Varėnos kraštiečiai ir sukaktuvininkai

Autorius: Voruta Data: 2019-02-21 , 16:36 Spausdinti

J. Vaicekauskas. Nuotrauka iš žurnalo Kelionė, 2018, Nr.IV ir T. Vaičiūnienė. Nuotrauka iš ,,Literatūra ir menas“, 1989 m.

Laimutė CIBULSKIENĖ, Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliografė, www.voruta.lt

Varėnos viešojoje bibliotekoje veikia spaudinių paroda, skirta aktorės Teofilijos Vaičiūnienės  (1899-1995) 120-osioms bei fotomenininko Juliaus Vaicekausko   80-osioms gimimo metinėms paminėti.

Teofilija Dragūnaitė-Vaičiūnienė gimė 1899 metais sausio 10 d. Aukštakalnyje, Varėnos valsčiuje ir kaip pati aktorė rašė:  „gražiausiame Lietuvos kampelyje, istorinėje Dainavos šalyje, kuri davė mūsų kraštui meno korifėjus M.K. Čiurlionį, V. Krėvę ir kt“  Jai vienai iš pirmųjų mūsų krašto moterų pavyko prasiskverbti į šviesą, sulaužyti amžiais nusistovėjusias tradicijas. Pradžios mokyklą lankė Dusmenyse, vidurinio mokslo ir vaidybos žinių sėmėsi Petrograde. 1918-1920 lankė privačią P. Gaideburovo  vaidybos studiją, imperatoriškąją Aleksandros teatro dramos mokyklą. Su šiuo miestu susijusi ir jos aktorinės biografijos pradžia: čia, lietuvių klubo scenoje, ji debiutavo H. Zudermano „Joninėse“.

                      1920 m. grįžo į Vilnių. Lenkams okupavus Vilniaus kraštą, atvyko į Kauną.  1920-1922 metais buvo Lietuvių meno kūrėjų draugijos Dramos vaidyklos aktorė, 1922-1940 – Valstybės teatro aktorė.  Likimas lėmė dalyvauti pirmajame lietuviško profesionalaus teatro spektaklyje „Joninės“ 1920 metais.  „Joninėse“, statytose Petrograde, vaidino dvarininko dukterį, o Kaune J. Vaičkus paskyrė pačios dvarininkės Kristinos vaidmenį. Nuo 1940-ųjų iki 1957-ųjų vaidino Vilniaus teatre. T. Vaičiūnienė sukūrė per 100 vaidmenų lietuvių bei užsienio autorių dramos spektakliuose, tapo Lietuvos nusipelniusia artiste. Ji vaidino H. Zudermano, S. Čiurlionienės-Kymantaitės, N. Gogolio, V. Šekspyro, A. Ostrovskio ir kitų autorių pjesėse.  T. Vaičiūnienė scenoje buvo romantiška ir lyriška, temperamentinga ir nuoširdi.  Mylimiausi jos vaidmenys buvo Aksiušos rolė A. Ostrovskio „Miške“, Varia A. Čechovo „Vyšnių sode“.

T.Vaičiūnienė yra parašiusi dvi atsiminimų knygas: „Scena ir gyvenimas“ (1975) bei „Literatūros ir meno pasaulyje“ (1986), periodikoje paskelbusi daug straipsnių apie įdomiai ir prasmingai nugyventus metus, sutiktus žymius žmones.  Iki pat paskutiniųjų dienų aktorė gyveno aktyvų gyvenimą, mėgo bendrauti, brandino naujus kūrybinius sumanymus.

                      Teofilija Vaičiūnienė mirė 1995 metais rugsėjo 9 dieną, eidama 97-uosius metus. Palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Parodoje eksponuojamos jau minėtos knygos „Scena ir gyvenimas“ bei „Literatūros ir meno pasaulyje“, Irenos Aleksaitės knyga „Be grimo: šelmiški prisiminimai“ (2004), kurioje yra skyrelis „Teofilija“, skirtas prisiminimams apie aktorę, periodinis leidinys „Teatras“ (1989, Nr. 2), kuriame yra išspausdinta ištrauka iš T. Vaičiūnienės rašomos knygos „Apie savo tėviškę“.  Parodoje pateikiamas Varėnos viešosios bibliotekos  Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus darbuotojų sudarytas segtuvas „Teofilija Dragūnaitė-Vaičiūnienė spaudoje“. Čia surinktos straipsnių apie T. Vaičiūnienės gyvenimą ir kūrybą, skelbtų periodinėje spaudoje, kopijos.

                      Julius Vaicekauskas gimė 1939 m. vasario 24 dieną Slabadoje, Ukmergės rajone.  1946-1957 metais mokėsi Lyduokių vidurinėje mokykloje, 1957-1962  – studijavo Vilniaus universitete (žurnalistikos specialybė), 1964–1967 metais dirbo Medžiotojų ir žvejų draugijos respublikinėje taryboje, 1967-1968 – Gamtos apsaugos komiteto technikas, 1968–1973 – žurnalo „Moksleivis“ fotokorespondentas, 1976 – Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografas, 1976-1991 – laisvas fotomenininkas, nuo 1991 – IĮ „Atmena savininkas“. Fotografuoti pradėjo 1958 m., studijuodamas Vilniaus universitete. Surengė asmeninių parodų Lietuvoje (Vilniuje 1970, 1980, 1989, Panevėžyje 1982, Kaune 1990, Merkinėje 2005, Perlojoje 2008) ir užsienyje (Demine, Vokietija 1982, Petropavlovske –Kamčatske, Rusija, 1987). Iš viso dalyvavo daugiau kaip 150 grupinių parodų.  Didžiojo prizo, 2 aukso, 2 bronzos medalių laimėtojas. Apdovanotas įvairiais diplomais ir prizais.

                      Julius Vaicekauskas 1986 metais paliko Vilnių ir atsikėlė į Perloją.  Perlojos kaime užsiima knygų, bloknotų, vokų ir dailininkų darbų leidyba. Jam talkininkauja žmona dailininkė Margarita Jasilionytė – Vaicekauskienė.

    Parodoje eksponuojamas leidinys,  „Lietuvos fotografija“ (1974), kurį sudarė J. Vaicekauskas,   knygos, kurioms jis sukūrė  iliustracijas ir dizainą  : „Merkio lieptai“  I – II dalys (2004, 2007), „Linguojantys Merkio lieptai“(2013), Aloyzo Tendzegolskio „Absurdo sapnai“ (2005), „Tūkstantis ir viena naktis“ (2006),   Varėnos jaunimo kūrybos knygelė „Aš norėjau bijot“ (2005), Marcelės Paulauskienės dainų ir tautosakos rinktinė „Kur tas šaltinėlis, kur aš jauna gėriau“ (2008). Norintiems geriau susipažinti su J. Vaicekausko kūryba, pravartu paskaityti žinomo rusų literatūros, kino ir televizijos kritiko Levo Aninskio apybraižų apie lietuvių fotografiją knygą  „Saulė šakose“, kurią taip pat galima rasti parodoje.  Čia eksponuojamas žurnalas „Kelionė“ (2018, Nr. IV), kuriame išspausdintas pokalbis su Juliumi Vaicekausku „Ištisas pasaulis man dar pilnas paslapčių…“ ir  pateikiama keletas fotomenininko nuotraukų.

 

Parodos Julius Vaicekauskas, Laimutė Cibulskienė, Teofilija Dragūnaitė-Vaičiūnienė, Varėnos viešoji biblioteka

---

---