Vasario 16-osios Akto signatarai Vladas Mironas ir Alfonsas Petrulis, kunigavę Varėnos krašte
Autorius: Voruta Data: 2020-02-10 , 12:02 Spausdinti

Elena GLAVICKIENĖ, Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja, www.voruta.lt
Varėnos viešosios bibliotekos II aukšte parengta spaudinių paroda „Kunigai – Vasario 16-osios Akto signatarai“, primenanti, kad Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Vladas Mironas ir Alfonsas Petrulis, susiję su Varėnos kraštu.
Vladas Mironas gimė 1880 m. birželio 22 d. Kuodiškių vienkiemyje, Rokiškio apskrityje. 1901 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją, 1904 m. – Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, buvo įšventintas į kunigus. Grįžo į Vilnių, dirbo privačių mokyklų kapelionu, klebonavo Choroščės (Lenkija) parapijoje. 1910 m. vyskupo pareigas ėjęs Michalkevičius Vladą Mironą paskyrė Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos klebonu, kartu ir Merkinės dekanu. Valkininkų parapijos bažnyčią ir jai priklausantį turtą bei archyvą V. Mironas perėmė iš kun. J. Pakalnio 1910 m. liepos 29 d. ir čia darbavosi iki 1914 m. gruodžio 24 d. Per ketverius klebonavimo metus jis nuveikė daug darbų, ypač rūpinosi lietuvių spauda ir švietimu. 1911 m. spalį kartu su kunigais Alfonsu Petruliu ir Jonu Novickiu įkūrė lietuviškų knygų ir laikraščių leidybos bendrovę. Tais pačiais metais ji pradėjo leisti Vilniaus krašto lietuviams skirtą dvisavaitinį iliustruotą žurnalą „Aušra“. 1913 m. pradžioje Vilniaus vyskupijos kunigai lietuviai kartu su katalikais pasauliečiais įsteigė švietimo draugiją „Rytas“. V. Mironas tapo šios draugijos valdybos nariu. Draugija rūpinosi lietuviškų mokyklų steigimu ir išlaikymu Vilniaus krašte. Valkininkų miestelyje V. Mironas įsteigė „Ryto“ katalikiškos Lietuvių blaivybės draugijos skyrių, bendradarbiavo su katalikiška Šv. Kazimiero lietuviškos spaudos leidybos ir platinimo draugija. 1913 m. parapijiečiai jį išrinko į Ūkio draugijos Valkininkų skyriaus valdybą. Ketveri ganytojiško darbo metai Valkininkuose neprailgo – užimtas tautiniu ir visuomeniniu darbu, jis anaiptol neapleido ir ganytojiškos veiklos, spėjo užbaigti pirmtakų pradėtą bažnyčios remontą.
1914 m. pabaigoje V. Mironas buvo perkeltas į Daugų Dievo Apvaizdos parapiją. 1917 m. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos dalyvis, išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 1938-1939 m. vadovavo Lietuvos Respublikos ministrų kabinetui. Buvo vienas žymiausių Lietuvos tautininkų sąjungos veikėjų. 1929-1938 m. – Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas. Už nuopelnus Lietuvai V. Mironas apdovanotas Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1930) ir Gedimino 1 laipsnio (1938) ordinais.
1940 m. prasidėjo tragiškiausi kun. V. Mirono gyvenimo metai. 1947 m. jis buvo nuteistas 7 metams kalėti. Mirė 1953 m. vasario 17 d. Vladimiro kalėjime.
Antrasis Vasario 16-osios Akto signataras, susijęs su Varėnos kraštu, Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Biržų apskrities Kateliškių kaime, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, Žemaičių kunigų seminarijoje, vėliau Vilniaus kunigų seminarijoje. 1899 m. įšventintas į kunigus. Kovojo už lietuvių kalbos teises bažnyčiose, steigė lietuvių mokyklas, už tai buvo kilnojamas iš vienos parapijos į kitą. 1908 m. spalio 31 d. vyskupo įsakymu A. Petrulis keliamas į lietuvišką Marcinkonių parapiją. Čia jis tęsė ne tik dvasininko darbą, bet ir švietėjišką veiklą. Suvokdamas, kad neraštingus žmones tobulėti skatina meno saviveikla, jis įsteigė gausų ir balsingą bažnyčios chorą, kuris ne tik giedojo bažnytines giesmes, bet ir lietuviškas, patriotines dainas. Jis organizavo tautinių šokių ir lietuviškų dainų vakarus, lietuviškus spektaklius, skatino parapijiečius skaityti laikraščius, knygas, skirti dėmesį vaikų švietimui.
1911 m. A. Petrulis pradeda klebonauti Pivašiūnuose. 1917 m. jis dalyvavo Vilniuje surengtoje Lietuvių konferencijoje, buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais Alfonsas Petrulis pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
Lenkų okupacijos metais kun. A. Petrulis kunigavo įvairiose parapijose. Paskutinė jo parapija – Musninkai Širvintų rajone. Čia 1928 m. birželio 28 d. mirė, palaidotas Musninkų bažnyčios šventoriuje.
Paroda supažindina su kunigų Vlado Mirono ir Alfonso Petrulio trumpomis biografijomis, straipsnių apie signatarus kopijomis. Eksponuojamos knygos: Vilmos Bukaitės „Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Mironas“ ir Viktoro Aleknos „Nepriklausomybės akto signataras kun. Alfonsas Petrulis“. Parodą papildo Rūtos Averkienės straipsnis „Marcinkonyse – biustas signatarui kunigui Alfonsui Petruliui“ (Savivaldybių žinios. – 2018, vas. 24, p. 18) bei Vytauto Paulaičio publikacija „Paminėjo Lietuvos Nepriklausomybės signatarą“ (Merkio kraštas. – 2013, spal. 25, p. 1, 3), kurioje rašoma apie kun. Alfonso Petrulio 140-ųjų gimimo metinių paminėjimą Marcinkonyse.
Komentarai
Naujienos
-
Pristatyta dr. A. Bubnio kandidatūra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovo pareigoms užimti
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl Princo Filipo mirties
-
Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!
-
Sveikinimai „Vorutos“ žurnalo vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui 80-ies metų jubiliejaus proga
-
Dažnėjantys neurologiniai susirgimai – karantino pasekmė?
Lietuva
-
Aplinkos ministerija studentus kviečia atlikti praktiką dominančioje srityje
-
Nepaisant rekordinio pelno AB „Achema“ laužomi darbuotojams duoti pažadai
-
Vaikams ir ne vaikams. Pasakojimai apie transatlantinio Lituanica skrydžio pilotus Steponą Darių ir Stasį Girėną, jų asmenines gyvenimo istorijas
-
Šiandien gauta beveik 75 000 „BioNTech ir Pfizer“ vakcinos dozių
-
Balandžio 21-ąją, trečiadienį, organizuojama 24 valandų trukmės specialioji priemonė „Greičio maratonas“
Istorija
-
Sulaukiama vis daugiau atsitiktinai rastų archeologinių radinių
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų
-
Apie Vytautą Modzeliauską – pirmąjį Semeliškių valsčiaus tarybos pirmininką
Kultūra
-
Živilė Gurauskienė. Išeivijoje kuriančius poetus apjuosė Laumės juosta
-
Sulaukėme pavasario, sulaukėme galimybės rengti tradicinę Knygos šventę
-
Vaikams ir ne vaikams. Pasakojimai apie transatlantinio Lituanica skrydžio pilotus Steponą Darių ir Stasį Girėną, jų asmenines gyvenimo istorijas
-
Hitlerio karas Rytuose. II dalis. Nuo Maskvos iki Stalingrado
-
Elitinė bibliofilų organizacija, veikusi Kaune 1930–1940 metais
Religija
-
Panevėžio Marijos Legionas su viltimi žvelgia Į karantiną ir ieško naujų veiklos iššūkių
-
2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Taupymas Vatikane: mažinamos vyresniųjų algos
-
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė atgimsta vietos bendruomenės dėka
-
Judėjos dykumos urvai vis dar pateikia netikėtumų
Renginiai
-
Živilė Gurauskienė. Išeivijoje kuriančius poetus apjuosė Laumės juosta
-
Sulaukėme pavasario, sulaukėme galimybės rengti tradicinę Knygos šventę
-
Vaikams ir ne vaikams. Pasakojimai apie transatlantinio Lituanica skrydžio pilotus Steponą Darių ir Stasį Girėną, jų asmenines gyvenimo istorijas
-
Vievio mėgėjų meno kolektyvai – virtualiuose renginiuose
-
Apie garbųjį Šilokarčemos pilietį dr. Hugo Šojų
Susiję straipsniai
-
Živilė Gurauskienė. Išeivijoje kuriančius poetus apjuosė Laumės juosta
~ Išeivija, Kultūra, Lietuva - JAV, Pasaulis, Renginiai
2021-04-20, 13:51
-
Sulaukėme pavasario, sulaukėme galimybės rengti tradicinę Knygos šventę
~ Kultūra, Renginiai
2021-04-20, 12:19
-
Vaikams ir ne vaikams. Pasakojimai apie transatlantinio Lituanica skrydžio pilotus Steponą Darių ir Stasį Girėną, jų asmenines gyvenimo istorijas
~ Aviacija, Kultūra, Lietuva, Renginiai
2021-04-20, 08:42
-
Hitlerio karas Rytuose. II dalis. Nuo Maskvos iki Stalingrado
~ Kultūra
2021-04-20, 06:42
-
Elitinė bibliofilų organizacija, veikusi Kaune 1930–1940 metais
~ Kultūra
2021-04-19, 08:14