Vasarą lankytojus pasitiks atsinaujinę valstybiniai parkai

Autorius: Data: 2011-05-23, 09:16 Spausdinti

Lietuvos saugomose teritorijose  tvarkomos ir lankymui pritaikomos unikaliausios gamtos bei kultūros vertybės. Valstybiniuose parkuose įrenginėjamos informacinės sistemos, čia lankytojai gaus įdomią ir naudingą informaciją apie saugomus objektus.

Taip pat tvarkomi ir įrenginėjami minimalios infrastruktūros elementai, kurie suteiks patogumo lankant regioninius parkus. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM įgyvendina projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas. I etapas“. Viena iš minėto projekto numatytų veiklų yra „Vizualinės informacinės sistemos ir minimalios infrastruktūros lankytojams elementų įrengimas saugomose teritorijose“.

Apie tai, kaip sekasi įgyvendinti šią priemonę, žurnalistas Dovydas Pancerovas kalbėjosi su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktore Rūta Baškyte.

Kaip kilo idėja regioniniuose parkuose įrengti informacines sistemas?

Valstybiniai parkai buvo įsteigti ne tik tam, kad išsaugotumėme vertybes. Jie buvo kuriami ir tam, kad lankytojai galėtų aplankyti gražiausias Lietuvos  teritorijas. Tai yra mūsų pareiga, todėl parkų direkcijos jau buvo pradėjusios rengti informacines sistemas ir kurti infrastruktūrą. Be abejo, direkcijų lėšos nebuvo didelės, todėl Europos Sąjungos parama išplėtė mūsų galimybes. Dabar mes vienu metu daugelyje parkų įrengsime informacinę sistemą, kad lankytojai gautų  žinių apie lankytinas vietas, ten esančias vertybes ir galėtų patogiai keliauti. Dviračio mes neišradome – kitose Europos Sąjungos valstybėse tokios sistemos jau yra sukurtos.

Kokių tikslų siekiama įrenginėjant informacines sistemas ir minimalios infrastruktūros elementus saugomose teritorijose?

Lauko informacines sistemas su minimalia įranga mes įrenginėjame valstybiniuose parkuose, kur yra vertingiausios teritorijos. Vertingiausios ta prasme, kad jos labiausiai domina lankytojus.

Lauko informacines sistemas įrenginėjame dėl kelių priežasčių. Visų pirma, taip siekiama suteikti lankytojui informacijos apie gamtos ir kultūros vertybes. Žmogui svarbu žinoti, kur jis atvažiavo, kokią vertybę jis mato, kodėl ji yra saugoma, kuo ji išskirtinė, kokia yra tos vertybės istorija. Be abejo, informacijos kiekis stenduose yra ribotas, todėl nurodoma, kur galima daugiau sužinoti apie vieną ar kitą saugomą objektą. Taip pat siekiama išvengti arba bent jau sumažinti netinkamo lankymo atvejų. Ši informacinė sistema padės lankytojui suprasti, kur lankytis galima, o kur ne, kas tose vietose yra leidžiama.

Vadinasi, šią sistemą sudaro stendai su informacija apie vieną ar kitą vertybę?

Ne tik stendai. Tai gali būti ir informacinės rodyklės, kurios nukreipia vienos ar kitos vertybės ieškančius lankytojus. Taip pat informaciniai ženklai, kurie nurodo, kad lankytojas mato vieną ar kitą objektą. Paprastai mes statome dviejų rūšių stendus, kurie skiriasi savo turiniu – didžiuosius ir mažuosius. Didžiuosiuose stenduose būna pateikta bendra informacija apie tą valstybinį parką, patalpintas žemėlapis, kuriame yra pažymėti lankomi objektai. Taip žmogus sužino, ką dar įdomaus gali pamatyti parke, kuriame lankosi. Mažieji stendai yra skirti konkrečioms gamtos ar kultūros vertybėms pristatyti. Pavyzdžiui, mažuosiuose stenduose nurodoma, kad prieš lankytojo akis yra vienas ar kitas piliakalnis, pilkapis, saugomas medis, šaltinis ir panašiai.

Yra ir tokių vertybių, kurios neturi paveldo objekto statuso, tačiau yra įdomios lankytojams. Pavyzdžiui, koks nors kaimas arba vieta, kurioje stovėjo dvaras. Tokiose įdomiose vietose taip pat statomi mažieji stendai. Stenduose gali būti pateikiama informacija ir apie kokį nors įdomų mišką, jame gyvenančius gyvūnus ar augalų rūšis.

Įgyvendinant projektą, valstybiniuose parkuose buvo kuriami minimalios infrastruktūros elementai. Paaiškinkite, kas sudaro minimalią infrastruktūrą?

Galima sakyti, jog minimalią infrastruktūrą mes kūrėme taip, kad būtų patenkinti keliaujančių lankytojų poreikiai. Suprantama, kad svarbiausia keliaujančiam lankytojui yra takai – jie lyg karolius suveria po visą parko teritoriją pabirusias vertybes. Jeigu lankytojas nori pamatyti natūralią gamtą, tai tam tako tiesti nereikėjo – būna išminti takeliai. Na, o jeigu kalbame apie dviračių takus, tai suprantama kelio dangą reikėjo pagerinti ir pritaikyti dviratininkams.

Keliaujantys lankytojai nori ir pailsėti, pasigrožėti gamtos vaizdais ar apžiūrėti vertybes. Todėl buvo statomos ir pavėsinės, suoliukai, dviračių stovai… Norint pamatyti objektą reikia bristi vandeniu ar klampoti pelke, tad buvo statomi liepteliai. Jeigu lankomas objektas yra toliau nuo pagrindinio tako, buvo tiesiami takeliai.

Turbūt sutiksite, kad norint geriau suvokti kraštovaizdį, reikia pasilypėti aukščiau. Todėl kai kuriuose parkuose buvo statomos apžvalgos aikštelės ar pakylos, nuo kurių atsiveria puikiausios mūsų krašto kraštovaizdžio vietos. Ten, kur regyklų nebuvo galima įrengti, buvo statomi apžvalgos bokštai.

Kodėl įrenginėjant minimalios infrastruktūros elementus lankomose vietose nebuvo statomos šiukšliadėžės?

Problema ta, kad iš daugelio lankytinų vietų šiukšles galima išnešti tik rankomis – automobiliu ten neprivažiuosi. Todėl šiukšlių išgabenimas iš tokių vietų yra labai sudėtingas. Mes kartojome savo kolegų iš kitų Europos Sąjungos valstybių patirtį. Tako pradžioje atsirado atliekų konteineriai su įspėjimu, kad šiukšliadėžių keliaujant nebus, todėl šiukšles reikia pasiimti su savimi ir išmesti konteineriuose.

Tikimės, kad mūsų žmonės išmoks kultūringai keliauti ir poilsiauti gamtoje, išmoks saugoti ir tausoti tai, ką turi gimtinėje brangiausio – unikalią Lietuvos gamtą.

www.vstt.lt

Nuotraukoje: Informacinė sistema Panemunių regioniniame parke

Parkai , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra