų supranta ir mažas, ir didelis. Jeigu Vakarų Europos verslininkams sankcijos Rusijai pasirodys žalingos jiems patiems, tų sankcijų ir neliks. O į politikų klausimą, kaip kitaip paveikti Maskvą, atsakys paprastai: darykite, ką norite, iš to duoną valgote.

Rusija kabinasi už Latvijos pirmininkavimo. Dar nežinia, ar Kremliui nepavyks prisivilioti Latvijos vadovo paminėti pergalės Antrajame pasauliniame kare. Tai Lietuva be jokių bandymų pasitarti su Lenkija, Latvija ir Estija iškart atmetė.

Jau du mėnesiai Rusijos propagandoje nebegirdėti apie Naująją Rusiją. Krymo atžvilgiu taip pat daromi keisti judesiai. Rusijos Dūmoje ruošiamasi kelti klausimą dėl Krymo „dovanojimo“ Ukrainai konstitucinio teisėtumo: N.Chruščiovo laikais už Krymo priskyrimą Ukrainai balsavusi Aukščiausioji Taryba neturėjusi kvorumo.

Vadinasi, Maskvai dėl Krymo užgrobimo reikia papildomų argumentų. Ruošiamasi ilgalaikėms deryboms su Vakarų valstybėmis dėl Krymo pripažinimo. Santykiuose su Kijevu Rusija stengiasi perimti vakarietišką formulę.

Vakarai nuolatos pabrėžia nekovojantys prieš Rusijos žmones, o tik prieš valdžios politiką, Kremlius irgi aiškina priešiškai esąs nusistatęs tik prieš Kijevo režimą.

Itin daug dėmesio Rusija skiria slaviškos, stačiatikiškos Rusijos ir civilizacijos studijoms, kurias finansiškai remia valdžia, ir Ukraina laikoma sudėtine slaviško pasaulio dalimi, kuri niekada nepritapsianti prie vartotojiškų, vis labiau krikščioniškosioms vertybėms abejingų Vakarų.

Faktiškai į bet kurią politinę „diskusiją“ Rusijoje yra įpinami samprotavimai apie vertybių sistemų skirtumus. Šaltojo karo metais ideologinė siena buvo statoma tarp komunizmo ir kapitalizmo, o dabar mėginama įtikinti, kad iš didelio krikščioniškojo pasaulio tik stačiatikybė neišsigimė ir išlaikė autentišką požiūrį į krikščioniškąsias vertybes.

Sunku pasakyti, kuo baigsis ideologinė mankšta, bet netenka abejoti, jog Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai metu Rusija stengsis išlįsti pro adatos skylutę, ir labai tikėtina, kad Vakarai jai padės tai padaryti. Kaip šiame etape elgsis Lietuva, žino tik Ji.

Mečys Laurinkus

Šaltinis: http://www.lrytas.lt/komentarai/vel-europa-pas-rusija-atves-latviai.htm?p=2

http://www.ve.lt nuotrauka

Nuomonės, diskusijos, komentarai



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra