Valentinas Mitė. Apgailėtina JAV krepšininko D. Rodmano kelionė į Šiaurės Korėją
Autorius: Voruta Data: 2014-01-10 , 15:57 Spausdinti
Pasaulis tikrai margas. Amerikos krepšinio veteranų kelionė į Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong Uno gimtadienio iškilmes dar kartą įrodo, jog simpatijos gali būti neįtikėtinai keistos. Panašiai kaip dalies Vakarų jaunimo Che Guevarai, apie kurį daugumą beveik nieko nežino.Taigi šiuo atveju veiksmas vyksta Pchenjane. Buvusi NBA žvaigždė Dennis Rodmanas, stovėdamas greta jubiliato diktatoriaus traukia „Ilgiausių metų.“
Po to įvyko parodomosios Jungtinių Valstijų krepšinio rinktinės veteranų rungtynės-šou.
Mačą ir kelionę, aišku, organizavo D. Rodmanas. Nors Kim Jong Unui sukako neapvali data – tik 31-eri metai, bet d. Rodmanui tai buvo nesvarbu. Svarbu būti šalia savo galingojo draugo, kuris vos prieš kelias savaites mirties bausme nubaudė savo globėją ir dėdę.
Varžybas stebėjo apie 14 000 žiūrovų. Tikėtina, jog jie nebuvo suvaryti jėga. Juk NBA žvaigždžių, nors ir ne pačiame jėgų žydėjime, pasirodymas – unikalus įvykis pačioje uždariausioje pasaulyje valstybėje. D. Rodmanas savo žingsnį pavadino „taikos“ misija.
Tačiau kokia taiką jis atnešė, nesuprantama, juk jis net nepasirūpino Amerikos piliečio Kennetho Bae, kalinamo jau metai už tariamus nusikaltimus valstybei, likimu. Dar daugiau, D. Rodmanas net pareiškė, jog K. Bae yra kaltas. Visiškai nepanašu, jog D. Rodmanas ką nors žinotų apie K. Bae likimą ar net būtų į jį gilinęsis. Tiesa, vėliau D. Rodmanas, kilus pasipiktinimui, atsiprašė.
Taip, D. Rodmanas buvo puikus žaidėjas, bet, kaip dažnai atsitinka, be įspūdingo krepšinio žaidimo nieko daugiau gyvenime nenusimanantis. Po jo šou Pchenjane galima drąsiai teigti, jog D. Rodmaną Dievas apdovanojo vien tik krepšininko gabumais.
D. Rodmanas ne pirmas krepšininkas atvykęs į Šiaurės Korėją su vadinama „taikos“ misija. Pirmasis buvo NBA žaidėjas Michaelas Ri, dar 1998 matais. 2001-ais metais Michaelas Jordanas taip pat buvo pasišovęs vykti į Šiaurės Korėją su ta pačia „taikos“ misija, bet jo vadyba iniciatyvos nepalaikė. M. Jordanas turi būti dėkingas savo tuometinei vadybai, jog jo biografijoje nėra šios dėmės.
Sporto ir šou verslo žvaigždės gan dažnai elgiasi kaip naivūs nieko apie pasaulį nežinantys vaikai.
Nejaugi D. Rodmanas nežinojo, jog komunistinėje Korėjoje badas, sukeltas valdžios politikos, yra beveik kasmetinis reiškinys? Nežinojo, jog vardan branduolinės bombos valdžios atstovai marina savo tautiečius. Nežinojo, jog šalyje leidžiama tik pritarti valdžios politikai, o kitaip galvojantys baigia panašiai kaip TSRS gyventojai Stalino valdymo metais – arba korėjietiškas Gulagas, arba kulka į pakaušį. Ir vis tik vyko į šią šalį.
Įdomu, ar pats D. Rodmanas norėtų gyventi kokiame nors Šiaurės Korėjo miestelyje ar net Pchenjano priemiestyje. Neabejoju, jog tokiai aukai jis nesiryžtų, ypač jei valdžia konfiskuotų jo uždirbtus milijonus.
D. Rodmanas ne vienintelis toks aklas. Ne taip seniai į Ramzano Kadyrovo valdomą Čečėniją buvo atvykusi grupė roko žvaigždžių pagroti diktatoriui. Tai paglostė R. Kadyrovo savimeilę, o roko žvaigždės vėliau atsiprašinėjo, jog nežinojo, į kokį kruviną Rusijos Federacijos regioną jos vyko. Tačiau nežinojimas nėra argumentas.
Tas nežinojimas turi senas tradicijas. Prisiminkime Vakarų intelektualų žavėjimąsi bolševikų revoliucija bei TSRS apskritai. Ir tai ne vien Johnas Reedas, bet, sakykim, kad ir prancūzų filosofas Jeanas-Paulis Sartre`as, laikomas vienu garsiausių prancūzų intelektualų.
Stalino valdymo metu, Vakarų intelektualų „nematymas“ to, kas akivaizdu, faktiškai sankcionavo dirbtinai sukeltą badą Ukrainoje, terorą visoje TSRS teritorijoje, galų gale ir Gulagą.
Panašia „nematymo“ kas akivaizdu liga serga ir D. Rodmanas, taip, nors ir nenorėdamas, sankcionuoja totalitarinį rėžimą Šiaurės Korėjoje.
Komentaras skambėjo per LRT radiją.
AFP/Scanpix nuotr.
Komentarai
Naujienos
-
Vida Endriukaitytė: „Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo – prašymo“
-
Į karinę mokymo operaciją Ukrainoje išvyko nauja Lietuvos karių pamaina
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
Lietuva
-
Vida Endriukaitytė: „Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo – prašymo“
-
Į karinę mokymo operaciją Ukrainoje išvyko nauja Lietuvos karių pamaina
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Vida Endriukaitytė: "Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo - prašymo"
~ Lietuva, Naujienos, Žydai
2021-01-23, 10:42
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
~ Lietuva, Lietuva - JAV, Naujienos, Pasaulis
2021-01-22, 08:35
-
Pasaulinė akcija #MesPrisimename – Holokausto aukoms atminti ir pagerbti
~ Naujienos, Pasaulis, Žydai
2021-01-21, 11:54
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
~ Istorija, Lietuva, Naujienos, Tremtis, Žydai
2021-01-20, 08:34
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
~ Naujienos, Pasaulis
2021-01-16, 16:57