Vakaras Prezidentui dr. Kaziui Griniui atminti

Autorius: Data: 2017-01-04, 14:45 Spausdinti

Vakaras Prezidentui dr. Kaziui Griniui atminti

Nijolė NARTAUTIENĖ, Palomenės kultūros centro Zūbiškių padalinys, www.voruta.lt

 

 „Kazys Grinius – visa mūsų valstybės istorija“ (G. Ilgūnas)

            Praėję 2016-ieji Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo paskelbti Prezidento dr. Kazio Griniaus (1866–1950) metais, minint šios iškilios Lietuvos istorijos asmenybės 150-ąsias gimimo metines. Metų pabaigoje Prezidento atminimas vieša paskaita ,,Prezidentas dr. Kazys Grinius: laikmetis, asmenybė(s), darbai“, kurią skaitė Kaišiadorių muziejaus muziejininkas Vytautas Budvytis, paminėtas ir Zūbiškėse (Kaišiadorių r.). Paskaitos medžiaga buvo kruopščiai atrinkta, įdomi, vaizdingai pateikta skaidrėse.

***

Kazys Grinius gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Selemos Būdoje (Marijampolės apskritis) ūkininkų Vinco ir Onos Grinių šeimoje, buvo trečias vaikas iš vienuolikos. 1887 m. baigė Marijampolės gimnaziją, 1893 m. – Maskvos universiteto medicinos fakultetą. 1894 m. grįžęs į Lietuvą vertėsi laisvojo gydytojo praktika, aktyviai įsijungė į lietuvių tautinio atgimimo ir išsivadavimo judėjimą, bendradarbiavo ,,Varpe“ (kurį laiką jį ir redagavo). 1895 m. rugpjūčio 18 d. susituokė su Joana Dominika Pavalkyte (1865–1918). Rengė dirvą Didžiojo Vilniaus seimo sušaukimui 1905 m., dalyvavo pirmųjų lietuviškų partijų kūrime (rašė jų programas), įsteigė kultūrinę-švietimo draugiją ,,Šviesa“, kuri Suvalkijoje 1908 m. jau turėjo 28 skyrius, vienijusius apie 1000 narių. 1914–1919 m. su šeima gyveno Rusijoje: čia 1918 m. spalio mėn. išgyveno didelę gyvenimo tragediją, kuomet Kislovodske į namus įsibrovę bolševikų plėšikai nušovė žmoną ir mirtinai sužeidė dukrą Gražiną.

Atkūrus Lietuvos valstybingumą K. Grinius 1920 m. išrinktas Steigiamojo Seimo (priėmusio nuolatinę Konstituciją, įvedusio šalyje savą valiutą – litą, įsteigusio universitetą Kaune bei priėmusio Žemės reformos įstatymą) nariu. 1920–1922 m. vadovavo IV Ministrų kabinetui. Buvo trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas (1926 m. birželio 7 d. – gruodžio 17 d.). Per 1926 m. gruodžio 17 d. politinį perversmą (jo organizatoriams motyvuojant galima vidaus komunistų perversmo grėsme) iš prezidento pareigų buvo priverstas atsistatydinti. Tai buvo antikonstitucinis žingsnis ir tikras šalies demokratijos išbandymas, kurį K. Grinius jautriai išgyveno. Lietuvoje netrukus įsitvirtino tautininkų valdžia, o prezidentu išrinktas Antanas Smetona. Nepaisant to, Lietuvos Respublika nenukrypo nuo socialinės ir kultūrinės pažangos kelio ir sėkmingai išsaugojo valstybingumą iki pat lemtingųjų 1940-ųjų.

Po perversmo K. Grinius pasitraukė iš didžiosios politikos, bet liko aktyviu visuomenininku. Toliau dirbo Kauno miesto savivaldybėje, Medicinos ir sanitarijos skyriuje, dėjo pamatus šalies sveikatos apsaugos sistemai. Vadovavo kelioms visuomenės sveikata besirūpinančioms draugijoms, nuo 1934 m. redagavo metraštį „Kova su džiova“, leido ir redagavo „Pieno Lašo“ draugijos kalendorius, metraščius, vertė iš lenkų ir kitų kalbų grožinę bei mokslo populiarinimo literatūrą. Nuo 1927 m. politiniame gyvenime aktyviau pasireiškė pasirašydamas po memorandumais Prezidentui A. Smetonai. Iki 1936 m. buvo Lietuvos valstiečių liaudininkų vadovas, kol sąjungos, kaip ir kitų partijų, veikla buvo sustabdyta. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, dirbo švietėjišką darbą medicinos srityje. Vokiečių okupacijos metais 1942 m. lapkritį K. Grinius kartu su J. Aleksa ir M. Krupavičiumi vokiečių generaliniam komisarui Kaune įteikė protesto raštą dėl Lietuvos žydų žudymo ir Lietuvos kolonizavimo.

Artėjant Lietuvos sovietinei reokupacijai 1944 m. šeimos įkalbėtas K. Grinius pasitraukė į Vakarus. 1947 m. sausį atvyko į Čikagą (JAV), kur 1950 m. birželio 4 d. mirė. Buvo palaidotas Čikagos lietuvių kapinėse. Palaikai, išpildant paties Prezidento valią, 1994 m. parvežti į Lietuvą ir perlaidoti gimtinėje Modžgirėje, prie Selemos Būdos (Kazlų Rūdos sav.).

***

,,Apibendrindami Prezidento dr. Kazio Griniaus asmenybę ir veiklą, turime prisiminti jį kaip humanistą, demokratą, žmogų, kuris visą savo gyvenimą tvirtai laikėsi tautinių, valstybinių ir bendražmogiškų idealų“, – paskaitą užbaigė Vytautas Budvytis

Kultūra



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra