Valdovų rūmuose vyko knygos apie Abraomą Kulvietį pristatymas

Autorius: Data: 2012-02-10, 16:41 Spausdinti

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose, 2012 m. vasario 8 d., surengtame kultūros vakare dalyvavo prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė, habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. Arūnas Sverdiolas, dr. Darius Kuolys, dr. Deimantas Karvelis, dr. Mintautas Čiurinskas.

A. Kulviečio ir J. Hopijaus tekstų ištraukas skaitė Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos moksleiviai. Ištraukas iš Giedriaus Kuprevičiaus operos „Karalienė Bona“ atliko Sabina Martinaitytė, akomponavo Audronė Eitmanavičiūtė.

Prieš dvejus metus minėjome lietuvių Reformacijos pradininko Abraomo Kulviečio 500 metų jubiliejų. A. Kulvietis – pirmojo Reformacijos Lietuvoje teksto autorius. Todėl ši istorinė data paskatino pradėti seniai Lietuvos Reformacijos istorikų laukiantį darbą – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangeliškųjų reformacijos tikėjimo išpažinimų serijos publikavimą.

Reformacija buvo išskirtinis minties ir kultūros istorijos reiškinys Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, įvertintas Europos istoriografijoje jau nuo XVII a. ir sulaukęs daugelio žymių istorikų dėmesio kaip savitas intelektualios, krikščioniškosios minties brandos pavyzdys Rytų Europoje. Vis dėlto Lietuvos Reformacijos šaltiniai iš dalies dėl savo retumo, iš dalies dėl istorinių aplinkybių niekuomet nebuvo sistemiškai paskelbti. Tikėjimo išpažinimo seriją pradeda prof. D. Pociūtės parengtas akademinis leidinys. Jo šaltinio vertė neįkainojama Lietuvos ir Prūsijos Reformacijos istorijai – vienintelis žinomas šios knygos egzempliorius, išleistas 1547 m. Karaliaučiuje, šiuo metu saugomas Anglijoje, Durhamo universiteto bibliotekoje.

A. Kulviečio knygos atgimimas svarbus tiek Lietuvos Reformacijos istorijai, tiek Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai, tiek Lietuvos valdovų rezidencijos raidai pažinti. Leidinio turinys atspindi to meto šalies politinę sistemą, Valdovų dvaro hierarchijos ir įtakos sričių ypatumus, švietimo sistemą ir Bažnyčios vaidmenį šalies gyvenime.

1541 m. Europos universitetuose išsilavinimą įgijęs ir teisės daktaro laipsnį apgynęs Abraomas Kulvietis grįžo į Lietuvą, kur tuo metu būta tik pradinės mokyklos. A. Kulvietis buvo pasirengęs švietimo ir dvasinio gyvenimo reformoms. Grįžęs į tėvynę jis „leidosi į karaliaus rūmus, kurie tuomet buvo Vilniuje, kad ta proga savo draugams ir visiems tėvynainiams paskelbtų savo kilnius bei dorus ketinimus ir atskleistų pražūtingus priešininkų siekimus“ (biografas Johanas Hopijus (Johann Hoppius). Savo išsilavinimu A. Kulvietis padarė didelį įspūdį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalienei Bonai Sforcai bei pateko į jos malonę. Globojamas valdovės, tačiau be Bažnyčios leidimo 1541 m. A. Kulvietis Vilniuje įsteigė renesansinį švietimo židinį – pirmąją Lietuvos vidurinę mokyklą. Joje kartu su bendradarbiais dėstė kalbas ir kitas humanitarines disciplinas.

Nepriklausoma nuo Bažnyčios mokykla ir A. Kulviečio idėjos apie reformų šalyje būtinybę papiktino Bažnyčios hierarchus. 1542 m. Vilniaus vyskupo Pauliaus Alšėniškio iniciatyva buvo iškelta pirmoji Lietuvoje kontrreformacinė bažnytinio teismo byla. Valstybės gerovei dirbusio bajoro stojo ginti pati valdovė. Bona Sforca padėjo A. Kulviečiui pabėgti pas Prūsijos kunigaikštį Albrechtą (Albrecht) nuo, jos žodžiais tariant, tėvynėje jam gresiančio laužo. Tokiu būdu karalienė Bona Sforca tapo asmens laisvės gynėja, remianti A. Kulviečio iškeltą Naujųjų laikų pasaulietinės teisės prioritetą ir teisę laisvam bajorui išsakyti savo pažiūras bei tarnauti visuomenei.

Tai paskatino 1543 m. pilietinių teisių netekusį A. Kulvietį parašyti ankstyviausią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Reformacijos tekstą. Jis sukurtas laiško karalienei Sforcai forma. Lotyniškasis Confessio fidei,kuriame pirmą kartą sukritikuotos Lietuvos bažnytinio gyvenimo ydos ir nusakytos dvasinio gyvenimo tobulinimo gairės, buvo pirmasis viešas Reformacijos tikėjimo išpažinimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijos regione. Gindamasis nuo neteisėto persekiojimo, A. Kulvietis rėmėsi civilinės romėnų teisės pamatu: „Niekas negali būti teisėjas savo byloje“.

www.bernardinai.lt

Nuotraukoje: Knyos viršelis

Evangelikai liuteronai , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra