Varšuvoje vyko antilietuviškų nuotaikų vakaras

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Į Varšuvoje surengtą vakarą, kuriame, kalbant apie hitlerininkų okupacijos metais nužudytus lenkus, lietuviai buvo kaltinami talkinant budeliams, tesusirinko vos 20 žiūrovų. Buvusiuose Lietuvos didikų Radvilų rūmuose, kuriuose dabar įsikūręs Lenkijos valstybinis Nepriklausomybės muziejus, ketvirtadienio vakare įvyko teatralizuotas vaidinimas skambiu pavadinimu „Vėlinės – penktoji dalis“.

Nors vakaras buvo anonsuotas lenkų dienraštyje „Rzeczpospolita“, jis populiarumo nesusilaukė. Vaidinančių „Adekvataus teatro“ aktorių buvo šeši, o žiūrovų – vos dvidešimt.
Valandą trukęs spektaklis buvo skirtas hitlerinės okupacijos metais Vilnijoje nužudytų lenkų ir žydų atminimui. Muzikinėje literatūrinėje kompozicijoje kalbama buvo tik apie aukas – lenkų patriotus ir jų budelius – „hitlerininkų pakalikus“ – lietuvius.
Vakarą turėjo vainikuoti nauja 1994 metais įkurtos „Panerių šeimų“ draugijos pirmininkės, Lietuvos lenkų sąjungos garbės narės Helenos Pasierbskos knygos „Vilniaus Lukiškės“ pristatymas.
Knygoje pateikta nuomonė apie naciams pavaldžios Lietuvos saugumo policijos vaidmenį kankinant ir žudant lenkų patriotus Antrojo pasaulinio karo metais. Leidinyje spausdinamas Lukiškėse kalintų 431 lenkų sąrašas, Paneriuose sušaudytųjų sąrašas ir kai kurių nuotraukos.
„Vilniaus Lukiškėse“ tvirtinama, kad „į lietuvius reikia žiūrėti ne į kaip hitlerininkų įsakymų vykdytojus, tačiau kaip nacių bendrininkus“. Autorės nuomone, „už padarytus nusikaltimus atsakinga visa lietuvių tauta, kadangi hitlerininkams tarnavo ne kriminalistai, o buvę tarpukario Lietuvos kariuomenės karininkai ir puskarininkiai“.
H. Pasierbskos nuomone, „Lenkijos vyriausybė turi pareikalauti iš Lietuvos prisipažinti Lukiškėse, jo filialuose, koncentracijos stovykloje Pravieniškėse kalintų lenkų žudynes, nes pagal tarptautinės teisės normas prieš pasirašant sutartį, nubrėžusią Lenkijos rytines sienas, Vilnija buvo sudedamoji Lenkijos valstybės dalis“.
Po renginio Lenkijos nepriklausomybės muziejuje buvo siūlomas dar spaustuvės dažais kvepiantis pakartotinai išspausdintas tarpukario Lenkijos žemėlapis, išleistas Lvove 1939 metais. Iš jo galima sužinoti, kaip anksčiau vadinosi Vilnijos vietovės lenkiškai, kokie keliai vedė į Vilnių.
Nors Varšuvoje renginys dėmesio nesusilaukė, tačiau, kaip tikino jo kūrėjai, vakaras bus pakartotas vienoje iš pavaršuvio bažnyčių ir gal dar kur nors.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra