Valstybės dieną minint

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Liepos mėnuo Lietuvoje – įdienojusi vasara. Gamta dar nepavargusi nuo saulės, ir diena ilga, o naktys šviesios. Liepa – vienintelis mėnuo mūsų krašte be šalnų. Meteorologų duomenimis vidutinė paros temperatūra siekia 16–18 laipsnių šilumos. O lietaus liepą būna nemažai: nors lyja trumpai, bet per mėnesį iškrenta nuo 80 iki 110 mm.
 
Liepos 6-oji – Valstybės diena, primenanti Lietuvos valdovo Mindaugo karūnavimą 1253 metais. Vyksta daug renginių, įdomiai ir išradingai pažyminčių mūsų tautos ir valstybės istoriją. Jie vienija tautą, stiprina žmonių tikėjimą valstybės ateitimi, ugdo jaunimą istorijos ir kultūros paveldo akcentais. Kernavėje, senojoje Lietuvos sostinėje – tai gyvosios archeologijos dienos, kur galima pamatyti ir akmens amžiaus gyvenseną, ir viduramžių kovas. Rodomi senieji amatai, kurių raida sukūrė miestelius ir miestus, stiprino krašto valstybingumą. Renginys labai patrauklus visuomenei, – kiekvienam, ir jaunam, ir senam maga pasijusti savo krašto istorijos dalyviu. O moksleiviams – tai tokia betarpiška meilės tėviškei pamoka.
 
Riterių turnyras vyko ir Raseinių jomarke, pirmą kartą surengtoje tradicinių amatų, varžytuvių ir karybos šventėje Palūkščio dvare, „Rokynėje“. Kodėl dvare? Nagi senovėje ten amatų centrai ir būdavę. Patiems bajorams papročiai drausdavo amatininkauti, garbingu laikytas tik artojo darbas. Jomarko dalyviai aplankė ir Molavėnų piliakalnius; vakare ten buvo suvaidinta Justino Marcinkevičiaus drama „Katedra“. Labai verta pamatyti šią istorinę vietovę – tikrai įspūdingi tie piliakalniai, nuo lygumos atskirti abipus plytinčiais giliais upelių slėniais. Raseiniškiai mano čia buvus legendinius Pilėnus. Surasti Molavėnus nesudėtinga: Nemakščių seniūnijoje, netoli Žemaičių plento, dabar dažniau vadinamo autostrada Kaunas – Klaipėda. O netoli piliakalnių, Jukainių miške, yra įrengtas pažintinis gamtos takas. Ten ir ąžuolų sengirė, ir pelkė, ir vaizdingas upelio slėnys – visos žemaičių žemės gamtos grožybės. O taką puošiantys tautodailininkų kūriniai vaizduoja senosios mitologijos būtybes ir dievybes. Įdomus tas Žemaitijos kampelis!
 
Šios Valstybės dienos renginiuose daug dėmesio istorinei karybai ir seniesiems amatams. Kaipgi kitaip: visai netrukus dvi labai reikšmingų Lietuvos pergalių sukaktys. Liepos 13-ąją sukanka 750 metų nuo žemaičių laimėto prieš vokiečių riterius Durbės mūšio; liepos 15-ąją – 600 metų didžiajai Žalgirio pergalei. Šių datų minėjimas gaivina visuomenės istorinę atmintį, stiprina tautinę tapatybę ir pilietiškumą. Mūšius laimi kariai, vedami talentingų ir sumanių karvedžių. Tačiau jų pergales parengia visa tauta. Kaip galėjo lietuviai su sąjungininkais laimėti prieš Kryžiuočių ordiną, geležinį Europos kumštį, puikiausiai ginkluotus profesionalius karius? Todėl, kad mūsų kalviai gebėjo nukalti kalavijus, kertančius priešų šarvus. Specialistai, ištyrinėję archeologų surastus to laikmečio ginklus, teigia, kad lietuviškas plienas nenusileido damaskiniam. Pasirodo, žodyje „kalavijas“ slypi jo technologijos paslaptys. „Kalti vijas“ – tai daug kartų, vis įkaitinant žaizdre iki baltumo, perkalti ir sulenkus suvirinti plieno strypą. Gaunamas juostuotas plienas, derinantis elastingumą ir kietumą. Vienas sluoksnelis labiau prisodrintas anglies, kitas – mažiau. Iš jo nukaltas ir tinkamai užgrūdintas kalavijas kerta kryžiuočio šarvą. O grūdindavo, kaip sako legenda, vėju. Kalvio padėjėjas šokdavo balnan ir jodavo per kalvas, karštą kalaviją iškėlęs virš galvos. Kiekvienam ginklui nukalti reikėjo milžiniško darbo. Žaliava – iš vietinės balų rūdos; jos išlydymas taip pat imlus laiko ir darbo. Taigi kas laimi istorines pergales? Laimi tauta, gerai apginklavusi savo karius ir išugdžiusi juos meilės bei pasiaukojimo tėvynei dvasia.
 
Bet sugrįžkime iš istorinių laikų į nūdieną. Liepos mėnuo – išties geras metas atostogoms. Senolių išmintis sako, kad antrosios vasaros pusės orams labai reikšminga esanti Septynių brolių miegančiųjų diena, liepos 10-oji. Jei tądien lyja, nesiliaus pliaupti septynias dienas, o gal net ir visas septynias savaites. Jeigu visai tądien nelyja, irgi blogai – stos sausra ir rugių derlius bus visai menkas. Septynių brolių dienos ankstų rytą prieš pat saulėtekį galima įžiūrėti patekant Sietyną (astronomų žvaigždėlapiuose tai Plejadės, padrikasis žvaigždžių spiečius M45 Tauro žvaigždyne). Šio įsidėmėtino spiečiaus dangaus skliaute nesimatė nuo pat sėjos pradžios. Paklausus senų žmonių, kiekgi žvaigždžių turi Sietynas, išgirsime vieningą atsakymą – septynias. Iš to ir kildintinas šios dienos pavadinimas „Septyni broliai miegantys“, vėlesniais laikais pagrįstas ir legenda apie septynis brolius krikščionis, pasmerktus bado mirčiai ir uždarytus oloje, bet ten giliai įmigusius. Lietuviai šį įvykį „apgyvendino“ Kijeve – tuometiniame valstybės pakraštyje, tikriausiai siedami su tenykščiu olų vienuolynu – „Peščerskaja Lavra“. Kol nebuvo astronomijos ir jos žiniomis paremto tikslaus kalendoriaus, žvaigždynų tekos ir laidos stebėjimai buvo vienintelė galimybė kasmet pasirinkti teisingus žemės ūkio darbų terminus. Tautos atmintis šiuos prosenoviškus metodus papročių forma išsaugojo iki šiol. Meteorologai patvirtina, kad liepos pradžioje įdienojusios vasaros saulės radiacija virš Azorų salų suformuoja galingą oro masių sūkurį. Nuo jo slinkties į šiaurę ar pietus ir priklausys mūsų liepos bei rugpjūčio mėnesių atostogų orai. Mat sūkurys pirmu atveju užtvers Atlanto ciklonams kelią, antruoju – suformuos jiems „koridorių“.
 
Ką dar įdomaus danguje galima stebėti atostogų liepą metu? Vakarė, planeta Venera matoma vakarais žemai virš šiaurės vakarų horizonto Liūto žvaigždyne. Liepos 9–10 dienomis ji prasilenks su šviesiausia Liūto žvaigžde Regulu. Tada artės prie Marso ir Saturno. Beje, liepos 7-ąją – Mėnulio pusšešėlinis užtemimas, bet matomas tik Amerikos ir Australijos žemynuose. O liepos 11 dieną visišką saulės užtemimą patirs Velykų salos gyventojai.
 
www.lrt.lt
 
Nuotraukoje: L. Klimka

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra