Valentas Šiaudinis. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kova už LDK savarankiškumą 15 a.

Autorius: Data: 2020-01-10 , 17:08 Spausdinti

Valentas Šiaudinis. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kova už LDK savarankiškumą 15 a.

 Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras. Benoit Farjat raižinys, XVII a. antroji pusė

Valentas ŠIAUDINIS, www.voruta.lt

Įvadas

1386 m. kovo 14 d. Jogaila buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi.

Jogaila, tapęs Lenkijos karaliumi, savo vietininku Lietuvoje paskyrė savo jauniausiąjį brolį Skirgailą, o Vilniaus seniūnu paskyrė iš Lenkijos kilusį lenką. Į Vilniaus ir kitas LDK svarbesnes pilis atsiuntė lenkų karines įgulas, kurių kariai lenkino vietos papilių gyventojus. Uždraudė katalikų vedybas su stačiatikiais (stačiatikiai turėjo pereiti į katalikų tikėjimą, tik tada galėjo vesti katalikę).

1386 m. vasario 18 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila vedė trylikametę  Vengrijos   ir     Lenkijos kunigaikštytę Jadvygą, kuri jam pagimdė dukrytę, bet naujagimė mirė dar kūdikystėje. 1399 m. mirė ir motina Jadvyga.

Po pirmosios žmonos mirties karalius Jogaila vedė antrą kartą, šį kartą – Cilli grafo dukrą Oną, kuri jam pagimdė irgi dukrytę, bet  ši dukrytė mirė nesulaukusi nė 18 metų. Antroji žmona Ona 1416 m. irgi mirė.

Karaliui Jogailai teko vesti trečią kartą. Jo trečioji žmona buvo lenkų didiko našlė Elžbieta. Ji mirė 1420 m., nepalikdama nei vieno palikuonio.

Lenkijos karaliui Jogailai teko vesti ir ketvirtą kartą. Šį kartą alšėniškę Sofiją,  kuri 1424 m. spalio 3 d. jam pagimdė ilgai lauktą sūnų Vladislovą,

Vladislovas I

 1434 m., mirus karaliui Jogailai, buvo išrinktas Lenkijos karaliumi. 1434-1438 m. už nepilnametį Lenkiją valdė Regentų taryba, vadovaujama Krokuvos vyskupo Z. Olesnickio.

1427 m. Jogailai ir jo ketvirtajai žmonai Sofijai alšėniškei gimė ir antras sūnus Kazimieras.

1440 m., mirus Vengrijos karaliui, Vladislovas I išrinktas ir Vengrijos karaliumi (tuo pačiu metu Vladislovo I jaunesnysis brolis Kazimieras buvo išrinktas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu).

1444 m. Lenkijos ir Vengrijos karalius Vladislovas I  kartu su Vengrijos karvedžiu J. Hunyade laimėjo keletą mūšių Bulgarijoje prieš Osmanų imperijos karius, bet 1444 m. rugpjūčio 4 d. pralaimėjo mūšį prie Varnos, kuriame žuvo ir pats  Lenkijos ir Vengrijos karalius Vladislovas I.

Žuvusio karaliaus palaikai nesurasti.

Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras

 

1440 m. Lietuvos didikai Trakų pilyje nužudė Lietuvos didįjį kunigaikštį, Vytauto Didžiojo jaunesnįjį brolį Žygimantą. Lietuvos didikai rinkti Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu vienintelį Žygimanto sūnų Mykolą, prisibijojo.

Lietuvos įtakingesnieji didikai susirinko Alšėnuose ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą pasiūlė Lenkijos karalaičiui Kazimierui, nors jam tuo metu buvo tik 13 metų.

Lenkų ponai Kazimierui leido vykti į Lietuvą, bet tik kaip jo brolio Vladislovo I – Lenkijos karaliaus – vietininku.

Vieną gražų ankstų rytą, kai atlydėjusieji Kazimierą lenkai dar  miegojo, į Vilniaus katedrą rinkosi pretendentas į Lietuvos Didžiojo kunigaikščio sostą Kazimieras, keliolika Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų ir garbūs vilniečiai.

Atliko Kazimiero pakėlimo į Lietuvos  Didžiojo kunigaikščio sostą apeigas ir uždėjo jam Lietuvos Didžiojo kunigaikščio kepurę.

Lenkų ponai protestavo, bet nieko nepešę išvyko į Lenkiją.

Nuo tada ryšys tarp LDK ir Lenkijos nutrūko net 7 metams.

Nuo 1440 m. LDK teoriškai vadovavo Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras, bet praktiškai Lietuvos didikai, vadovaujami didiko Jono Goštauto.

1444 m. rugpjūčio 4 d. prie Varnos Bulgarijoje, žuvus Lenkijos karaliui Vladislovui I, Lenkijos  ponai Lenkijos karaliaus sostą pasiūlė tuometiniam Lietuvos didžiajam kunigaikščiui  Kazimierui. Derybos užsitęsė net 3  metus.

Kazimieras sutiko vadovauti tik lygiateisių Lietuvos ir Lenkijos valstybių sąjungai, nes to iš jo pareikalavo Lietuvos didikai.

Kazimieras, prieš atvykdamas į Lietuvą, išmoko lietuvių kalbą. Tai buvo paskutinis Lietuvos didysis kunigaikštis mokėjęs kalbėti lietuviškai.

LDK, valdant Kazimierui, išsaugojo savo šalies savarankiškumą.

Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras su žmona Elžbieta, Šv. Romos imperijos imperatoriaus dukra, išaugino 5 dukras. Visos jos ištekėjo už Vokietijos kunigaikščių. Išaugino ir 6  sūnus.

Vladislovas II

Pirmas sūnus – Vladislovas II, g. 1456 m. kovo 1 d. Krokuvoje. 1471m. mirus Čekijos karaliui  Jurgiui Podebradiečiui Vladislovas II buvo išrinktas Čekijos karaliumi, o  1490 m. mirus Vengrijos karaliui Motiejui Korvinui I — ir Vengrijos karaliumi.. Vladislovas II, Čekijos  ir Vengrijos karalius, mirė 1516 m. kovo  13 d. Vengrijos sostinėje Budoj.

Šv. Kazimieras

 

Lietuvos didysis kunigaikštis, o nuo 1444 m. ir Lenkijos karalius Kazimieras ir jo žmona Elžbieta Habsburgietė 1458 m. spalio 3 d. susilaukė ir antrojo sūnau Kazimiero.

Iki 16 m. Kazimieras mokėsi namuose. Mokė metraštininkas J. Dlugošas. 1471 m. Kazimierui buvo pasiūlytas Vengrijos karaliaus sostas.

Kazimieras, nuvykęs su didele kariuomenės palyda į Vengriją, ten rado pasikeitusią vietos didikų nuomonę. Kazimierui buvo atsakytas Vengrijos karaliaus sostas. Kazimieras tuščiomis grįžo į Krokuvą.

Tuometinis Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras, Kazimiero tėvelis, pasiūlė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio sostą, bet jis kategoriškai atsisakė. Dažnai lankydavo Lietuvą. Sirgo tuberkulioze, liko nevedęs.

Buvo gabus, turėjo gerą atmintį, išsiskyrė pamaldumu. Gausiai šelpė vargšus, slaugė sergančiuosius. Kazimieras buvo vidutinio ūgio, taisyklingų veido bruožų.

1521 m. Romos popiežius Kazimierą paskelbė palaimintuoju, o 1602 m. – šventuoju. 1636 m. Kazimieras paskelbtas Lietuvos globėju.

1484 m. kovo 4 d. mirė Gardine. Palaidotas Vilniaus katedroje.

1636 m. prie Vilniaus katedros pristatyta Šv. Kazimiero koplyčia, į kurios altorių iš Katedros karstelyje perkelti Šv. Kazimiero palaikai.

Jonas Albrechtas

1459 m. lapkričio 30 d. Lenkijos karaliui bei Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kazimierui ir jo žmonai Elžbietai Habsburgaitei Krokuvoje gimė trečiasis sūnus Jonas Albrechtas. Iki 16 metų mokėsi namuose. Jį mokė metraštininkas J. Dlugošas.

1492 m. liepos 20 d. mirė jo tėvelis, Lenkijos karalius Kazimieras. Po tėvelio mirties Jonas Albrechtas buvo išrinktas Lenkijos karaliumi. Daugiausia bendravo su vyriausiuoju broliu, Čekijos ir Vengrijos karaliumi Vladislovu, kartu ruošėsi karui su turkais.

Mirė 1501 m. nepalikdamas įpėdinio. Palaidotas Krokuvoje.

Aleksandras

 

Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kazimierui ir jo žmonai Elžbietai Habsburgietei 1460 m. spalio 5 d. Krokuvoje gimė ketvirtas sūnus Aleksandras, kuris iki 16 m. amžiaus mokėsi namuose. Jį mokė metraštininkas J. Dlugošas.

1490-1492 m. laikotarpyje Aleksandras Lenkijos karaliaus vietininkas Lietuvoje.

1492 m. liepos 20 d. mirus Lenkijos karaliui Kazimierui, Lietuvos didikai, nederinę su Lenkijos ponais, Lietuvos seime Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinko Aleksandrą.

Lenkijos ponai liko nepatenkinti, mat jie norėjo, kad Lietuvos Didžioji kunigaikštystė ir Lenkija rinktų vieną ir tą patį valdovą. Dabar jiems teko Lenkijos karaliumi išsirinkti Aleksandro vyresnįjį brolį Joną Albrechtą.

1492 m., valdant LDK Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui, MDK (Maskvos Didžioji kunigaikštystė ) pradėjo karą prieš LDK. Greičiausiai tai buvo MDK karinių pajėgumų pasitikrinimas.

1494  m., baigiantis karui paaiškėjo, kad LDK nėra pilnai pasiruošusi karui. Todėl Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras paramos kreipėsi į Lenkiją. Lenkija atsakė: kai LDK susijungs su Lenkija – LDK paramą gaus. LDK seimas šį pasiūlymą atmetė.

LDK beliko 1494 m. su MDK sudaryti taikos sutartį, prarandant MDK jau užimtas Viazmos ir Okos aukštupio žemes.

1495 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras vedė MDK caro Ivano III dukterį Eleną. Po to kai Elena persikraustė  į Vilnių, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras žmonai Elenai padovanojo keletą dvarų, jų tarpe Kančioginos dvarą su to paties pavadinimo ežeru, upe. Tuomet Kančioginos dvarui priklausė: Dainių, Garnių, Busilų, Nalivaikų ir kiti kaimai dabartiniam Ignalinos rajone ir Pašventės, Dvarykščių ir kiti kaimai dabartiniame Švenčionių rajone į pietus nuo Kančioginos ežero.

Vėliau Gaspariškės palivarkas padovanojamas LDK kunigaikštienei Elenai.

Kančioginos dvaras ir Gaspariškės palivarkas priklausė Vilniaus tijūnijai.

Caras Ivanas III pareikalavo, kad dukra Elena visam laikui išliktų provoslavė, o Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras nurodytų savo pavaldiniams Vilniuje dukrai Elenai ir pravoslavams pastatyti cerkvę.

1501 m. spalio mėn., mirus Lenkijos karaliui Jonui Albrechtui, Lenkijos karaliumi buvo išrinktas Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir karūnuotas. Tačiau jo žmona Elena, kaip pravoslavė, karūnuota nebuvo, nes tam pasipriešino Lenkijos ponai. Krokuvos ponai atvirai negerbė jos.

Elenai neliko nieko kito, kaip tik palikti Krokuvą ir persikelti į Vilnių (žinoma su vyru karaliumi Aleksandru), kur visuomenė jai buvo pakantesnė.

Visumoje Elena su karaliumi Aleksandru Vilniuje pragyveno ilgiau, negu kad Krokuvoje.

1499 m. MDK pradėjo naują karą prieš LDK. 1500 m. prie Vedrošos upės MDK kariuomenė sumušė LDK kariuomenę, vadovaujamą kunigaikščio Konstantino Ostragiškio. 1501 m. LDK kariuomenė pralaimėjo mūšį ir prie Mstislavo.

1503 m. LDK pasirašė 6 metams paliaubas su MDK. LDK šiame kare neteko Černigovo, Starodubo, Severiano Naugardo, Gomelio, Briansko, Doragobužo, Smolensko, Kijevo žemių. Tiesa, šios žemės buvo mažai apgyvendintos.

Šiame kare LDK sąjungininkai buvo Livonijos ordinas, kuriam pradžioje sekėsi kovos su MDK kariuomene, bet vėliau – išsikvėpė, ėmė pralaimėti. Tuo tarpu  Užvolgio totoriams (Aukso orda) karo pradžioje pavyko pasiekti net Severiano Naugardą, bet negavę paramos maistu, pasitraukė į Kijevą, kur didžioji jų dalis pasidavė totorių chanui.

Vėliau krymo totoriai nusiaubė Voluinę ir Podolę. 1505 m. Krymo totoriai pasiekė Naugarduką, o 1506 m. ir Lydą. Tačiau tais pačiais metais Krymo totoriai buvo sumušti prie Klecko. MDK kariuomenei vadovavo kunigaikštis Mykolas Glinskis.

Pirmoji pradinė mokykla Lietuvoje įkurta prie Vilniaus Katedros 1397 m., kuri pirmą kartą paminėta Vilniaus kapitulos dokumentuose. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Aleksandro valdymo metu mokykla buvo 3-jų skyrių, kurioje buvo ruošiami patarnautojai bažnyčioms, choristai ir kandidatai į kunigų mokyklas. Mokykloje buvo dėstoma retorika, didaktika, muzika, skaičiavimas ir lotynų kalba (lotynų kalbos buvo mokoma iš Donato Elijaus vadovėlio).

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro valdymo metais buvo pastatytos kelios bažnyčios bei vienuolynai. Tarp jų Šv. Onos bažnyčia Vilniuje, mūrinė pastatyta 1495-1500 m. Pašventinta 1501 m. gegužės 22 d.

1812 m. Napoleono kariai sudegino visą bažnyčios vidaus medinį inventorių. Tuo metu Šv. Onos bažnyčios mecenatu buvo Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras. Bažnyčiose pamokslai pradėti sakyti lietuvių kalba.

Kai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras panoro kanceliarijos raštvedybą pertvarkyti iš rusėnų kalbos į lotynų kalbą, iš Krokuvos pasikvietė kunigą Erazmą Cioleką, gerai mokantį lotynų kalbą ir paskyrė jį kunigaikštystės kanceliarijos lotynų skyriaus vedėju. Laikui bėgant vis daugiau lenkų iš Krokuvos ar kitų Lenkijos miestų įsikūrė Vilniuje. Tai turėjo teigiamos reikšmės Vilniaus ekonomikai, bet lietuvių kalbą iš gyvenimo ėmė išstumti lenkų kalba, ne tik Vilniuje, bet ir Vilniaus apylinkėse.

Aleksandras buvo vyras iš „stuomens ir liemens“, bet…

1503 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras savo rašte Ramygalos klebonui pirmą kartą paminėjo Panevėžio miesto vardą. 1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Panevėžyje prie Senvagės, Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui pastatytas paminklas.

Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras 1492-1501 m. LDK valdė visiškai savarankiškai.

Nuo 1501 m. imta reguliariai rašyti Lietuvos metriką, sukurti Lietuvos valstybės ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio antspaudai. Išsivysčiusiems miestams imta suteikinėti Magdeburgo teises. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo žmona Elena palikuonių nepaliko – buvo bevaikiai.

Lietuvos didysis kunigaikštis sugebėjo vadovauti LDK ekonomikai, bet buvo silpnas karo vadas.

1506 m. rugpjūčio 20 d. Vilniuje mirė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras. Palaidotas Vilniaus katedroje. Tai vienintelis Lenkijos karalius palaidotas Vilniuje.

Žygimantas (vadinamas senuoju)

 

Žygimantas – Lenkijos karaliaus Kazimiero ir  austrės Elžbietos Habsburgaitės  sūnus, g. 1467 m. sausio 1 d. Krokuvoje.

1506 m. pradžioje buvo suparalyžiuotas Lenkijos karalius Aleksandras ir greitai mirė.

Aleksandro  brolis Žygimantas – Silezijos kunigaikštysčių valdovas – sužinojęs apie brolio ligą, atskubėjo į Vilnių, bet brolį jau rado mirusį.

Lietuvos didikai po karaliaus Aleksandro mirties Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinko Žygimantą.

1507 m. Maskvos caras Vasilijus III, pakurstytas buvusio Lietuvos kunigaikščio Mykolo Glinskio, pradėjo karo veiksmus prieš LDK. Tuo metu LDK kariuomenei vadovavo LDK kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis, kuris prie Oršos sutriuškino Maskvos kariuomenę.

1509 m. MDK buvo priversta su LDK pasirašyti amžinos taikos sutartį ir grąžinti per šį karą užimtas žemes.

1512 m. Maskva pradėjo naują karą prieš LDK. MDK, gavusi  karinės paramos iš Šv. Romos imperatoriaus, visas karines pajėgas sukoncentravo prie Smolensko ir apsupo Smolensko pilį.

Smolensko pilis, nesulaukusi paramos iš LDK, pasidavė.

Neužilgo prie Smolensko priartėjo LDK kariuomenė ir prie Oršos sumušė Maskvos kariuomenę, bet Smolensko atsiimti nesugebėjo.

Po ilgų derybų, 1522 m. pasirašytos 11 metų trukusios paliaubos.

Pasibaigus paliauboms ir mirus MDK carui Vasilijui III, nauju caru tapo 3 metukų Ivanas IV – Žiaurusis.

Dabar LDK karą su MDK pradėjo pirmoji 1534 m. Kol LDK surinko kariuomenę, MDK sugebėjo apsiginti nuo Krymo totorių puolimo, o po to kariavo tik prieš LDK. Maskviečių kariuomenė atsidūrė netgi netoli Vilniaus. Lietuvos bajorai vengė leisti vyrus į karą, o samdytai kariuomenei nenorėjo mokėti. Tokiu atveju už samdytą kariuomenę teko apmokėti Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui iš savo lėšų.

1548 m. Žygimantas, sulaukęs 81 m. amžiaus, mirė.

Fridrichas

 

Lenkijos karaliaus Kazimiero ir jo žmonos Elžbietos Habsburgietės jauniausiais sūnus gimė 1468 m. balandžio 27 d. Krokuvoje. 1488 m. išrinktas Krokuvos vyskupu.

1493 m. išrinktas Gniezno arkivyskupu, tapo Lenkijos primu, kardinolu.

Lenkijos katalikų bažnyčios veikėjas. Įtakingas Lenkijos valstybės politinis veikėjas – senatorius, vėliau įgijo gubernatoriaus titulą.

1505 m. kovo 14 d. mirė Krokuvoje, kur ir palaidotas.

Pabaiga

Beveik kiekvienas Lietuvos didysis kunigaikštis stengėsi LDK valdyti savarankiškai. Tačiau ne visiems vienodai sekėsi. Geriausiai sekėsi Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, nes jis buvo visapusiškai gabus, turėjo autoritetą kitų valstybių vadovų tarpe ir turėjo didesnę gyvenimo patirtį. Tuo tarpu Lietuvos didysis Kunigaikštis Aleksandras savarankiškai valdė 9  m., o Lietuvos didysis Kunigaikštis Kazimieras tik 7 m. Bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kai Lietuvos didysis kunigaikštis išrenkamas Lenkijos karaliumi, jiems prioritetu tampa Lenkija. Tuo tarpu LDK gerokai primirštama arba visai užmirštama, nebent į Lietuvą retkarčiais atvykstama pamedžioti.

Istorija Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra