Valdas Tamošaitis. Lenkiškasis rusų mazgas

Autorius: Data: 2014-07-18, 14:25 Spausdinti

Valdas Tamošaitis. Lenkiškasis rusų mazgas

„Naujasis Židinys-Aidai”, 2014 Nr. 4

Prieš 2008 m. Seimo rinkimus teko bendrauti su žmogumi, kuris buvo atsakingas už vienos pagrindinių Lietuvos partijų rinkimų kampaniją. Pokalbis vyko kažkurioje Vilniaus Pilies g. kavinėje, ir pašnekovas pasakojo apie įvairias rinkimų kampanijos strategijas. Nors visa tai vyko gana seniai, tačiau viena pokalbio minčių įsiminė iki šiandien. „Svarbu ne tik gerai rek­lamuotis ir rodytis tose rinkimų apylinkėse, kur tikiesi laimėti“, – kalbėjo strategas, – „lygiai taip pat reikia žinoti ir tas vietas, kur nereikia vykdyti agitacijos. Pavyzdžiui, mes nekeliaujame į Švenčionis, nes ten mūsų reklama turėtų antireklamos poveikį.“

Neaišku, ar mano pašnekovas turėjo mintyje tai, bet Švenčionyse ir jų apylinkėse gyvena nemaža lenkų bend­ruomenė, kurios dėka Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcija (LLRA) šiose vietovėse surenka daugiau balsų negu vidutiniškai visoje Lietuvoje. Tai nėra pagrindinė priežastis, kodėl mano pašnekovas vengė užsiimti rinkimų agitacija Švenčionyse, tačiau tai, be abejonės, yra svarbus veiksnys. Kitose vietose, kur lenkai sudaro jau absoliučią gyventojų daugumą, pagrindinės Lietuvos partijos irgi nebando laimėti rinkimų, o tautinė tų vietovių sudėtis yra lemiamas tokių sprendimų veiksnys.

Tad galima teigti, kad Lietuvos politinis elitas per pastaruosius 20 metų susitaikė su mintimi, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonus valdo vietiniai kunigaikščiai, ir šias teritorijas tiesiog išjungė iš savo interesų lauko. Daug metų tokia padėtis visus tenkino: vietiniai lenkų kunigaikščiai ilgainiui įtvirtino savo valdžios monopolį, o Lietuvos politinis elitas apsimetė, kad Lietuvoje lenkų mažuma tiesiog neegzistuoja.

Po 2008 m. ši padėtis pradėjo keistis. Pasikeitus valdžiai Vilniuje ir Varšuvoje smarkiai suprastėjo Lietuvos ir Lenkijos santykiai. Po ilgų ginčų tapo aišku, kad jų nebus įmanoma pagerinti neišsprendus Lietuvos lenkų prob­lemų. Kadangi santykiai su Lenkija Lietuvai yra strategiškai svarbūs, tai pastarosios politinis elitas privalėjo atsigręžti į Lietuvos lenkų bendruomenę.

Pradėjus domėtis Lietuvos lenkų padėtimi paaiškėjo, kad Lietuvos politinio elito paliktą vakuumą užpildė ne LLRA ir net ne Lenkija. Gana netikėtai su Lietuvos lenkais aktyviai pradėjo dirbti Rusija. Tą rodo nemažai pastarųjų metų faktų. Dar 2009 m. Lenkų kultūros namuose Vilniuje bu­vo suorganizuota fotografijų paro­da apie Pietų Osetiją, kurios metu „skambėjo vertinimai, daugeliu atvejų nesutampantys su oficialiaisiais čia, Lietuvoje“1. Iki 2011 m. Waldemaro Tomaszewskio padėjėju Europos Parlamente dirbo buvęs KGB inžinierius Viktoras Balakinas. Kai kurie Lietuvos lenkų veikėjai, tarp jų ir dabartinė energetikos viceministrė Renata Cytacka, rusiškai žiniasklaidai garsiai kalba apie būtinybę suvienyti Lietuvos lenkų, Latvijos ir Estijos rusų pastangas kovoje dėl tautinių mažumų teisių2. Maža to, pernai LLRA narys Jarosławas Skuderis ir Rusų aljanso narys Andrejus Fominas Rusijoje išleido knygą, kurioje kaltino Lietuvą 1993 m. panaudojus kariuomenę prieš Lietuvos lenkus Gudeliuose ir tautinių mažumų diskriminacija. O visai neseniai Tomaszewskis, mėgstantis pasirodyti esąs antikomunistas, kartu su Rusų aljanso vadovo pavaduotoja Irina Rozova ir Rusijos Federacijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu sveikino Raudonosios armijos veteranus Klaipėdos „išlaisvinimo“ iš nacių okupacijos proga3. Rusijos finansuojamas leidinys Baltiskij mir Tomaszewskį kurį laiką vadino savo visuomeninės tarybos nariu4. Galiausiai, „Rossotrudničestvo“ – institucija, atsakinga už Rusijos tėvynainių politikos vykdymą – į savo „sootečestvenikų“ sąrašą įtraukė ir Lietuvos lenkus. Per 2014 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampaniją Lietuvos rusų laikraštyje Obzor balsuoti už Tomaszewskį agitavo pasaulinės Rusijos „sootečestvenikų“ koordinacinės tarybos narys dr. Rafaelis Muksinovas.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į LLRA politines pozicijas ir pareiškimus. Partija jau seniai skelbiasi, kad yra ne vien lenkus, bet ir rusus, baltarusius ir kitas Lietuvos tautines mažumas vienijantis darinys. 2012 m. Seimo rinkimuose LLRA dalyvavo ne tik su Rusų aljansu (su kuriuo bend­radarbiaujama nuo 1995 m.), bet ir su atvirai prorusiška ir proputiniška Lietuvos liaudies partija. Dabartiniame Seime LLRA nepalaikė teisinės neliečiamybės panaikinimo Darbo partijos nariams, kaltinamiems dėl juodosios buhalterijos, ir abejoja energetinių projektų, mažinančių Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, nauda. (Šiuo atveju reikia skirti LLRA poziciją nuo jų deleguoto ministro Jarosławo Niewierowicziaus. Jis nėra partijos narys ir jo nuomonė šiais klausimais skiriasi.) Galiausiai Tomaszewskis neseniai abejojo Krymo referendumo dėl prisijungimo prie Rusijos neteisėtumu5 ir, kalbėdamas apie Rusijos ir Ukrainos konfliktą, kartoja Rusijos žiniasklaidos propagandą.

Šie veiksniai leidžia teigti, kad LLRA yra prorusiška partija, bandanti apjungti visas tautines mažumas, supriešinti jas su Lietuva, – ir tą daro bendradarbiaudama su Rusija. Tai ir patvirtino 2013 m. lapkritį BNS nutekinta Valstybės saugumo departamento (VSD) slapta pažyma, kurioje buvo minima, kad Kremliuje lankėsi LLRA ir Lietuvos rusų sąjungos atstovai6. Neseniai paviešintas VSD grėsmių nacio­naliniam saugumui vertinimas viską išdėstė dar aiškiau: „Savo interesams Baltijos valstybėse įgyvendinti Rusija siekia išnaudoti ir Vilniaus krašto prob­lematiką. Kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendruomenės lyderių veikla ir keliami reikalavimai atitinka Rusijos vykdomos užsienio politikos tikslus. Rusijos ambasada Vilniuje išskirtinai aktyviai palaiko etniniu pagrindu suformuotų partijų vienijimąsi prieš rinkimus, bendrą „aktualių“ problemų viešinimą“7.

Tad Rusija, kuriai sunkiai sekasi pakurstyti nesantaiką tarp lietuvių ir Lietuvos rusų, naudojasi įtampa tarp lietuvių ir Lietuvos lenkų. Šitaip bandoma suskaldyti Lietuvos visuomenę, kelti joje sumaištį ir susipriešinimą. Tokiu būdu yra mažinamas pasipriešinimas Rusijos interesų sklaidai Lietuvoje, nes dėmesys būna nukreiptas kitur. Be to, Rusija šitaip stengiasi izoliuoti Lietuvą, nes Lietuvos nesutarimai su lenkų tautine mažuma kenkia šalies reputacijai Vakaruose ir neigiamai atsiliepia strategiškai svarbiems Lietuvos santykiams su Lenkija.

Daugelis Lietuvos politikų, analitikų ir politologų, klaidingai įsivaizduojančių LLRA esant Varšuvos instrumentu kištis į Lietuvos vidaus reikalus, negalėjo suprasti, kodėl partija ryžosi bendradarbiauti su Rusija. Taip atsitiko dėl keleto priežasčių. Pirma, kad partija turėtų politinės įtakos nacionaliniu mastu, ji turi bendradarbiauti su Lietuvos rusų mažumos lyderiais, nes vien Lietuvos lenkų balsų tam nepakanka. Po 2000 m., kai Rusijos prezidentu tapo Vladimiras Putinas, bet koks politinis bendradarbiavimas su rusų mažumomis ir jų politinėmis organizacijomis nėra įmanomas be Rusijos Federacijos sutikimo ir bend­radarbiavimo su ja. Antra, sutampa LLRA ir Rusijos interesai. LLRA, būdama etniniu pagrindu suformuota partija, savo politinę darbotvarkę grindžia tautinių mažumų problemų klausimais. Be šių problemų LLRA netektų politinio egzistavimo prasmės, todėl ji yra suinteresuota jas eskaluoti. Tuo pačiu yra suinteresuota ir Rusija, o tai sudaro sąlygas bendradarbiauti. Svarbu pabrėžti, kad šioje vietoje išsiskiria LLRA ir Lenkijos interesai. Pastaroji niekada aklai nerems visų LLRA veiksmų ir nėra suinteresuota nesantaika tarp Lietuvos ir Lietuvos lenkų. Trečia, kai kurie LLRA lyderiai, antai Tomaszewskis arba Cytacka, jaučiasi ideologiškai artimi Rusijai, jos oficialiam požiūriui į Lietuvą ir į tautinių mažumų padėtį Lietuvoje. Tuo galima įsitikinti peržvelgus šių asmenų viešus pasisakymus ir facebook paskyrose platinamas nuorodas į Rusijos prezidento administracijos kuruojamo rubaltic.ru arba Rusijos URM svetaines. Tomaszewskio požiūrį į Lietuvą ir jos istoriją puikiai išreiškė jo pasirodymas su Georgijaus juostele Rusijos ambasados suorganizuotame gegužės 9-osios minėjime. Ketvirta, rusiška žiniasklaida tarp Lietuvos lenkų yra žymiai populiaresnė už lenkiškąją. Nemažos dalies Lietuvos lenkų geopolitinės nuostatos sutampa su Rusijos, ir tai verčia LLRA koreguoti savo požiūrį į tarptautinę politiką. Be to, partijoje vyrauja ultrakatalikiška nacionalistinė endekiška ideologija, kurios požiūris į tarptautinę politiką, ypač į Ukrainą, yra savaime panašus į Rusijos.

LLRA ryšių su Rusija klausimas sukėlė nemažą sumaištį ir tapo politinių diskusijų objektu. Jį kelti viešumon ypač pamėgo dešinieji politikai. Prie to prisidėjo ir VSD, kurio vadovas Gediminas Grina, kalbėdamas Seime viešai pareiškė, kad Tomszewskis atsisakė susitikti su VSD pareigūnu, kuris LLRA lyderį norėjo perspėti apie jam daromą įtaką iš Rusijos. Svarbu pabrėžti, kad kaip Rusijos veikiamo Lietuvos politiko pavyzdį Grina pasirinko būtent Tomaszewskį, o ne kurį kitą politiką iš Darbo arba Tvarkos ir teisingumo partijų. Lietuvos rusų balsų dėka sėkmingas LLRA pasirodymas 2014 m. Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose vėl aktualizavo šį klausimą ir panašu, kad jis dar ilgai išliks viešųjų politinių diskusijų motyvu.

Esant tokiai situacijai, svarbu paklausti, ką visa tai reiškia Lietuvos lenkų santykiams su Lietuvos valstybe ir lietuviais. Dabar atsiranda didelė pagunda sutapatinti Lietuvos lenkų reikalavimus su LLRA ir su Rusija. Tai ypač mėgsta daryti kai kurie Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai, tam tikri Tėvynės Sąjungos nariai, dalis žiniasklaidos. Tai suponuoja mintį, kad patenkinti Lietuvos lenkų reikalavimus kartu reikštų ir Rusijos interesų įgyvendinimą, o tai jau keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Panašu, kad būtent taip mąsto ir Lietuvos prezidentė8.

Toks mąstymas yra klaidingas. Pag­rindiniai Lietuvos lenkų klausimai yra asmenvardžių originalo kalba rašymas dokumentuose, dvikalbių gat­vių pavadinimų ir vietovardžių legalizavimas ir kokybiško švietimo lenkų kalba užtikrinimas. Daugelis šių klausimų atsirado dar prieš susikuriant LLRA ir kyla iš Lietuvos tarptautinių teisinių ir politinių įsipareigojimų. Dėl to yra svarbu daryti skirtį tarp LLRA su Rusija ir Lietuvos lenkų mažumos reikalavimų. Pastariesiems ypač svarbus yra švietimo klausimas, nors ir kiti nėra visiškai bereikšmiai.

Svarbu atminti, kad Rusija naudojasi lietuvių ir lenkų nesutarimais, tačiau ne ji juos sukūrė. Todėl norint užkirsti kelią manipuliacijoms lietuvių ir lenkų nesutarimais, turi būti sprendžiami Lietuvos lenkų klausimai: įteisinta originalių asmenvardžių rašyba, priimtas tautinių mažumų įstatymas ir užtikrintas kokybiškas švietimas lenkų kalba. Šalia to turi būti skatinama Lietuvos lenkų integracija (bet ne asimiliacija) į Lietuvos visuomenę. Visa tai yra reikalinga siekiant atkurti Lietuvos lenkų tautinės mažumos pasitikėjimą Lietuvos valstybe. Dažnai kai kurių Lietuvos politikų, pavyzdžiui, Valentino Stundžio arba Audroniaus Ažubalio pasisakymai ir veiksmai, kaip antai 2011 m. skubotai priimtas ir blogai paruoštas Tautinių mažumų švietimo įstatymas, galėjo sudaryti įspūdį, kad Lietuvos politikai apskritai neigė teisę tautinėms mažumoms kelti savo reikalavimus, o tai skatino tautinių mažumų priešiškumą lietuviams ir Lietuvos valstybei. Lietuvos lenkų probleminių klausimų sprendimas parodytų, kad Lietuvos politinis elitas pripažįsta tautinių mažumų teisę puoselėti savo kultūrą ir tapatybę.

Galiausiai prie problemų sprendimo turi prisidėti visi Lietuvos ir Lenkijos santykių dalyviai. Lietuvos lenkams nepakenktų nusiimti rožinius naivumo akinius ir suprasti, kad ne visi Lietuvos lenkų politikai nori ir gali spręsti jų problemas. Lietuvos lenkai pernelyg dažnai nenori matyti ir pripažinti savo lyderių klaidų ar netinkamo elgesio. Pavyzdžiui, išskyrus portalus zw.lt ir pl.delfi.lt, Lietuvos lenkų žiniasklaida nutylėjo VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo informaciją apie Rusijos manipuliavimą Lietuvos lenkų politikais ir Tomaszewskio atsisakymą susitikti su VSD pareigūnu. Ne paskutinėje vietoje ir Lenkijos požiūrio į Lietuvos lenkų lyderius pasikeitimo svarba: reikia daugiau kritiškumo. Be to, ypač praverstų didesnė Lenkijos parama ištraukiant Lietuvos lenkus iš Rusijos informacinės erdvės lauko. Lietuvos visuomenei ir politiniam elitui savo ruožtu svarbu įsisąmoninti, kad delsimas spręsti Lietuvos lenkų problemas jas tik gilins ir tai vyks ne be Rusijos pagalbos. Kol kas jokia Lietuvos sisteminė partija neturi nuoseklios tautinių mažumų politikos, kuri užtikrintų jų interesų apsaugą ir integraciją į Lietuvos visuomenę. Jei tai nesikeis, Lietuvos visuomenėje susipriešinimas didės, o galimybės pasiekti kompromisą dar labiau atitols. Svarbiausia yra suprasti, kad Lietuvos tautinių mažumų klausimų sprendimai pirmiausia yra Lietuvos atsakomybė ir interesas.

Tad pradžioje minėto pašnekovo rinkimų kampanijos taktika vengti vietų, kuriose esti mažai šansų laimėti, nebegali būti taikoma tautinių mažumų gyvenamoms vietovėms. Lietuvos partijos turi eiti ir kovoti dėl tautinių mažumų balsų, kad šios jaustųsi esančios gerbiamos. Kitu atveju ne tik Rusija, bet gal net Baltarusija susidomės Vilniaus krašto problematika. O kas gali užtikrinti, kad tada Aleksandras Grigorjevičius nesuras jame savo tėvynainių ir jam nekils mintis susigrąžinti senąsias LDK baltarusių teritorijas jų „teisėtam“ savininkui?..


1 http://osinform.ru/print:page,1,14954-respublika-juzhnaja-osetija-v-litve.html (čia ir toliau prie internetinių nuorodų: žiūrėta 2014-06-20); http://www.nedelia.lt/objavlenija/nashi-objavlenija/10674-juzhnaja-osetija-istorija-kultura-sovremennost.html.

2 http://www.baltexpert.com/2012/01/08/polak_lt.

3 http://ru.delfi.lt/news/politics/tomashevskij-i-rozova-otprazdnovali-osvobozhdenieklajpedy.d?id=63869008.

4 http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/12117.

5 http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/v-tomasevskis-kartoja-v-putino-argumentus.d?id=64326844.

6 http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vsd-rusija-rengia-naujas-atakas-pries-lietuva.d?id=63180828.

7 LR Valstybės saugumo departamentas, Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas, Vil­nius, 2014, p. 12, in: http://www.vsd.lt/Files/Documents/635306548879220000.pdf.

8 http://zw.lt/wilno-wilenszczyzna/grybauskaite-sprawa-tablic-dwujezycznych-delikatna-w-kontekscie-rosyjskim.

Naujasis židinys

Lietuva , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra