Valdovų rūmuose – milijonus kainuojanti brangenybių skrynutė

Autorius: Data: 2013-09-12, 15:12 Spausdinti

2,5 mln. eurų įkainota vertybė – Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė – ketvirtadienį, 2013 m. rugsėjo 12-ąją, pristatyta Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.

Iš Sankt Peterburgo valstybinio Ermitažo atvežtas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Žygimantui Senajam (1467/1506-1548) priklausęs šedevras bus integruotas į Valdovų rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspoziciją, kurioje pristatoma Žygimanto Senojo epocha.

Prieš beveik 500 metų Žygimanto Senojo užsakymu Niurnberge pagaminta brangenybių skrynutė liudija išskirtinę Lietuvos ir Lenkijos valdovų rūmų prabangą, išlavintą estetinį skonį, finansinius pajėgumus, dinastinius saitus.

Europos auksakalystės centre – Niurnberge (Vokietija) – nežinomų meistrų pagaminta skrynutė tapo didele brangenybe: jai sukurti panaudota 6,6 kg sidabro, beveik 700 g aukso, daugiau nei 800 perlų, beveik 370 rubinų, 300 deimantų, safyrų, smaragdų ir įvairių kitų pusbrangių akmenų.

Skrynutės priekinės pusės juostelės ir ant dangtelio kampe esančio skydelio įrėžti įrašai liudija šio šedevro sukūrimo datą – 1533 m., o viena kojelė su heraldiniu skydeliu, kuriame vaizduojami du Lenkijos Ereliai su inicialu „S“ ir Lietuvos Vyčiai, atskleidžia informaciją apie užsakovą – Renesanso kultūros ir meno mecenatą Lietuvos didįjį kunigaikštį ir Lenkijos karalių Žygimantą Senąjį.

Dar viena skrynutės kojelė su pavaizduotu Brandenburgo Ereliu, Pamario Grifu, Niurnbergo burggrafo herbu Liūtu ir Hohencolernų dinastijos ženklu pasakoja jos priklausomybę ir istoriją – tai buvo Žygimanto Senojo dovana-kraitis dukteriai Jadvygai Jogailaitei (1513-1573) tuoktuvių su Brandenburgo kunigaikščiu Joachimu Hohencolernu proga.

Iki šiol egzistuoja dvi versijos, kaip J. Jogailaitei dovanota skrynutė iš Brandenburgo, Berlyno, nukeliavo į Rusiją. Remiantis viena jų, XVII a. pradžioje dėl vedybų skrynutė galėjo atitekti Radviloms, kai J. Jogailaitės vyro Joachimo Hohencolerno vaikaitė Elžbieta Sofija 1613 m. ištekėjo už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pataurininkio, Vilniaus kašteliono bei Biržų ir Dubingių kunigaikščio Jonušo Radvilos (1579-1620). Kaip kraitis skrynutė galėjo atsidurti Nesvyžiaus rezidencijos lobyne, o iš jo į Sankt Peterburgą ji galėjo nukeliauti kaip karo grobis, kai Rusijos kariuomenė 1812 m. nusiaubė Nesvyžių ir išsivežė ten saugotus turtus.

Remiantis kita versija, į Rusiją skrynutė greičiausiai atkeliavo 1711 m. po Rusijos caro Petro Didžiojo sūnaus Aleksejaus (1690-1718) vedybų su Braunšveigo-Volfenbiutelio kunigaikštyte Šarlote Kristina Sofija (1694-1725) kaip jos kraičio dalis. Ši kunigaikštytė taip pat buvo J. Jogailaitės aštuntos kartos palikuonė.

Abi versijos turi silpnų grandžių, neatsakytų klausimų apie skrynutės klajones XVI-XVIII a., tačiau akivaizdu, kad XVIII a. skrynutė jau turėjo būti Rusijos carų privačių brangenybių rinkinyje.

Kaip itin vertingas ir pažeidimams jautrus eksponatas skrynutė labai retai palieka Ermitažą ir rodoma parodose užsienyje – iki šiol ji eksponuota tik Maskvos Kremliuje, taip pat Niujorko Metropoliteno, ir Madrido Prado muziejuose.

www.delfi.lt

© Valdovų rūmai nuotr.

Valdovų rūmų muziejus , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra