Užsieniečių vardų, pavardžių rašymas Lietuvos Respublikos dokumentuose

Autorius: Data: 2012-05-11, 16:09 Spausdinti

Habil. dr. Kazimieras GARŠVA, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ (1994, 1996, 1997, 2005, 2006) bendraautoris, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, Vilnius

LR Seimo pirmininkei Irenai Degutienei

Lietuvos Respublikos Seimas buvo pasirinkęs svarstyti vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriame pagal Konstitucinio Teismo sprendimą ir Latvijos pavyzdžiu užsienietiškai galima rašyti antrajame paso puslapyje. Po lietuviškos vardo ir pavardės formos tą patį būtų buvę galima rašyti visuose kituose LR dokumentuose. Bet Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas šiam projektui Juliaus Sabatausko, Česlovo Stankevičiaus, A. Žemaičio ir kitų balsais nepritarė, o Č. Stankevičius po to vėl įregistravo įstatymo projektą, kuris leistų Lietuvos valstybės išduodamuose visuose dokumentuose užsieniečių ir jų šeimos narių pavardes rašyti vien užsienietiškai lotyniško pagrindo rašmenimis. Slavų, kinų, žydų, armėnų, gruzinų ir kitos nelotyniškos abėcėlės nebūtų tautybių lygybės principu vartojamos – jos ir toliau transliteruojamos į lietuvių kalbą, o su lenkų, vokiečių ir kitomis pavardėmis to daryti neleidžiama.

Seimo vicepirmininkas Č. Stankevičius aiškina, „kad užsieniečių pavardes reikia rašyti taip, kokios jos yra <…>, užsieniečiams, kurie nėra Lietuvos piliečiai, turi galioti kitos taisyklės. Tai ne lietuvių kalbos dalykas. Užsieniečiai pirmiausia yra užsieniečiai, ir Lietuvos valstybinės kalbos įstatymas jų nereguliuoja“ („Respublika“, 2012 05 04, p. 4).

Iš tikro Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja viską, kas dedasi Lietuvos teritorijoje, o Konstitucijos 14 str. skelbia: Valstybinė kalba – lietuvių kalba. Valstybinės kalbos įstatymas Lietuvos teritorijoje liečia ne tik Lietuvos Respublikos piliečius, bet ir užsieniečius: jo 22 str. skelbia, kad Lietuvos visuomenės informavimo priemonės (spauda, televizija, radijas ir kt.), visi knygų ir kitų leidinių leidėjai privalo laikytis taisyklingos lietuvių kalbos normų; valstybė rūpinasi taisyklingos lietuvių kalbos prestižu, sudaro sąlygas saugoti kalbos normas, asmenvardžius, vietovardžius, tarmes (19 str.), visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi (23 str.). Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (8 str. 4 p.) reikalauja saugoti lietuvių kalbos savitumą, lietuvių kalbai būdingą sakytinės ir rašto kalbos vienovę.

Kiekvienas nelietuviška rašyba užrašytas žodis, kiekviena svetima raidė siaurina lietuviškos rašybos sritis, siaurina valstybinės kalbos funkcijas, Lietuvoje pažeidžia lietuvių kalbos dėsnius (asmenvardžių linksniavimo, darybos taisykles) ir daugumai piliečių beprasmiškai apsunkina asmenvardžių rašymą bei skaitymą valstybine kalba. Joje rašoma taip, kaip tariama, tokia Lietuvos asmenvardžių rašyba (pagarsiui) įteisinta net Lietuvos ir Lenkijos geros kaimynystės ir draugiško bendradarbiavimo sutartyje. Svetimžodžiai lietuvių kalboje prisitaiko prie jos fonetikos, morfologijos, kaip ir lenkai Vaicekauskienę rašo Woiciechowska, o angliškai rašantys – geriausiu atveju Vaicekauskas ir t. t.

LR Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime nurodė, kad valstybinė kalba yra konstitucinė vertybė, kuri „saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą“. Įrašai Lietuvos Respublikos piliečių oficialiuose dokumentuose, nepriklausomai nuo asmenų tautybės ir kitų požymių, privalo būti rašomi lietuviškais rašmenimis – priešingu atveju, „būtų ne tik paneigtos konstitucinės valstybės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybės įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas“ („Valstybės žinios“, 1999 10 27, nr. 90, p. 26-30). Šie teiginiai tinka visai svetimvardžių rašybai visuose lietuviškuose tekstuose, nes ir periodinė spauda, knygos, reklama, vardai ir pavardės, vietovardžiai, kiti viešieji užrašai yra viešojo valstybės gyvenimo sritys.

Giedodami „iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ ne visi taip daro. Lenkų kunigai prieš 300-400 metų 70 % lietuvių pavardžių dokumentuose (bažnyčių knygose) užrašė lenkiškai, bet net priespaudos ir vargų laikais Sabatowski, Stankiewicz ir kiti vadinosi Sabatausku, Stankevičiumi ir neverkė dėl lenkiškos dvigubos w, kitų 7 lenkiškų raidžių ir slaviškų priesagų.

Dainuodamos „man brangesnės mano rūtelės“, tautietės nesaugo ne tik jų, bet ir kalbos, valstybės stengiasi ne eksportuoti savo kalbą, kultūrą, bet importuoti. Net Seimo vicepirmininkas rūpinasi, „jei žmogus, Vokietijos pilietis, yra WolF. Tai ir Lietuvoje yra Wolf. Su „W“, o ne Volfas su „V“ („Respublika, 2012 05 04). Iki 1940 m. Lietuvoje buvo 45 Volfų šeimos ir nė viena nesiskundė, kad jų nerašo svetimomis raidėmis. Net Sovietų Sąjungos okupacijos laikais, kai lietuvių kalba nebuvo valstybinė, asmenvardžiai buvo rašomi lietuviškai ir tas pats Wolf buvo Volfas (žr. „Lietuvių pavardžių žodynas“, V., 1989, p. 1250).

Rašant pavardes pagarsiui, kai ką laimi ne tik pagrindiniai gyventojai, bet ir atvykėliai. Riomeris (vokiškai Römer) pagarsiui neužsirašė ir tapo Romeriu, klaidingai tapatinamu net su žodžiu romyti. Niekas nemoka 120 raidžių ištarti ir neprognozuoja, kaip tarp jų gyvuotų 30 lietuviškų raidžių ir kiek tas visko kainuotų.

Č. Stankevičiaus projektas ir yra blogas tuo, kad yra vienas žingsnis į lietuvių kalbos abėcėlės menkinimą, visuotinės painiavos įvedimą ir Konstitucijos pažeidimą. Tai būtų landa svetimomis plunksnomis „pasipuošti“ daliai piliečių – ir lietuvių, ir nelietuvių, kurie turi ar gaus užsienio pasą, lenko kortą, kurie turės tikras ar fiktyvias mišrias šeimas ir t. t. Po to jau lengviau būtų primesti ir nedraugų taip trokštamą Lenkijos ir kitas abėcėles, išduodant brolius latvius. Neveltui vardyno specialistas Antanas Salys dar prieš 75 metus pastebėjo, jog svetimieji mūsų pavardėmis kartais net daugiau rūpinasi nei mes patys, tik žinoma, iš kito galo ir stengiasi visomis išgalėmis mus įtikinti, „kad kultūringoji Europa taip nedaranti“ (A. Salys. Raštai, t. 2, Roma, 1983, p. 66-67).

Tas pats A. Salys 1933 m. rašė, kad autentiškų Lietuvos piliečių pavardžių susigrąžinimas – „tautos garbės ir namų švaros dalykas <…> Tikram lietuviui jo pavardė, sugadinta tautos priespaudos ir vargo laikais, negali būti kas „giliai sava ir dėl to brangu“ (ten pat, p. 64-65). Kelias knygas apie asmenvardžius yra parašęs žymiausias lietuvių kalbininkas akad. Zigmas Zinkevičius. Kodėl jų pasiūlymai per 20 metų neišgirsti?

Č. Stankevičius sako, kad nemažai konsultavęsis su lingvistais, bet nenurodė, kokia jų tuo klausimu kompetencija ir kokia intencija. Prieš 3-ejus metus vyko specialus kalbininkų pasitarimas dėl pavardžių rašybos ir nutarta, kad svetimų raidžių nereikia vartoti. Raštas apie 20 kalbininkų nutarimą dėl pavardžių rašybos kelis kartus buvo registruotas Seime, bet ši informacija blokuojama, o proteguojamos nepagrįstos žinios apie asmenvardžius. Kalbos komisija, kurios ataskaitą tvirtina Seimas, stengiasi nuspėti jo norus, profesionaliai negina valstybinės kalbos reikalų, todėl įkurta Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, valstybės neremiama ir neatstovaujama Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (Mentzen prieš Latviją, bylos Nr. 46726/99) jau atmetė „Mentzen“ pavardės rašytinės formos pakeitimus į „Mencena“ pagal Vardų ir pavardžių rašymo ir nustatymo dokumentuose taisykles Nr. 174, kurios reikalauja, kad visos Latvijos pavardės ir vardai būtų perrašomi pagal latvių kalbos rašybos taisykles kiek įmanoma tiksliau atkuriant jų tarimą originalo kalba. Pabrėžta, kad žmonių vardai ir pavardės priklauso visiškai skirtingai kategorijai negu prekių ženklai bei įmonių vardai ir yra reguliuojami pagal kitas taisykles. Pavardę vartoja ne tik ją turintis asmuo, bet ir visuomenė, todėl pavardės turi būti reguliuojamos daugumos žmonių patogumui. Latvija yra vienintelė vieta pasaulyje, kur gali būti garantuotas latvių kalbos, taigi ir latvių tautos egzistavimas ir vystymasis. Latvių kalbos draudimas ar apribojimas savo valstybės teritorijoje laikytinas pavojumi demokratinei valstybės santvarkai. Pareiškėjos žodžiais, kišimasis į jos asmeninį gyvenimą turėjo teisėtą tikslą apginti kitų Latvijos gyventojų teisę laisvai vartoti savo kalbą visoje valstybės teritorijoje, t. y. apginti demokratinę šalies santvarką.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, turintis Konstitucinio teismo statusą, neabejoja, kad rašytinė pavardės forma dokumentuose tiesiogiai veikia kitas kalbos vartojimo sritis, nes jos glaudžiai susijusios. Jeigu dokumentuose būtų leidžiama rašyti tik originaliąją rašytinę užsienietiškų pavardžių formą, ji vis labiau plistų įvairiuose tekstuose. Tai sukeltų rimtą grėsmę valstybinės kalbos kokybei ir jos kaip vientisos sistemos funkcionavimui. Žala valstybinei kalbai, kurią padarytų užsienietiškų pavardžių rašymas vien užsienio kalbos abėcėlės forma, smarkiai nusveria įmanomus nepatogumus, kuriuos galėtų patirti kasdieniame gyvenime asmuo su pasu, kuriame jo pavardė perrašyta pagal valstybinės latvių kalbos tradicijas ir taisykles. Pavardės perraša (transkripcija) nėra jos vertimas į latvių kalbą, o tik jos pritaikymas prie gramatinių valstybinės kalbos ypatybių.

Taip pat yra ir dėl užsieniečių pavardžių rašybos lietuviškai.

Dėl raidynų skirtumų visiškai išlaikyti originalą neįmanoma, net tarp kalbų, vartojančių vien lotyniškus rašmenis. Lietuvių, latvių kalbų linksniavimas, žodžių daryba visiškai skiriasi nuo visų kitų kalbų. Valstybinių baltų kalbų funkcionavimo, jų sistemos apsaugos, demokratinių valstybių visuomenės bei santvarkų, iš dalies net užsieniečių, interesai visiškai pateisina jų pavardžių perrašą į valstybinę kalbą.

Juliaus Kalinsko („15 minučių“) nuotr.

Voruta. – 2012, geg. 12, nr. 10 (748), p. 4. 

Lietuva - Lenkija , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra