Vasario mėnesio renginiai Signatarų namuose

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Vasario mėnesį Lietuvos nacionalinio muziejaus skyrius – Signatarų namai – net keletą kartų į renginius sukvietė Lietuvos valstybingumo istorija besidominčius žmones. 
Vasario 7 d. sausakimšoje Signatarų namų salėje buvo pristatyta vieno iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės jo nario, Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Vir-gilijaus Čepaičio atsiminimų knyga „Su Sąjūdžiu už Lietuvą: Nuo 1988 06 03 iki 1990 03 11“ (Vilnius: Tvermė, 2006, 480 p.).
Vakarą vedė šios knygos leidėjas publicistas Kazys Almenas. Apie knygos rengimą kalbėjo jos autorius. Renginyje buvo perskaitytos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario – fi-losofo Arvydo Juozaičio – pastabos apie V. Čepaičio knygą. „Tai geriausia iki šiol parašyta istorija apie Sąjūdžio gelmes ir paviršius“, teigė jų autorius, džiaugsmo ir skausmo prisodrinta kruopščiai ir do-rai rašyta knyga. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai profesorius Vytautas Landsbergis ir Romualdas Ozolas atkreipė vakaro dalyvių dėmesį į didžiulį dvylika metų prie šių atsiminimų dirbusio autoriaus reiklumą sau, siekius, kad asmeninės nuostatos neužgožtų tikrųjų faktų. „Sąjūdžio istoriją jis ir galėjo geriausiai parašyti, nes buvo atsakingasis sekretorius ir dar kruopštus žmogus. Po šios knygos bus ir sunkiau, ir lengviau rašyti Lietuvos istoriją“, – taip knygos sukeltus įspūdžius apibendrino V. Lands-bergis. Anot R. Ozolo, „Su Sąjūdžiu už Lietuvą“ – ir autobiografinė knyga, ir Sąjūdžio istorijos apyb-raiža, dabar „kas tik rašys apie Sąjūdį, turės lyginti ir matuoti su čia surašytais faktais“.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos nacionalinis muziejus Signata-rų namuose vasario 8 d. apdovanojo moksleivių piešinių konkurso, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – Vasario 16-ajai – laureatus. Šio konkurso nugalėtojų piešiniai virto muziejaus leidiniais. Buvo išleisti Sonatos Štombergaitės (Telšių r. Pavandenės pagrindinė mokykla, 14 metų) ir Livijos Medecky-tės (Panevėžio r. Krekenavos Mykolo Antanaičio vidurinė mokykla, 10 metų) plakatai, Sandros Liau-dinskytės (Kretingos r. Kartenos vidurinė mokykla, 13 metų) ir Ernestos Masiulionytės (Kupiškio Po-vilo Matulionio vidurinė mokykla, 12 metų) atvirukai. Laureatėms, trisdešimčiai diplomantų ir jų mo-kytojams buvo įteiktos konkurso rengėjų dovanos: knygos, plakatai ir atvirukai, pagyrimo ir padėkos raštai.
Susirinkusiems už piešiniuose subtiliai perteiktą pagarbą Lietuvos valstybingumo istorijai padė-kojo vertinimo komisijos nariai – Vilniaus dailės akademijos profesoriai Juozas Galkus ir Albertas Gurskas, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovai.
Vasario 9 d. Signatarų namuose vyko profesoriaus V. Landsbergio rūpesčiu ir pastangomis išleis-tos knygos „Kareivis ieško teisybės: Romualdo Lanko žmogaus teisių bylos teismų medžiaga ir šiek tiek įstatymų leidybos pastangų“ (Vilnius, 2006, 156 p.) sutiktuvės.
Ši knyga – pilietinės ir juridinės savivokos ugdymo pamoka Lietuvos teisinėms institucijoms bei visuomenei. Joje publikuojami 2003–2005 m. vykusios R. Lanko teisinės kovos dėl privalomosios tar-nybos Sovietų Sąjungos kariuomenėje metų įtraukimo į darbo stažą dokumentai. Anot įvado autoriaus, Europos Parlamento nario V. Landsbergio, šios bylos detalės liudija, kad „Sovietų Sąjungos turėjome ir tebeturime Lietuvoje dar gerokai“. R. Lanko byla atskleidė Lietuvos teisinių institucijų nenorą pripa-žinti sovietinės kariuomenės okupacine, privalomosios karinės tarnybos vengusiems taikytas represijas, parodė teismų pasyvumą ir biurokratizmą. Ji paskatino Seime pataisyti Lietuvos Respublikos valstybi-nių socialinio draudimo pensijų įstatymą – dabar privalomosios karinės tarnybos sovietmečiu laikas jau įtraukiamas į darbo stažą. Taip buvo įkūnyta dalis R. Lanko siekio – jam ir gausybei jo likimo brolių, bent jau kukliai, atlyginama už priverstinės tarnybos sovietų kariuomenėje metus. Jo bandymas išryš-kinti priverstinės tarnybos okupacinėje kariuomenėje faktą Europos sąjungos mastus ir kreipimasis į Europos žmogaus teisių teismą apnuogino Europos teisinių institucijų požiūrio į Baltijos valstybių okupaciją problemas. Tad R. Lanko žmogaus teisių byla lieka nebaigta.
Renginyje, kurį vedė žurnalistas Ričardas Čekutis, apie R. Lanko bylą kalbėjo istorikas ir polito-logas docentas Antanas Kulakauskas, Kovo 11-osios Akto signatarai 2000–2004 m. kadencijos Seimo narys profesorius V. Landsbergis, filosofas profesorius Bronislovas Genzelis, advokatas Kazimieras Motieka, rašytojas Kazys Saja. Jie vylėsi, jog knyga „Kareivis ieško teisybės“ padės ardyti sovietinio mąstymo elementus, kartais pastebimus valstybės politikoje, skatins visuomenės dvasios laisvėjimą, įkvėps drąsos nesiryžtančius kovoti dėl savo asmens ir piliečio laisvių.
Vasario 12 d. visuomenei buvo pristatytas Signatarų namų salės foje eksponuojamas dailininko Petro Kalpoko paveikslas „Signatarai“. Po beveik septynių dešimtmečių į Tėvynę grįžęs tapybos darbas buvo sukurtas 1939 m. Niujorke vykusiai Pasaulinei parodai, Lietuvos ekspozicijai. Prasidėjus Antra-jam pasauliniam karui, paveikslas liko Jungtinėse Amerikos Valstijose. Daugiau nei du dešimtmečius jis puošė Lietuvos ambasadą Vašingtone. P. Kalpoko „Signatarai“ – vertingas paveikslas istorine tema-tika, iliustruojantis akimirką, kai 1918 m. vasario 16ąją Lietuvos Tarybai pirmininkavęs Jonas Basana-vičius kolegoms perskaitė Lietuvos Nepriklausomybės akto tekstą.
Vasario 15 d. į Signatarų namus rinkosi Vasario 16-osios akto signatarų giminaičiai ir artimieji bei Lietuvos valstybingumo istorija besidomintys žmonės. Kartu su Vasario 16-osios klubu buvo pami-nėta Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tą pačią dieną, vasario 16-ąją, prieš 80 metų Lietuva neteko tautos patriarcho, lietuviško tautinio kultūrinio laikraščio „Aušra“ sumanytojo ir pirmojo redaktoriaus, vieno iš Didžiojo Vilniaus Seimo rengėjų ir dalyvio, Lietuvių mokslo draugijos steigėjo, Lietuvos Ta-rybos nario dr. J. įBasanavičiaus. Tad šis šventinis susibūrimas buvo skirtas Jono Basanavičiaus atmi-nimui. Istorikas Žygintas Būčys pranešime „Jonas Basanavičius ir Vilnius“ susirinkusiems priminė, kokia brangi J. Basanavičiui buvo dabartinė Lietuvos valstybės sostinė.
Kai dėl karinio konflikto su Lenkija Kaunas tapo laikinąja Lietuvos valstybės sostine, dauguma lietuvių inteligentų – politikos veikėjų, mokslininkų bei menininkų – išvyko iš Vilniaus. O Jonas Basa-navičius liko Vilniuje. Ž. Būčys priminė, kad Vasario 16-osios akto signataras čia rūpinosi Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti veikla, buvo vienas iš jos vadovų. Draugija rūpinosi socialiai remtinais tautiečiais, ypač – besimokančiu lietuvių jaunimu. Globojo Lietuvių mokslo draugijos biblio-teką. Jos suvažiavimuose ir posėdžiuose buvo vienas iš pagrindinių pranešimų ir paskaitų autorių. 1919–1926 m. redagavo draugijos periodinį leidinį „Lietuvių tauta“, jame ir kituose spaudiniuose pa-skelbė apie 50 straipsnių. Akivaizdu, jog laikydamas Vilnių Lietuvos širdimi, J. Basanavičius rūpinosi, kad jame kuo stipriau pulsuotų lietuviška tautinė dvasia. Apibendrindamas tautos patriarcho veiklą nuo tautinio atgimimo metų iki Vasario 16-osios akto, kalbėjo Vasario 16-osios klubo tarybos narys Jonas Jakimavičius. Šventėje koncertavo Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ ir J. Basanavičiaus mokyklos etnografinis ansamblis „Rugelis“.
Vasario 21 d. Signatarų namai visus, besidominčius Lietuvos Respublikos šių dienų politiniu gy-venimu, pakvietė į Vytauto Landsbergio knygos „Europos Parlamente III: 2006 m. sausis – gruodis“ (Vilnius, 2006, 612 p.) pristatymą. Su Lietuvos politinį gyvenimą įdėmiai stebinčio europarlamentaro knyga renginio dalyvius supažindino politikos apžvalgininkai, žurnalistai Virgis Valentinavičius ir Vir-ginijus Savukynas. Tekstai apie vienerius metus Lietuvos valstybėje ir Europos parlamente sugulė į sto-rą knygą – liudijimą, koks svarbus V. Landsbergiui yra rašytas žodis. Joje profesorius skelbia pasisa-kymus konferencijose ir viešomis progomis, Europos parlamento, Užsienio reikalų komiteto, Europos liaudies partijos–Europos demokratai posėdžiuose, žiniasklaidoje skelbtus pareiškimus, straipsnius ir interviu, Briuselio dienoraščius. 
Skaitytojams V. Landsbergio knyga padės prisiminti 2006-uosius. Apibūdindamas knygą „Euro-pos Parlamente III“, politikos apžvalgininkas V. Savukynas pabrėžė, kad jau dabar joje nesunku rasti primirštų arba neužfiksuotų detalių, o laikui bėgant jos svarba žmonėms, besigilinantiems į Lietuvos politinio gyvenimo kaitą, dar labiau išaugs. Knyga, padeda Lietuvos žmonėms geriau pažinti Europos Parlamento veiklą, išryškina svarbiausius praėjusių metų politinius įvykius ir skatina apmąstyti bepra-sidedančių metų lūkesčius.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra