Varšuvos karališkosios pilies direktoriaus prof. habil. dr. Andrzej Rottermund pranešimas „Varšuvos karališkoji pilis“

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

<b>VARŠUVOS KARALIŠKOSIOS PILIES DIREKTORIUS PROF. HABIL. DR. ANDRZEJ ROTTERMUND</b> (gimė 1941 m.) – vienas žymiausių Lenkijos klasicizmo ir romantizmo epochų meno istorijos tyrinėtojų, garsus lenkų muziejininkas ir muzeologas, vienas Varšuvos karališkosios pilies atstatytojų.
A. Rottermundas magistro studijas baigė Varšuvos universiteto Istorijos fakultete, specializavosi meno istorijos srityje. Magistrinio darbo vadovu buvo prof. Stanisławas Lorentzas, prieškario Vilniaus ir Naugarduko vaivadijų vyriausiasis restauratorius. Vadovaujant prof. S. Lorentzui parengta ir 1972 m. apginta daktaro disertacija. Nuo 1983 m. A. Rottermundas dirba Lenkijos mokslų akademijos Meno institute. 1990 m. apgynus habilituoto daktaro disertaciją, šiame institute jam buvo suteiktas meno istorijos profesoriaus vardas.
Baigęs studijas Varšuvos universitete, A. Rottermundas daugiau nei 20 metų dirbo Varšuvos nacionaliniame muziejuje, 1975–1983 m. buvo šio muziejaus direktoriaus pavaduotojas.
Drauge su ilgamečiu Varšuvos nacionalinio muziejaus direktoriumi prof. Stanisławu Lorentzu bei prof. Aleksandru Gieysztoru A. Rottermundas aktyviai įsijungė į Varšuvos karališkosios pilies atstatymo darbus: nuo 1973 m. buvo Architektūros komisijos narys, 1973–1976 m. vadovavo Karališkųjų rūmų skyriui Varšuvos nacionaliniame muziejuje. 1987 m. tapo Varšuvos karališkosios pilies direktoriaus pavaduotoju, o 1991 m. – direktoriumi. Tais pačiais metais buvo paskirtas Lenkijos kultūros ir meno viceministru.
2002 m. prof. A. Rottermundas tapo Lenkijos mokslų akademijos nariu korespondentu, Lenkijos mokslo akademijos Meno mokslų komiteto prezidiumo nariu. Profesorius taip pat yra Lenkijos meno istorikų draugijos narys (1987–1991 m. buvo jos prezidentas), Lenkijos mokslų akademijos Meno instituto Muziejininkystės ir mokslinių programų tarybos pirmininkas, Tarptautinio kultūros centro Krokuvoje pirmininkas, ICOM Lenkijos nacionalinio komiteto narys (1990–1996 m. buvo šio komiteto pirmininkas), Muziejų tarybos prie Lenkijos Kultūros ministerijos pirmininkas, tarptautinio muziejininkystės vadybos žurnalo leidybos tarybos narys.
A. Rottermundas yra daugiau nei 100 knygų, mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų, kurios verstos į daugelį užsienio kalbų, autorius. Vienas populiariausių ir didelį atgarsį sulaukusių jo veikalų – „Lenkijos klasicizmas“ (1984). Šį sintetinį darbą, išleistą ir kaip albumą, Profesorius parengė drauge su savo mokytoju prof. S. Lorentzu. A. Rottermundas taip pat yra mokslinių studijų „Karališkoji pilis – monarcho rezidencijos funkcijos ir paskirtis Švietimo epochoje“ (1988), „J. N. L. Durand ir Lenkijos architektūra XIX a. 1 pusėje“ (1990), „Klasicizmas ir romantizmas Lenkijoje“ (1973), „Varšuvos nacionalinio muziejaus rinkinių architektūrinių piešinių katalogas“ (1970) autorius.
Profesorius rengė arba bendradarbiavo rengiant daugelio Varšuvos nacionalinio muziejaus, Varšuvos karališkosios pilies nacionalinių ir tarptautinių parodų katalogus, meno paminklų sąvadus (pvz., parodos, skirtos Lenkijos nepriklausomybės 60-osioms metinėms, katalogas „Kelias į nepriklausomybę: XIX–XX a. pradžios tapybos, piešinių ir grafikos paroda“ (1978), Brigitos ir Lauryno Venclevičių dovanotų kūrinių parodos katalogas (1981), Varšuvos meno paminklų sąvadas (1993), italų dailininko Bernardo Belloto kūrinių parodos katalogas „Bernardo Belloto ir Europos sostinės“ (2001) ir kt.). Profesorius taip pat parašė vadovą po Varšuvos karališkąją pilį, kuris išleistas lenkų, italų, ispanų, prancūzų, anglų ir kitomis kalbomis. Rengė arba buvo bendraautorius bei konsultantas rengiant meno albumus apie Varšuvos karališkąją pilį (1976), Varšuvos Šv. Jono katedrą (1999), Varšuvos miestą (2001) ir jo senamiestį kaip pasaulio kultūros paminklą (2001) ir t.t.
Prof. A. Rottermundas yra vienas Varšuvos architektūros paminklų atlaso sudarytojų. Šis atlasas išleistas lenkų, prancūzų, anglų, vokiečių ir čekų kalbomis. Buvo reprezentacinio Lenkijos kultūros ir meno paveldą pasauliui pristatančio veikalo „Abiejų Tautų Respublikos turtai: XIII–XVIII a. Lenkijos kolekcijų istorija“ (2003) atsakingasis redaktorius. Inicijavo ir rengė žymiems Lenkijos mokslininkams Stanisławui Mossakowskiui (1998) ir Stanisławui Lorentzui (1999) skirtus jubiliejinius leidinius.
Profesorius yra daugelio Lenkijos nacionalinių ir tarptautinių parodų projektų iniciatorius ir organizatorius (1992 m. paroda Londono Dulwicho paveikslų galerijoje „Lenkijos karalių lobynas“, 1999–2000 m. paroda JAV „Lenkijos menas 1572–1764 m.: sparnuotų raitelių kraštas“, 2002 m. paroda Vienos meno istorijos muziejuje „Thesauri Poloniae“).
<b>VARŠUVOS KARALIŠKOJI PILIS</b> – tai istorinė rezidencija, vadinama istorijos ir kultūros nacionaliniu paminklu, laikoma vienu iš svarbiausių lenkų valstybingumo bei tautinės vienybės simbolių. XIII–XV a. čia gotikinę pilį pastatė Mazovijos Piastai. XVI a. pr. jų valdos ir ši pilis atiteko Lenkijos ir Lietuvos valdovui Žygimantui Senajam. Čia kurį laiką gyveno Bona Sforca. 1569 m., pasirašius Liublino uniją, Varšuvos pilis paskirta bendriems Lenkijos ir Lietuvos seimams. Žygimantas Augustas ją perstatė renesanso stiliumi. Po 1595 m. gaisro Vavelyje Žygimantas Vaza savo rezidenciją perkėlė į Varšuvą. 1598–1619 m. vyko pilies rekonstravimo ir pritaikymo nuolatinei karališkajai rezidencijai darbai. Ji įgavo ankstyvojo baroko bruožų. XVII a. vid. pilis buvo nusiaubta švedų. Po karo pamažu restauruota. XVIII a. pr. vėl nukentėjusi, pilis remontuota Vetinų dinastijos valdovų, suteikusių jai rokoko stiliaus elementų. Paskutinysis Lenkijos ir Lietuvos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis taip pat perstatė pilį, jos interjeruose realizavo naują ikonografinę programą. Pilies architektūra įgavo klasicizmo bruožų. 1791 m. čia buvo patvirtinta garsioji Gegužės 3 d. konstitucija. Po Abiejų Tautų Respublikos III padalinimo 1795 m. Varšuvos pilies, kuri 200 m. tarnavo kaip Lenkijos ir Lietuvos jungtinės valstybės seimų vieta ir bendrų valdovų rezidencija, klestėjimo metas baigėsi. Pilis prarado savo funkciją, nors čia rezidavo Varšuvos kunigaikštystės valdovas, Rusijos vietininkai. Atkūrus Lenkijos valstybę XX a. pr., Varšuvos pilis buvo restauruota, joje įrengti ir prezidento apartamentai. 1939 m. prasidėjus karui, pilis sudegė, o vokiečių kariuomenė 1944 m. ją sulygino su žeme. Prof. S. Lorentzo rūpesčiu pavyko išgelbėti daugelį pilies meno vertybių bei interjero detalių. Po karo vyko diskusijos dėl Varšuvos pilies, kaip Lenkijos valstybingumo simbolio, atkūrimo. 1971–1984 m. ji buvo atstatyta, o interjerų įrengimas užsitęsė. Šiandien atstatytoje Varšuvos pilyje veikia svarbi ir moderni muziejinė institucija. Atkurta rezidencija bei visas Varšuvos senamiestis, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, tapo reikšmingu edukacijos ir turizmo traukos centru.
Be bendrų šeimininkų Varšuvos karališkąją pilį ir Lietuvos valdovų rūmus Vilniuje sieja politiniai, kultūriniai ir meniniai ryšiai. Varšuvoje rezidavo kelios lietuvių princesės iš Gediminaičių dinastijos bei Radvilų giminės, Renesanso ir ankstyvojo baroko epochose abi rezidencijas puošė tie patys italų menininkai. Abi simbolinę reikšmę tautų valstybinėje savimonėje turinčios rezidencijos patyrė panašių sunaikinimų likimą ir abi jas nuspręsta atkurti, pritaikant muziejinėms bei reprezentacinėms reikmėms.
<b>Taikomosios dailės muziejuje surengtoje parodoje <i>Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai</i> </b>eksponuojama beveik 1000 vertingiausių radinių, sukauptų archeologinių tyrimų metu Valdovų rūmų teritorijoje (nuo 1987 m. iš viso sukaupta per 300 000 radinių). Tai akmeninės architektūros detalės, keramikos, metalo, medžio, odos, kaulo dirbiniai. Gausiausia yra įvairių buitinės ir architektūrinės keramikos radinių grupė. Menine ir materialia verte išsiskiria juvelyriniai kūriniai. Dauguma radinių susiję su Valdovų rūmų kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių svarbiausios rezidencijos – politinio, administracinio, teisinio, finansinio, karinio, kultūrinio, meninio gyvenimo centro – klestėjimo laikais (XIV–XVII a. 1 puse) ir atspindi svarbiausius rūmų istorinės bei architektūrinės raidos periodus – ikigotikinį, gotikos, renesanso, ankstyvojo baroko. Visi radiniai yra iškalbingi Valdovų rūmų kasdienio gyvenimo, valdovų, jų aplinkos, tarnų buities, pomėgių, prabangos ir reprezentacijos liudytojai.
Visuomenei, užsienio svečiams, specialistams parodoje pristatomas menkai žinomas rūmų paveldas, atspindintis ir bendruosius LDK istorijos, architektūros ir dailės raidos procesus. Kontekstinis radinių tyrinėjimas, duomenų lyginimas su rašytinių šaltinių bei kitų Europos rezidencijų medžiaga sudaro sąlygas pagrįstai vykdyti rūmų atkūrimą. Paroda yra ir edukacinis renginys, supažindinantis su svarbiausiu Lietuvos tūkstantmečio programos projektu, sklaidantis oponentų nepagrįstas abejones.
Parodą surengė Lietuvos dailės muziejus, Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“ ir Valdovų rūmų paramos fondas. Ją planuojama kasmet atnaujinti Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6-ąją). Ilgalaikėje parodoje realizuojami ir nacionaliniai bei tarptautiniai mokslo, meninio paveldo propagavimo projektai.
Vienas tokių projektų – tai Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programa, kurią Lietuvos dailės muziejus realizuoja su partneriais Lietuvoje ir užsienyje. Pirmasis šios programos renginys įvyko 2003 m. spalį. Tai buvo susitikimas su Berlyno karališkųjų rūmų atstatymo ekspertu, Vienos universiteto architektūros profesoriumi Hellmutu Lorenzu (Austrija). 2004 m. rugsėjo-gruodžio mėn. planuojami penki susitikimai su Lenkijos ir Skandinavijos šalių istorinių rezidencijų vadovais ir jų pranešimai apie ten įsikūrusių institucijų istoriją bei veiklą. Pristatant Lietuvos visuomenei ir specialistams kitų Europos valstybių istorines rezidencijas, šią dalykinių susitikimų ir mokslinių diskusijų programą numatoma tęsti iki 2008 m.
Informacija tel. 212 18 13
www.muziejai.lt; www.lietuvospilys.lt; www.lvr.lt

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra