Vandens veidrodžiai ir Luvro atspindžiai Užutrakyje

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Vandens veidrodžiai ir Luvro atspindžiai Užutrakyje
 
Lietuvos kraštovaizdžio perlas. Taip vadinama viena iš įstabiausių šalyje – Užutrakio dvaro sodyba, kurios parką XIX a. pabaigoje sukūrė žymus prancūzų kraštovaizdžio architektas ir botanikas Eduardas Fransua Andrė. Pastaraisiais metais dvaras atsiveria neįtikimai naujai ir netikėtai.
 
Gamta padėjo architektui
 
Užutrakio parkas puikuojasi pačioje Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio paveldo hierarchijos viršūnėje, kurioje išsirikiavę istoriniai parkai. Jų rikiuotėje Užutrakis yra vienas pirmųjų. Tokios nuomonės yra žymus parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas, daugiau nei per 40 metų reitingavęs apie tūkstantį parkų.
 
Užutrakio parkas yra vienas iš keturių, kuriuos grafų Tiškevičių giminės atstovams Lietuvoje yra sukūręs iš Prancūzijos pasikviestas kraštovaizdžio architektas E. F. Andrė. Apie 100 parkų įvairiose pasaulio šalyse sukūręs talentingas peizažistas yra ir Palangos, Lentvario bei Trakų Vokės dvarų parkų autorius.
 
Galima sakyti, kad Užutrakyje architekto darbą jau buvo pradėjusi gamta, o žmogui beliko ištobulinti tai, kas jos sukurta. Užutrakio aukso amžiumi vadinama XIX a. pabaiga, kai dvarą įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius, meistriškai išryškinęs gamtos ir ypač vandens grožį originaliai sukurtame dvaro ansamblyje.
 
Senosios Europos palikimas
 
Užutrakio šeimininkai grafas J. Tiškevičius ir jo žmona kunigaikštytė Jadvyga Sventopolk-Četvertinska buvo dideli prancūziškos kultūros gerbėjai.
 
Užutrakio dvaro sodybos ansamblį Tiškevičiai sukūrė 1896-1902 metais. Itališko stiliaus neoklasikinius rūmus pastatė lenkų architektas Juozapas Husas. Rūmai buvo įrengti prabangą dievinusio Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI stiliumi. Įstabų parką sukūrė E. F. Andrė, Užutrakyje dirbęs pačiu brandžiausiu savo kūrybos laikotarpiu. Kultūros paveldo specialistai teigia, kad Užutrakis yra būdingas senosios Europos kultūros palikimo pavyzdys.
 
„Išskirtinė Užutrakio savybė – tai vandens parkas visomis prasmėmis. Pirmiausia jį juosia Galvės ir Skaisčio ežerai. Be to, visą parką raižė daugiau nei 20 tvenkinių. Dalis jų buvo dekoratyviniai, kiti – naudojami žuvivaisai. Jeigu būtų atkurta visa tvenkinių sistema, nežinia ko būtų daugiau parke – sausumos ar vandens“, – tvirtino Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos(TINPD) direktorius Gintaras Abaravičius.
 
ES parama prikelia dvarą
 
TINP direkcija jau keturiolika metų rūpinasi dvaro sodybos išsaugojimu ir atkūrimu. Per pastaruosius ketverius metus stipriai pasistūmėjo šio kultūros paveldo objekto atkūrimas, nes jį padeda prikelti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama . Šiuo metu Užutrakyje įgyvendinamas projektas „Užutrakio dvaro sodybos muziejinės – reprezentacinės ir memorialinės dalių pritaikymas viešiesiems turizmo poreikiams“, pradėtas 2009 m., kuris vykdomas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Viešųjų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“. Didžioji dalis projekto lėšų – beveik 8 mln. litų skirta iš ES struktūrinių fondų. Tai tęstinis projektas, nes pritaikant dvaro ansamblį turizmo reikmėms, 2006–2008 metais jau panaudota daugiau nei 10 mln. litų ES paramos.
 
„Pirmajame etape buvo restauruotas rūmų antrasis aukštas, svirnas, įrengtos inžinerinės sistemos, išvalytas vienas iš dvidešimties tvenkinių. Antrajame jau nuveikti patys svarbiausi – trijų tvenkinių atkūrimo – darbai “, – sakė TINPD direktorius G. Abaravičius.
 
Didelės dvaro permainos
 
„Šiame dvaro sodybos atgaivinimo etape svarbiausią akcentą suteikėme prancūzų peizažisto ir botaniko E. F. Andrė sukurto parko atkūrimui. Bus restauruoti reprezentaciniai Dianos ir Bakcho parteriai, juos puošusios terasos, skulptūros, vazos, atkurti kiliminiai gėlynai, pasodinti istoriniai egzotiški medžiai ir krūmai. Be to, bus atkurtas didžiosios rūmų terasos vaizdas su atvirais paviljonais, kurie rūmus puošė iki 1914 m., sutvarkyta Galvės ežero pakrantė. Peizažinėje parko dalyje jau atgimė net trys tvenkiniai. Lankytojų poreikiams bus pritaikyta dalis buvusių dvaro arklidžių bei rekonstruota dalis lauko inžinerinių tinklų“, – pasakojo apie Užutrakyje vykstančias permainas TINPD vadovas G. Abaravičius.
 
Svarbiausi dvaro sodybos atkūrimo darbai bus baigti iki metų pabaigos. Kitąmet lyg dailininko teptuku bus tik pagražintas jau sukurtas paveikslas, pavyzdžiui, pasodinti gėlynai.
 
Sugrįžta iš Luvro
 
Iš skirtos ES struktūrinių fondų paramos yra finansuojamas trijų – Hamadriadės, Satyro ir Bakcho – skulptūrų atkūrimas. Įspūdinga miško deivės Hamadriadės skulptūra jau baigta ir neilgai trukus bus sugrąžinta į savo senąją vietą Dianos parteryje priešais rūmus. Ji daugiau nei po šimto metų sugrįžta į Dianos ir Floros draugiją. Pastarosios skulptūros buvo pastatytos prieš dvejus metus. Tai meistriškos kopijos, o jų originalai saugomi garsiajame Luvre Paryžiuje. Prieš kelis metus TINPD komandiruotas į Luvrą skulptorius Nerijus Kavaliauskas atliko neįtikimą darbą – šiuos meno kūrinius fotografavo, išmatavo iki mažiausių milimetrinių smulkmenų ir vieną po kitos juos atkūrė savo dirbtuvėse Valkininkų geležinkelio stoties gyvenvietėje.
 
Baliustradą puoš paviljonai
 
Kol kas Hamadriadė Luvro spindesiu akina tik skulptoriaus kieme, bet jį netrukus lies Užutrakyje. Menininkas jau įpusėjo ir Satyro skulptūros atkūrimą, o eilėje laukia Bakchas. Šie meno kūriniai papuoš pietinį ir šiaurinį parterius.
 
Rugsėjo pabaigoje laukiama dar vieno jaudinančio įvykio. Beveik po šimto metų didžiojoje terasoje į Galvės ežerą vėl iškils du atviri paviljonai, kurių kolonas, kitas detales baigia išlieti Užutrakyje atkūrimo darbus atliekanti bendrovė „Senovė“. Taigi nuo šio rudens baliustrada pakeis mums įprastą vaizdą.
 
Veidrodinis Užutrakis
 
Į Užutrakį sugrįžta ne tik skulptūros. Pasak G. Abaravičiaus, nepaprastai svarbu, kad jau atgijo revitalizuojamas parkas su tvenkiniais. Šiuo metu atkurti jau keturi tvenkiniai, leidžiantys pajusti vandens parko dvasią, kuri nukelia į vandens veidrodžių karaliją. Parką supa Skaisčio ir Galvės ežerai, todėl į juos ir tvenkinius atsimušanti šviesa sukelia ypatingą spindesį ir švytėjimą. Įdomu tai, kad pirmasis, prieš dvejus metus išvalytas tvenkinys stebina savo gyvybingumu. TINPD darbuotojų nuostabai, jame po kelių dešimtmečių atgijo baltosios lelijos, ėmė augti kiti, regis, išnykę augalai.
 
„Apie parką raižiusią tvenkinių sistemą daugiau nei per 10 metų sukaupėme daug duomenų. Kasmet ištirdavome po du buvusius tvenkinius. Be šių darbų atstatyti tvenkinių neįmanoma“, – apie parko atkūrimą pasakojo G. Abaravičius.
 
Naujasis dvaro šimtmetis
 
Beveik visų buvusių tvenkinių vietas žymėjo tik pelkėtos, apaugusios krūmynais, privirtusių medžių įdubos. Jie buvo iškirsti, išvartos išvalytos, atlikti tyrimai, po to parengti projektai ir po ilgų nebūties metų tvenkiniai atkurti.
 
„Grafui J. Tiškevičiui parkas teikė ir grožį, ir naudą, nes dalyje tvenkinių buvo veisiamos žuvys. Mūsų tikslas panašus. Saugodami ir prižiūrėdami supančią aplinką puoselėjame ir grožį, ir biologinę įvairovę. Atgyja ir atsikuria augalija, tvenkiniuose vėl atsirado žuvų ir kuo ypač džiaugiamės – retų varlių kūmučių, kurios ne kurkia, o kumsi.
 
Užutrakis vėl gyvena, jis atviras visuomenei, čia kuriama turizmo infrastruktūra. Tai, kas čia yra jau padaryta ir bus dar nuveikta – toks bus naujasis Užutrakio šimtmetis“, – dalijosi mintimis G. Abaravičius.

Nuotraukoje: Užutrakio dvaras

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra