Užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko kalba, pasakyta 15–oje Baltijos Taryboje

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Gerbiamieji Baltijos valstybių parlamentų vadovai, gerbiamasis Gruzijos Parlamento Pirmininke, gerbiamoji Baltijos Asamblėja, gerbiamieji parlamentarai, kolegos iš Estijos ir Latvijos, ponios ir ponai,
 
Džiaugiuosi, galėdamas apibendrinti Baltijos valstybių bendradarbiavimo rezultatus 2009 metais ir aptarti mūsų bendrus ateities iššūkius.
 
Šiais metais, Lietuvai pirmininkaujant Baltijos Asamblėjoje ir Baltijos Ministrų Taryboje, paminėjome Baltijos kelio 20–metį. Ši istorinio įvykio sukaktis dar kartą priminė Lietuvos, Estijos ir Latvijos vienybę, kurią šiandien stipriname gindami demokratines vertybes ir mūsų bendrus interesus Europos Sąjungoje ir NATO.
 
Baltijos jūros regionas
 
Per dvidešimt metų Baltijos valstybės sėkmingai integravosi į pasaulio ekonomiką, tapo euroatlantinių institucijų narėmis, tačiau šiandien susiduria su naujais XXI amžiaus iššūkiais, kylančiais dėl didėjančios konkurencijos tarptautinėse rinkose ir dėl būtinumo užsitikrinti energetinį saugumą.
 
Globalus ekonomikos nuosmukis, kuris Europos Sąjungoje labiausiai paveikė Baltijos valstybes, išryškino esminę būtinybę mūsų šalims kuo glaudžiau bendradarbiauti ekonomikos ir finansų srityse. Turime dar labiau sutelkti savo jėgas ieškodami geriausių sprendimų, kaip kontroliuoti biudžeto deficitą, išlaikyti nacionalinių valiutų stabilumą bei siekti kuo greičiau įsivesti eurą. Ilgalaikė Baltijos valstybių ekonominės plėtros strategija turėtų remtis ne 7 milijonus gyventojų turinčių trijų valstybių, bet mūsų, kaip 150 milijonų vartotojų Baltijos jūros regiono dalies, vizija. Tikiu, kad tai padėtų mūsų valstybėms tapti pastebimomis žaidėjomis pasaulio ekonomikos žemėlapyje.
 
Vienas kertinių Baltijos valstybių bendradarbiavimo prioritetų – energetinės nepriklausomybės užtikrinimas. Energetikos srityje pradėjome svarbius regioninius projektus ir džiugu, kad po truputį judame į priekį. Vienu didžiausių mūsų bendrų laimėjimų šiais metais Europos mastu galime vadinti Baltijos energetikos rinkų sujungimo planą, kurį patvirtino regiono valstybių vadovai bei Europos Komisija. Jis įrodo, kad esant stipriai politinei valiai ir bendradarbiavimo atmosferai, esame pajėgūs pasiekti kompromisą ir formuoti bendrą strategiją. Taip pat pavyko susitarti, kad vėliausiai iki 2013 m. turi būti sukurta atvira ir skaidri bendra Baltijos valstybių elektros rinka, remiantis Šiaurės šalių elektros rinkos „Nordpool“ modeliu.
 
Kova su klimato kaita – dar vienas iššūkis mūsų valstybėms. Svarbu suvienyti mūsų pastangas, padedant konsoliduoti bendrą ES poziciją siekiant tarptautinių susitarimų, o taip pat ir mums patiems imtis būtinų priemonių, siekiant užtikrinti aukštesnius aplinkos apsaugos standartus bei didinant energetikos efektyvumą.
 
Šiandien matome stiprią regiono valstybių politinę valią skirti daugiau dėmesio bendradarbiavimui Baltijos jūros regione. Todėl sveikinu Latvijos kitų metų pirmininkavimui Baltijos Asamblėjoje ir Baltijos Ministrų Taryboje pasirinktą prioritetą stiprinti ryšius su mūsų tradicinėmis partnerėmis – Šiaurės šalimis. Turime tęsti pradėtą regiono politinės, ekonominės ir visuomeninės konsolidacijos procesą. Svarbu geriau išnaudoti ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo potencialą mokslo tyrimų ir inovacijų, žinių visuomenės kūrimo srityse. Šią sritį laikyčiau itin svarbiu ES Strategijos Baltijos jūros regionui prioritetu. Ką tik Europos Vadovų Tarybos priimtos Baltijos jūros regiono Strategijos įgyvendinimas pareikalaus glaudaus bendradarbiavimo ne tik tarpusavyje bet ir su mūsų kaimynais – visų pirma, Rusija ir Baltarusija.
 
1992 metais, kaip atsakas į tuo metu Baltijos jūros regione vykusius dramatiškus geopolitinius pokyčius, buvo įkurta Baltijos jūros valstybių taryba. Pastaruoju metu nemažai diskutuojama apie dabartinę šios organizacijos misiją ir jos ateitį. Atsakydamas į pasigirstančias skeptiškas nuomones noriu pažymėti, kad šiuo metu Tarybos veikla reikšmingai papildo kitas regionines iniciatyvas, vis daugiau dėmesio skirdama praktiniam bendradarbiavimui, žmonių bendravimo per sieną projektams ir tuo pačiu išlikdama svarbiausia tarpvyriausybinio politinio bendradarbiavimo organizacija regione. Taip pat manau, kad Taryba gali reikšmingai prisidėti įgyvendinant ES Strategiją Baltijos jūros regionui. Tai, be abejonės, didina šios organizacijos pridėtinę vertę.
 
Lietuva, pradėjusi antrą savo pirmininkavimą Baltijos jūros valstybių tarybai šių metų liepos 1 d., savo leitmotyvu pasirinko šūkį – „Baltijos jūra – kūrybingo bendravimo erdvė“. Tuo siekiame pabrėžti, kad ryšiai tarp žmonių, bendradarbiavimo per sieną bei laisvo judėjimo skatinimas yra lemiamas veiksnys siekiant sutvirtinti regioninę tapatybę, kultūrinius ryšius, padidinti regiono ekonominį konkurencingumą, plėtoti jo infrastruktūrą, bendromis pastangomis gerinti jo žmonių gyvenimo kokybę. Lietuvos pirmininkavimą vainikuos 8–asis Baltijos jūros valstybių viršūnių susitikimas 2010 m. birželio 1–2 d. Jo metu pirmą kartą Lietuvoje vyks Baltijos plėtros forumo susitikimas, kartais vadinamas Baltijos jūros regiono Davosu.
 
NATO, bendradarbiavimas gynybos srityje
 
Strateginę reikšmę turi Lietuvos, Estijos, Latvijos bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje. Šioje srityje Baltijos Valstybės tikrai turi kuo pasigirti. Šiuo metu Lietuva, Estija, Latvija, kaip pilnateisės NATO narės, pirmą kartą dalyvauja rengiant naują NATO strategijos koncepciją ir tvirtai sutaria dėl bendros pozicijos esminiais klausimais:
 
kolektyvinė gynyba turi išlikti pagrindiniu Aljanso uždaviniu;
 
NATO politika turi suformuluoti naujus saugumo uždavinius, įskaitant energetinį saugumą ir kibernetines grėsmes;
 
NATO durys turi būti atviros šalims, atitinkančioms stojimo į NATO reikalavimams.
 
Jau penkerius metus NATO vykdoma Lietuvos, Estijos ir Latvijos oro erdvės kontrolės misija yra labiausiai matomas Aljanso karinio buvimo mūsų regione pavyzdys. Bendromis mūsų pastangomis pavyko pasiekti, kad ši misija būtų pratęsta iki 2014 metų. Mūsų tikslas – kad ji būtų vykdoma ir iki 2018 metų. Kitais metais Baltijos Valstybės turi susitarti, kaip jų bendra oro erdvė bus saugoma po 2018 metų, ir kartu siekti, kad šiam susitarimui pritartų kitos NATO šalys.
 
2010 metų balandžio 21 d. paminėsime „Vilniaus dešimtuko“ dešimtąsias metines. Ta proga bendru Lietuvos, Estijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrų sutarimu į Vilnių kviečiame eilę NATO narių ir Aljanso kandidačių šalių užsienio reikalų ministrų aptarti naująją NATO strategijos koncepciją, taip pat pažymėti NATO plėtros tęstinumo reikšmę laisvės ir demokratijos sklaidai.
 
Vertybės ir jų sklaida
 
Stiprindami Lietuvos, Estijos ir Latvijos nacionalinį saugumą siekiame bendromis pastangomis plėsti stabilumo, saugumo ir demokratijos erdvę Rytų kaimynystėje. Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos ir kitų Rytų partnerystės šalių nepriklausomybė, saugumas ir stabilumas yra ne tik trijų Baltijos valstybių, bet ir visos Europos saugumo ir stabilumo prielaida.
 
2008 m. Rusijos–Gruzijos karas parodė taikos trapumą, saugumo deficitą, išryškino grėsmes ir rizikas. Vienas iš atsakų į šias grėsmes – Rytų partnerystės šalių modernizacija, demokratinių, laisvos rinkos principais grįstų reformų įgyvendinimas bei suartėjimas su ES.
 
Mūsų parama šioms šalims yra pagrįsta pragmatinių interesų bei laisvės ir demokratijos vertybių sinteze. Esame suinteresuoti, kad mūsų kaimynystėje būtų vadovaujamasi įstatymo viršenybe, demokratinėmis normomis, rinkos ekonomikos principais, būtų gerbiamos žmogaus teisės bei laisvės. Todėl ir Lietuva, ir kitos Baltijos valstybės nuosekliai remia Rytų partnerystės šalių siekius glaudžiau asocijuotis su ES demokratizuojant savo visuomenes, gerinant valdymą, ruošiant laisvos prekybos sutartis, bendradarbiaujant energetikos srityje. Pasisakome už kuo greitesnį vizų režimo palengvinimą Gruzijai, Ukrainai, Moldovai, o vėliau – ir kitoms Rytų partnerystės šalims, kai jos bus tam pasiruošusios.
 
Mūsų tikslas – taip pat skatinti Baltarusijos ir Rusijos visuomenių atvirumą ir laisvėjimą, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Tam labai svarbu palengvinti žmonių bendravimą, todėl būtina supaprastinti gyventojų judėjimo per valstybės sieną sąlygas. Šiam tikslui pasitarnautų ir vizų kainos sumažinimas iki 35 eurų Baltarusijos piliečiams. Kaliningrado sritis dėl savo geografinės ir geopolitinės padėties galėtų tapti ES ir Rusijos glaudesnio bendradarbiavimo erdve, tame tarpe ir piliečių kelionių srityje. Kitų metų pradžioje bus pasirašyti vietinio eismo per sieną susitarimai su Baltarusija ir Rusija smarkiai palengvinsiantys ir atpiginsiantys sienos kirtimą pasienio gyventojams, tuo pačiu išlaikant kontrolę, kurios reikalauja Šengeno taisyklės.
 
Baltijos Valstybių bendradarbiavimas Baltijos Asamblėjoje, Baltijos Ministrų Taryboje ir šias institucijas jungiančioje Baltijos Taryboje, išplečia mūsų galimybes dalintis demokratinėmis vertybėmis ir laisvosios rinkos principais su Juodosios jūros regiono valstybių piliečiais. Tai padaryti galime stiprindami tarpvyriausybinį, tarpparlamentinį bendradarbiavimą, plėtodami žmonių ryšius, ypač jaunosios kartos dialogą bei skatindami laisvą asmenų judėjimą.
 
Kurdamos savo valstybes 1918 metais ir atkurdamos nepriklausomybę 1990 metais mūsų tautos vadovavosi bendromis demokratinėmis vertybėmis. Lietuviai, estai ir latviai tarpusavio solidarumą visam pasauliui ryškiai pademonstravo Baltijos kelyje nuo Vilniaus iki Talino, taip pat bendromis pastangomis siekdami narystės ES ir NATO.
 
Bendros vertybės ir mūsų tautų istorija įpareigoja mus puoselėti demokratijos, nepriklausomybės, įstatymo viršenybės, laisvosios rinkos bei laisvos prekybos principus ES, NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose. Šios vertybės, mūsų nuoširdus noras padėti ir patirtis įgalina Lietuvą, Estiją ir Latviją būti geriausiais panašaus istorinio likimo šalių – Gruzijos, Ukrainos, Moldovos ir kitų – siekio įvykdyti būtinas ekonomines ir politines reformas bei integruotis į euroatlantinę erdvę advokatais.
 
Esame svarbių geopolitinių permainų išvakarėse – gruodžio 1 dieną įsigalios Lisabonos sutartis, rengiama nauja NATO Strateginė koncepcija. Baltijos valstybėms svarbu, kad ES neapsiribotų vien tik savo konkurencingumo didinimu, o NATO – savo galios ir patikimumo stiprinimu. Mūsų pragmatinis tikslas, o taip pat ir vertybinis interesas yra ES ir NATO nuostata laikyti Gruzijai ir Ukrainai ne tik „atviras duris“, bet ir labai konkrečiai, apčiuopiamai padėti šioms ir kitoms reformas vykdančioms šalims judėti link euroatlantinės narystės. Aš suprantu tai, kaip mūsų pareigą ir pašaukimą.
 
Labai džiaugiuosi, kad šiame posėdyje su mumis yra ir Gruzijos Parlamento vadovas David Bakradzė bei parlamentarų delegacija. Manau, kad visų Baltijos Valstybių vardu galiu drąsiai teigti, kad buvome, esame ir išliksime ištikimi kuriančios demokratiją, ekonominę gerovę ir narystės euroatlantinėje bendruomenėje siekiančios Gruzijos rėmėjai.
 
Esu įsitikinęs, kad labiau struktūrizuotas Baltijos Asamblėjos institucinis bendradarbiavimas su Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija, Ukraina, Moldova (ateityje ir su Baltarusija) – parlamentinis bendradarbiavimas nuo Baltijos iki Juodosios jūros – galėtų tapti svarbia link ES ir NATO statomo tilto atrama.
 
Baigdamas savo pasisakymą noriu palinkėti visokeriopos sėkmės Latvijai, perimančiai pirmininkavimą Baltijos Tarybai.
 
Dėkoju už dėmesį.“

Lietuvos Respublikios Seimo ryšiai su visuomene

Nuotraukoje: Užsienio reikalų ministras V. Ušackas

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra