Užmiršti XVII a. vidurio Lietuvos nuostoliai ir pergalės

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Knygynuose pasirodė žinomo istoriko prof. habil. dr. Antano Tylos monografija „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648–1667)“.

Teneklaidina pavadinimas: knyga nėra skirta vien iždo problemoms, bet duoda ir paties karo panoramą, taigi yra pirmoji šio daugeliu požiūriu Lietuvai lemtingo karo monografija lietuviškoje istoriografijoje, tik parašyta akcentuojant iždo surinkimo klausimus. Kodėl būtent juos? Finansinė padėtis, galimybė pasamdyti tam tikrą karių skaičių, taip pat laiku ar vėluojant jiems sumokėti atlyginimą turi didelę įtaką karo raidai. Lietuvos ir Lenkijos atveju tai dar ir parodo bajorų požiūrį į valstybės gynimą, jų patriotizmo lygį, nes kiek ir kokius mokesčius rinkti, sprendė patys bajorai seimeliuose ir seimuose.
 
Skaitydamas šią knygą pastebėjau tai, ką mes iš tiesų šiemet praleidome, minėdami garbingus Žalgirio 600 ir Durbės 750 metų jubiliejus. Tai – dar vienas lygiai 250 metų žingsnis nuo pergalės Žalgirio mūšyje į pergalę Polonkos mūšyje 1660 m. birželio 28 d., kurio 350 metų jubiliejų šiemet taip pat turėjome minėti.
 
Deja, šis mūšis visai nefunkcionuoja mūsų istorinėje atmintyje. Klasikinėje Adolfo Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje“ (1936) jis paslėptas po vienu miglotu sakiniu: „1660 m. į Lietuvą ir į Lenkiją Maskvos suruoštas didžiulis žygis nepasisekė – jos kariuomenė buvo sumušta.“ Pirmojoje oficialioje sovietinėje Lietuvos istorijos versijoje („Lietuvos TSR istorija“, redaguota Juozo Žiugždos, 1957, t. 1) mūšis taip pat dangstomas visai abstrakčia ir netikslia fraze: „Rusijos kariuomenė, puolama nuo Juodosios ligi Baltijos jūrų, pralaimėjo keletą didelių mūšių.“ Naujesnėje Zigmanto Kiaupos ir Jūratės Kiaupienės „Lietuvos istorijoje iki 1795 metų“ (1995) to miglotumo irgi ne mažiau – žymusis mūšis slepiamas po gana abstrakčiu sakiniu: „Intensyvesni karo veiksmai vyko 1660 ir 1663–1664 m., 1661 m. buvo atsiimta sostinė Vilnius.“
 
Prof. A. Tyla savo monografijoje Polonkos mūšio reikšmę nusako tiksliai ir lakoniškai: „Mūšis prie Polonkos buvo naujo Lietuvos išlaisvinamojo karo etapo pradžia. Rusijos karinė iniciatyva, vyravusi nuo 1655 m., pasibaigė. Ją perėmė Lietuvos kariuomenė. Istoriografijoje 1660-ieji vadinami laimingais metais. Po jų vyko sėkmingos kitų metų išlaisvinimo operacijos, išplėtusios valstybės kontroliuojamą teritoriją“ (p. 223–224).
 
Prof. A. Tyla pateikia ir iškalbingą šio karo nuostolių lentelę. Ji rodo, kad rytinės LDK sritys nukentėjo labiausiai: Polocko vaivadijoje liko tik 14,6 procento namų ūkių (galima palyginti su holokausto statistika, tiesa, čia būta ne tik tiesioginio žudymo, bet ir belaisvių išvarymo į Rusiją atvejų), Vitebsko – 29,2 proc., tuo tarpu Žemaičių seniūnijoje liko 69,9 proc., Trakų vaivadijoje – 59 proc., Vilniaus vaivadijoje – 53,5 proc. „dūmų“ (iš tiesų pastarojoje truputį daugiau, nes čia priskaičiuoti Vilniaus vyskupijos „dūmai“, kurių nemažai buvo ir rytinėje LDK dalyje – išbraukus Vilniaus vyskupijos duomenis būtų 61,5 proc.).
 
LDK dūmų santykis pagal 1650 ir 1667 m. surašymą
 
Vaivadija, pavietas
Suregistruota
dūmų 1650 m.
Suregistruota
dūmų 1667 m.
1667 ir 1650 m.
dūmų santykis (%)
Vilniaus
13 524
7 035
52,0
Vilniaus vyskupijos
26 452
7 937
30,0
Ašmenos
30 238
13 966,5
46,2
Breslaujos
5 284
2 212
41,9
Lydos
10 789
9 356
86,7
Ukmergės
17 704
15 102
85,3
Iš viso
103 991
55 608,5
53,5
Trakų
14 688
7 169
48,8
Gardino
27 367
17 338
63,4
Kauno
13 635
7 088
52,0
Upytės
22 981
14 841
64,6
Iš viso
78 671
46 436
59,0
Žemaitija
43 630
31 102,5
71,3
Žemaičių vyskupijos
4 860
2 810
57,8
Iš viso
48 490
33 912,5
69,9
Brastos
36 284
22 222
61,2
Pinsko
23 262
13 426
57,7
Lucko vyskupijos
2 802
 
 
Iš viso
62 348
35 648
57,2
Minsko
24 010
9 882
41,2
Mozyriaus
3 668
1 969
53,7
Rečicos
4 076
1 633
40,1
Iš viso
31 754
13 484
42,5
Mstislavlio
7 382
4 119
55,8
Naugarduko
42 918
24 803
57,8
Slanimo
13 944
9 363
67,1
Valkavisko
11 312
7 207
63,7
Iš viso
68 174
41 373
60,7
Polocko
22 676
3 322
14,6
Smolensko
19 598
 
 
Starodubo
2 980
 
 
Vitebsko
11 429
3 334
29,2
Oršos
70 516
20 630
29,3
Iš viso
81 945
23 964
29,2
Livonijos
2 170
663
30,6
Iš viso LDK
530 179
258 530
48,8
 
Šaltinis: Tyla, Antanas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648–1667), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010, p. 330–331.
 
Nuotraukose:
 
1. Prof. A. Tylos monografijos viršelis
2. Prof. habil. dr. A. Tyla

Voruta. – 2010, gruod. 11, nr. 23 (713), p. 13.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra