Vašingtoniečių žvilgsnis į Baltijos šalių bendruomenes Sietle

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Iš nuotraukų į žiūrovą žvelgia žmonės, kurie pokario metais dėl raudonojo maro (kaip pasakytų rašytojas Ignas Šeinius) buvo priversti palikti gimtines Pabaltijo valstybėse: Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Pokario emigrantų kelias dažniausiai per DP stovyklas Vokietijos teritorijoje vedė į kraštus, kurie jau jų vaikams tapo gimtinėmis – Australiją, Kanadą, JAV, Didžiąją Britaniją.
 
Prisiekę solidarumą juos priglaudusiems kraštams, karo pabėgėliai stengėsi išlaikyti savastį, todėl būrėsi pagal tautiškumą, steigė mokyklėles vaikams, kad šie turėtų galimybę mokytis ir lavintis savo tėvų kalba. Taip visuose kraštuose, kuriuose susidarė didesnės lietuvių, latvių ar estų grupės, buvo steigiamos bendruomenės. Tokios bendruomenės – įsteigtos ir Sietle, kuriame gyvena 150 lietuvių, 100 latvių bei 50 estų šeimų. Ar bereikia kartoti jau žinomas tiesas apie tai, su kokiu nerimu šitie žmonės sekė Sąjūdžio įvykius, atgimimą Pabaltijo respublikose, kokias ateities vizijas siejo su išsivadavimo judėjimu.
 
Jaudinosi ne vieni. Per daugiau negu penkiasdešimt metų svečioje šalyje jie įgijo gerų, suprantančių draugų. Todėl tai, kad Vašingtono Universiteto Retų knygų ir rankraščių skyrius ėmėsi organizuoti fotografijų parodą bei knygą apie Baltijos šalių bendruomenės Vašingtono valstijoje gyvenančius pabaltijiečius pokario tremtinius, nebuvo atsitiktinumas: rūpėjo plačiau paskleisti žinią apie žmones, kurie gyvena greta, šeimose kalba svetima kalba, tačiau yra lojalūs savo valstybės piliečiai.
 
Į Lietuvą parodą atlydėjo Vašingtono Universiteto (Sietle) docentė daktarė Amanda Swain, kuriai lietuvių kalba taip pat nėra gimtoji. Nežiūrint to, kad nuo mūsų šalies p. Amandą skiria tolimi atstumai ir vandenynas, ji išmoko sudėtingą mūsų kalbą bei mato perspektyvą savo karjerai, moksliniam darbui.
 
Kaip pati tvirtina, domėtis Pabaltijo šalių istorija ją įkvėpė Sąjūdžio ir Atgimimo įvykiai: „1986 m. aš, kaip turistė, buvau atvykusi į Rygą, Taliną, Vilnių. Todėl vėliau susidomėjusi sekiau įvykius per televiziją ir stebėjausi lietuvių, estų ir latvių stiprybe, jų ryžtu ir viltimis iškovoti nepriklausomybę. Ir, kai 1991 metais griuvo SSSR aš pasirinkau savo studijų objektu Baltijos šalių istoriją. Norint svajonę realizuoti, teko mokytis lietuvių kalbos…“
 
Pagal vieną iš pirmųjų pasikeitimo studentais programų p. Amanda atvyko į Vilnių, kuriame ir mokėsi lietuvių kalbos. Vėliau buvo studijos Mokytojų tobulinimosi universitete, VDU… Šią vasarą ji lankėsi Lietuvoje, norėdama sukaupti kuo daugiau medžiagos apie jaunimo protesto įvykius Lietuvoje, ką Vakarų Europos kontekste reiškia Romo Kalantos susideginimas, disidentams keltos baudžiamosios bylos.
 
„Žinau, kad daug archyvinės KGB medžiagos yra sunaikinta arba išgabenta į Maskvą, tačiau man pavyko surasti aštuonis žmones, kurie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl pažiūrų.“
 
Pasiteiravus, kodėl, jos nuomone, užsieniečiai imasi temų, kurios yra mažiau nagrinėjamos pačių lietuvių istorikų, p. Amanda atsako gana diplomatiškai: „Dvidešimt nepriklausomybės metų – labai trumpas laiko tarpas ir manau, kad šiuo metu patiems lietuviams kyla kur kas svarbesnių klausimų. Tiesiog dar neatėjo laikas. Amerikoje istorikai taip pat mieliau nagrinėja gilią senovę ir tik pastaruoju metu pradeda rodytis fundamentalesni istorikų darbai iš 1960–1969 metų laikotarpio.“
 
Nors bendravome dviese, tačiau neapleido jausmas, kad pokalbio dalyviais buvo visa pokario emigracijos generacija. Ir tikrai, Adomo Mickevičiaus bibliotekos parodų salėje tuo metu nuo sienų žvelgė nuotraukose įamžinti Sietle įsikūrę estai, latviai, Lietuviai. Sietlo lietuvių bendruomenės pirmininkas kartu su kitais atrinko nuotraukas žmonių, kuriems toks neakivaizdinis grįžimas į Lietuva tapo… deja, vieninteliu ir paskutiniuoju. O juk už kiekvieno jų pečių – gražios jaunystės svajos, kurias, esu įsitikinusi, visi siejo su gimtuoju kraštu. Už kiekvieno pečių – karo sužaloti likimai ir sunkus atsitiesimas.
 
Atsitiesimas tam, kad būtų galima liudyti pasauliui apie žmoniją žalojančią karo prievartą.

T. Bauros nuotr.

Nuotraukoje: Amerikietė istorikė doc. dr. A. Swain iš Vašingtono universiteto

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra