Vaižganto premija-Perpetuai Dumšienei, pristačiusiai poeto Antano Kalanavičiaus kūrybą visuomenei

Autorius: Data: 2020-06-08 , 09:22 Spausdinti

Vaižganto premija-Perpetuai Dumšienei, pristačiusiai poeto Antano Kalanavičiaus kūrybą visuomenei

Laimutė CIBULSKIENĖ,  Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliografė, www.voruta.lt

Šių metų birželio 5 dieną poetui Antanui Kalanavičiui (1945-1992) būtų sukakę 75-eri metai. Poetas  visuotinio pripažinimo sulaukė tik po mirties, daugiausia buvusios žmonos Perpetua Dumšienės dėka.  Būtent ji poeto Antano Kalanavičiaus kūrybą pristatė visuomenei.

P.Dumšienė nuveikė milžinišką darbą, padarydama A. Kalanavičiaus kūrybos pirmąją atranką po jo mirties. Jai teko rankraščius surūšiuoti, iššifruoti, perrašyti, surinkti publikacijas buvusioje spaudoje ir t.t.  Perpetua Dumšienės ir Juditos Vaičiūnaitės pastangomis 1994 m. buvo išleista pirmoji poeto Antano Kalanavičiaus eilėraščių rinktinė „Ne akmenys guli“, kuri nustebino ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinės poezijos žinovus. Anot žurnalistės  Aldonos Žemaitytės „tada buvo atsipeikėta, kad pražiūrėtas, į didelį vargą – materialiąja ir dvasine prasme –patekęs  poetas“.  Po knygos „Ne akmenys guli“ išleidimo, A. Kalanavičiaus poezija įsitvirtino skaitančios visuomenės sąmonėje, literatūros tyrinėtojų ir mokslininkų publikacijose bei mokyklų literatūros programose. Rankraštinis palikimas tapo prieinamas visuomenei.

P.Dumšienė rūpinosi ne tik A. Kalanavičiaus kūrybos publikavimu ir pristatymu visuomenei, bet ir parašė knygą apie Antano Kalanavičiaus gyvenimą „Dulkėto erškėčio ugny” (2012) . Už šią knygą P. Dumšienei buvo paskirta Vaižganto premija. Ta proga apie poeto kūrybą buvo kalbama spaudoje, radijuje, televizijoje. Knygoje – įvairiomis formomis pristatytas Antano Kalanavičiaus gyvenimas ir kūryba, pradedant poeto tėviškės aprašymu, studijų prisiminimais. Į atskirą skyrių sudėti šveicarų mokslininko Jano Peterio Locherio laiškai, straipsnis, P. Dumšienės užrašai apie jo vizitus. Knygoje tilpo beveik viskas, kas kaip nors susiję su A. Kalanavičiumi: kraštotyrinės pastabos apie Nedzingės apylinkes, kritikos straipsniai, rašyti mokslininkų ir poetų, prisiminimai ir grožiniai kūriniai, dokumentai, susiję su Kalanavičių gyvenimu, sūnaus, po ilgų nebendravimo metų besisvečiuojančio Sapiegiškėje, dienoraštis, taip pat laiškai, nuotraukos ir visa kita.  A. Kalanavičiaus asmenybė tapo pretekstu parašyti ir Sapiegiškės kaimo, Nedzingės miestelio istoriją. Didžiausia knygos puošmena yra Perlojoje gyvenančio fotomenininko Juliaus Vaicekausko meninės nuotraukos. Tai fotosesijai fotografą paskatino P. Dumšienė.

P.Dumšienė sutvarkė poeto kūrybinį palikimą ir atidavė saugoti Martyno Mažvydo bibliotekai, Kauno apskrities bibliotekos senų ir retų spaudinių skyriui, Maironio muziejui. Rūpinosi poeto A. Kalanavičiaus kūrybos žinomumu užsienyje – pakvietė Lietuvoje apsilankyti šveicarų profesorių Jan Peter Locher ir skaityti paskaitas apie poeto kūrybą Lietuvoje; pati skaitė pranešimą apie A. Kalanavičiaus kūrybą konferencijoje Ciuriche ( organizuotoje Šveicarijos lietuvių bendruomenės, pranešimas buvo išspausdintas Šveicarijos lietuvių laikraštyje); rašė straipsnį apie poeto kūrybą į Čikagoje leidžiamo „Draugo” savaitinį priedą „Kultūra”, konsultavo VDU studentus, rašančius apie A. Kalanavičiaus kūrybą. Magistrantės Vitos Ūsaitės darbo dalis publikuojama knygoje „Dulkėto erškėčio ugny”. P. Dumšienė visada palaiko Nedzingės bendruomenės iniciatyvas dėl poeto minėjimo renginių, muziejaus kūrimo.

P.Dumšienė –A. Kalanavičiaus knygos „Dvi saujos laiko“ (2015) sumanytoja, o kartu su poetu Rimvydu Stankevičiumi ir knygos sudarytoja. Knyga išleista minint Antano Kalanavičiaus 70 metų jubiliejų. Iškilmingai pristatyta Rašytojų sąjungoje, sukurtas televizijos filmas.

Perpetua Dumšienė ( Mozūraitytė, Kalanavičienė ) gimė 1948 m. kovo 6 d.  Marijampolėje baigusi Rygiškių Jono gimnaziją, pasirinko lietuvių kalbos ir literatūros studijas, jos ją suvedė su kitais kuriančiais žmonėmis, kurie ir paskatino ir padrąsino rašyti.

 Lietuvos žurnalistų sąjungos  ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė   Perpetua Dumšienė  yra daugelio straipsnių, kelių knygų autorė. Jos kūrybos žanrai: poezija, proza, esė, publicistika, straipsniai kultūros klausimais, knygų recenzijos, straipsniai bibliofilijos klausimais. Jos kūryba spausdinta dienraščiuose  „Kauno diena”, „Kauno laikas”, „Kauno žinios”, „Lietuvos rytas”, žurnaluose „Caritas”, „Psichologija tau”, „Kryžkelė”, „Katalikų pasaulis”, „Laiškai pasaulio lietuviams”, „Suvalkija”, kultūros leidiniuose „Dienovidis”, „Nemunas”, „Metai”, „Naujoji Romuva” , „Draugas” (Čikaga). Dirbdama  „Šviesos” leidykloje, ji buvo leidinio, skirto Lietuvos mokykloms atsakinga redaktorė, rengė kultūros laidas  radijo ir televizijos programoms, visuomenę supažindindavo  su naujomis knygomis. Su leidyklomis „Atmintis”, „Gardenija”, „Piko valanda”  parengė įvairių autorių poezijos knygas, ne vienai  parašė įvadinį žodį. Kūrybinga ir darbšti P.Dumšienė yra poezijos almanacho „Atokios stotys” dalyvė, tęstinio bibliofilinio leidinio „XXVII knygos mėgėjų Metraštis” kūrybinio kolektyvo narė, rašo leidiniui „Žaliakalnio almanachas”, internetinei svetaine www. kaunozurnalistai.lt , dalyvauja kūrybiniuose Meno kūrėjų asociacijos projektuose, vienas jų – AKIM (aukštosios kultūros impulsai mokykloms). Kūrėja P. Dumšienė yra aktyvi Lietuvos žurnalistų sąjungos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos, XXVII knygos mėgėjų draugijos narė. Dalyvauja ir kitų nevyriausybinių organizacijų darbe. Daug patirties įgijo būdama „Į laisvę fondo” lietuviškai kultūrai ugdyti studijų savaitėse.

Perpetua Dumšienė yra išleidusi  dvi autorines poezijos knygas: „Kartojuosi moteriškumo abėcėlę” („Šviesa”, 2004 ) ir „Nemeskit rožių į jūrą” ( „Šviesa”, 2007 ).

Nuo 2007 metų  yra Čikagoje leidžiamo „Draugo” Kultūros priedo bendradarbė. Šiame priede yra paskelbusi apie 50  kultūros, meno, istorijos publicistikos straipsnių.

Kultūra Lietuva - JAV Naujienos , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra