Pagrindinis puslapis Sena Voruta Vajasiškio parapija šventė šimtmečio jubiliejų

Vajasiškio parapija šventė šimtmečio jubiliejų

Vajasiškis nuošalus Zarasų rajono kampelis. Tarp Salako ir Baibių kaimų ir yra nedidelis kaimelis, jis, pasimetęs tarp miškų ir klonių, buvo tikra dvasios atgaiva kiekvienam šio krašto žmogui.
XVII a. Vajasiškis buvo polivarkas ir turėjo 3 valakus žemės, priklausančios Salako raktui, kuris buvo vyskupo žinioje. Tuo metu ši vietovė dar buvo vadinama “Vajasiškio ferma”. Jos savininkas Trečiokas ir pastatė medinę koplytėlę.  Kitas fermos savininkas buvo Domicijonas, kuris pastatė ant to paties šventoriaus nedidelę medinę bažnytėlę. Taip pat surado seną kunigėlį.
Nuo 1856 iki 1862 metų čia buvo antrasis kunigas Ciprijonas Jaroslavskis.
1962 metais į Vajasiškį atvažiavo veiklus kunigas Liudvikas Jakubauskas. Tada ir sprendėsi šios bažnyčios likimas. Rusų valdžia buvo nusprendusi ją panaikinti, tačiau kunigo dėka buvo leista bažnytėlei egzistuoti. Šio krašto žmonės nuošidžiai rėmė klebono pastangas ir aplink senąją bažnytėlę pastatė naują medinę bažnyčią. 1963 metais ji buvo pašventinta Šv. Jono Krikštytojo garbei. Vajasiškio bažnyčia įgijo parapijos teises. Tada parapijoje gyveno 2424 žmonės. Dabar joje gyvena apie 600 žmonių.
Praėjusį sekmadienį, per titulinius šv. Jono Krikštytojo titulinius atlaidus į nuošalų, bet brangų kraštą rinkosi Vajasiškio, aplinkinių kaimų ir kaimelių žmonės paminėti gražaus jubiliejaus. Vajasiškio parapijos įsteigimo 100-osios metines. Į šią šventę suvažiavo  ir išsibarstę iš šio krašto žmonės po visą Lietuvą,  kadangi jiems šis kraštas mielas ir brangus. Šiuo metu Vajasiškio parapija yra unikali.  Jai priklauso dalis Zarasų Degučių seniūnijos ir dalis Utenos rajono Daugailių ir Vyžuonų seniūnijų kaimų.  Seniai Vajasiškis nematė tiek daug žmonių. Kiekvienas, kam brangus ir artimas šis kraštas, atvyko pagerbti parapijos, joje gyvenančius žmonių,   prisiminti tuos, kuriuos jau priglaudė parapijos kapinės  amžinajam poilsiui. 
Unikali gamta traukia kiekvieną į Vajasiškį. Kunigas   Gediminas Jankūnas, atvykęs klebonauti į šį kraštą, surado čia be galo gražios ir tyros sielos žmones. Energingo klebono ir tikinčiųjų dėka atjaunėjo bažnyčia, joje padaryta daug remonto darbų. Vis daugiau tikinčiųjų ateina į suremontuotą bažnyčią, atveda čia savo vaikus ir anūkus.
Neatpažįstamai pasikeitė ir bendruomenės nariai. Šie parapijos namai buvo statyti prieš septyniasdešimt metų ir dabar priklausė Panevėžio vyskupijai. Niekas netikėjo, kad šis jau seniai remonto nematęs pastatas, bus prikeltas naujam gyvenimui. Klebono Gedimino Jankūno dėka buvo suburta kaimo bendruomenė. Žmonės išrinko vadove Genovaitę Sarokiną. Bendruomenė iš vyskupijos išsinuomavo pastatą. Ir labai greitai suremontavo.
Į jubiliejinę šventę rinkosi iš ankstaus ryto žmonės. Buvusios mokyklos pastatė  puikavosi parapijiečių rankdarbių paroda. Įvairiaspalvės lovatiesės, sniego baltumo ornamentais papuoštos staltiesės, unikalios servetėlės, nėriniai traukte traukė lankytojų dėmesį. Ne vienas ilgėliau sustodavo prie Anelės Bartaškienės, Genės Valienės, Aldonos Dūdėnienės, Laimutės Šeduikienės, Emilijos Jurelienės bei kitų audiniais. Grožėjosi medžio drožėjų dirbiniais, tapybos darbais. Čia galima buvo susipažinti ir su Vajasiškyje gyvenusio žinomo poeto Antano Miškinio kūryba. Kilusio iš šios parapijos Utenos rajono mero Alvydo Katino eilėraščiais.
Pagerbti parapijos tikinčiųjų į iškilmes atvyko ir Panevėžio vyskupijos vyskupas Jonas Kauneckas. Jis susipažinęs su parapijiečių darbais, Vajasiškio Jono Krikštytojo bažnyčioje aukojo šv. Mišias. Bažnytėlė negalėjo sutalpinti visų tikinčiųjų. Vyskupas Jonas Kauneckas buvo dėkingas parapijos žmonės už tokią šventę,  naujam turiningam gyvenimui atgimusią parapiją, klebonui Gediminui Jankūnui. Jubiliejaus proga Vajasiškio Jono Krikštytojo parapijai Jo šventenybė popiežius Benediktas XVI atsiuntė savo ypatingąjį Apaštališkąjį Palaiminimą.
O po šv. Mišių šventoriuje vyko  šventė prie koplytstulpio, sukurto jubiliejaus proga. Šis koplytstulpis sukurtas klebono Gedimino Jankūno dėka. Klebonui norėjosi kuo įspūdingiau pažymėti parapijos šimtmetį. Klebonas telefonu paskambino gerai žinomam tautodailininkui Jonui Tvardauskui. Šiam pasiūlymui tautodailininkas pritarė ir ėmėsi darbo. Jonui Tvardauskui Vajasiškis labai brangus, nors gimęs ir augęs jis kaimyninėje Baltriškio parapijoje, bet vaikystėje su tėvais atvažiuodavo čia į atlaidus, jie ir šiandien neišdilę iš tautodailininko atminties. Vyskupas Jonas Kauneckas pašventino koplytstulpį, pastatytą parapijos šimtmečio proga.
Vėliau šventė persikėlė prie bendruomenės namų. Čia skambėjo žemiečio Antano Miškinio eilės, dainos, atliekamos Baibių pagrindinės mokyklos moksleivių. Sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos Seimo narys Manfredas Žymantas. Jis džiaugėsi, kad vyksta graži šventė sielai, džiaugėsi, kad parapijos ir bendruomenės žmonės tokie vieningi ir dirba tokius gerus darbus. Jis sakė, kad džiugina, kad jūsų šiandien, daug, džiugina ir jūsų noras būti kartu. Linkėjo, kad šie darbai taptų kaskart vis prasmingesni ir turiningesni. Tikintiesiems sveikinimo žodžius tarė Utenos rajono meras Alvydas Katinas, Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius. Jis dėkojo už gražius parapijos ir bendruomenės bendradarbiavimo vaisius. Per porą mėnesių bendruomenės pirmininkė Genovaitė Sarokina sugebėjo padaryti labai reikšmingus darbus, už tai rajono meras bendruomenės vadovei įteikė rajono savivaldybės tarybos padėkos raštą. Nuoširdžių sveikinimo žodžių šventės organizatoriams tarė svečiai iš Vyžuonų ir Daugailių seniūnijų. Džiaugėsi Vajasiškio parapijos žmonėmis ir Degučių seniūnas Jonas Šileikis. Seniūnas sakė, kad čia įvyko tikras mažas stebuklas. Šį stebuklą padarė klebono Gedimino Jankūno ištartas žodis. Per tokį trumpą laiką susibūrė bendruomenė, visi energingai ėmėsi bendruomenės namų remonto darbų. Dabar Vajasiškyje ir aplinka pasipuošė, ir žmonių akyse žymiai daugiau džiaugsmo ir vilties.
Bendruomenė dėkojo už paramą Utenos ir Zarasų rajono merams Alvydui Katinui ir Arnoldui Abramavičiui, Degučių seniūnui Jonui Šileikiui. Jiems buvo įteiktos pirmosios bendruomenės tarybos padėkos. Gražių žodžių už paramą buvo išsakyta ŽŪB “Ateitis” vadovui Romui Šileikiui, tautodailininkui Jonui Tvardauskui, Zarasų šauliams bei kitiems. Neliko nepamirštos ir Baibių kaimo gyventojo Laimučio Žalalio auksinės rankos. Daug parapijos žmonių aukojo bendruomenės namų įrengimui pinigines lėšas. Visiems jiems buvo tartas nuoširdus ačiū.
Ilgai dar skambėjo eilės, dainos. Visi šildėsi prie sukurto laužo. Visų nuotaika buvo šventiška, pakili. Net ir trumpalaikiai lietūs nesugebėjo jos sugadinti. Linksmino  šventės dalyvius smagi Suvieko kaimo kapela.
Nuotraukose:
1. Vajasiškio bendruomenės pirmininkė Genovaitė Sarokina
2. Panevėžio vyskupijos vyskupas Jonas Kauneckas noriai bendravo su tikinčiaisiais;  šventoriuje buvo atidengtas koplytstulpis, skirtas parapijos jubiliejui;
3. Vajasiškio bažnyčia parapijos šimtmečio jubiliejų sutiko naujai pasipuošusi
 Autoriaus nuotraukos

Naujienos iš interneto