Vatikano valstybei – 88 metai

Autorius: Data: 2017-02-12, 17:28 Spausdinti

Vatikano valstybei – 88 metai

Vatikano radijas

Vasario 11 d. sukako 88 metai nuo Laterano sutarčių pasirašymo, kuriuo buvo užbaigtas po Italijos suvienijimo kelis dešimtmečius trukęs Šventojo Sosto nesusipratimų su Italijos karalyste laikotarpis, o tuo pačiu buvo įkurta popiežiaus suverenumą tarptautinėje bendruomenėje garantuojanti maža Vatikano Miesto Valstybė.

Prieš 88 metus įkurta Vatikano Miesto Valstybė yra nuo viduramžių iki devynioliktojo amžiaus gyvavusios bažnytinės valstybės tąsa. Aną senąją popiežių valstybę absorbavo devynioliktojo amžiaus viduryje besivienijanti Italija. Paskutinis aktas, galutinai užbaigęs popiežių valstybės egzistavimą, buvo 1870 m. rugsėjo 20 d. įvykęs italų kariuomenės įsiveržimas į popiežių valstybės sostinę Romos miestą. Tuo metu bažnytinę valstybę valdęs ir visai Bažnyčiai vadovavęs popiežius Pijus IX nesusitaikė su valstybės praradimu. Užėmus Romą, jis pasiskelbė esąs italų įkaitas, įkalintas Vatikane. Visą pontifikatą tarp Vatikano mūrų praleido ir jo įpėdiniai – Pijus X, Leonas XIII, Benediktas XV. Tik popiežiumi išrinkus kardinolą Achille Ratti, kuris pasirinko Pijaus XI vardą, pradėtos derybos su suvienyta Italija.

1929 m. vasario 11 d. Romos vyskupijos vikariato rūmuose Laterane buvo pasirašytos dvišalius Italijos ir Šventojo Sosto santykius normalizavusios sutartys. Popiežius atsisakė pretenzijų į žemes, kurios iki Italijos suvienijimo priklausė bažnytinei valstybei. Italija pripažino ekstrateritorialumo statusą Vatikanui, kuris nuo to laiko oficialiai vadinamas Vatikano Miesto Valstybe. Skirtingai negu visos kitos pasaulio valstybės, kurios turi savo visuomenes ir joms atstovaujančias valdžios institucijas, Vatikane visuomenės nėra, o vienintelis suverenas yra popiežius. Nuo Laterano sutarčių pasirašymo, Vasario 11-oji kasmet Vatikane minima kaip viena iš dviejų „valstybinių“ švenčių. (Pagrindinė šventė yra popiežiaus išrinkimo metinės, šiuo metu – kovo 13-oji).

Popiežių pasaulietinės valdžios praradimas, nors ir įvyko per prievartą, nesumenkino popiežystės vaidmens tarptautiniame gyvenime. Po Laterano sutarčių pasirašymo gerokai sustiprėjo Šventojo Sosto pozicijos tarptautinėje bendruomenėje. „Reikia pastebėti, – rašė 1948 m. tuometinis Prancūzijos ambasadorius prie Šventojo Sosto Jacques‘as Maritainas, – kad viena popiežiaus pasaulietinės valdžios atsisakymo pasekmių yra gerokai išaugęs diplomatijos vaidmuo. Popiežių supantis ambasadorių ir ministrų vainikas yra akivaizdus jo suverenumo pripažinimo liudijimas“.

Šventasis Sostas šiuo metu palaiko diplomatinius santykius su 182 pasaulio valstybėmis, tai yra su didžia dauguma visų pasaulio valstybių (Jungtinių Tautų organizacijai priklauso 193). Romoje savo kanceliarijas turinčių ambasadų prie Šventojo Sosto yra 88; kitų šalių ambasadoriai prie Šv. Sosto, tuo pat metu savo šalims atstovaudami ir kitur, reziduoja kitose sostinėse.

Lietuvos Respublikos diplomatiniai santykiai su Šventuoju Sostu buvo užmegzti po Pirmojo pasaulinio karo sukūrus nepriklausomą valstybę. Sovietų Sąjungai užėmus Lietuvą, Šventasis Sostas nepripažino įvykdytos aneksijos ir Romoje ištisus penkis dešimtmečius veikė Lietuvos  pasiuntinybė prie Šventojo Sosto. Lietuvos ir Šventojo Sosto visaverčiai diplomatiniai santykiai buvo atkurti 1991 m.

http://lt.radiovaticana.va/news/2017/02/11/vatikano_valstybei_%E2%80%93_88_metai/1291452

Vatikanas ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra