Užmiršta dar viena valkšna per mūsų tautą
Autorius: Voruta Data: 2012-08-23 , 15:14 Spausdinti

Ričardas KALYTIS, Vilnius
Nesenai savo bute išgirdau skambutį. Apysenis žmogus pasiklausė ar čia gyvena toks žmogus. Paminėjo mano pavardę ir paklausė ar pažįstu Henriką Sodonį. Supratau, apsikabinome. Prisiminiau tą šaltą Sibiro žiemą, kai prakiurus valčiai, skendome Angaroje. Prie kranto dar priplaukiau, bet ant ledo užsiropšti jau nebegalėjau, jėgos seko. Nors tai buvo gyvenvietė ir žmonių buvo pakankamai, bet padėti niekas nesiruošė, jiems tai buvo tiktai reginys. Tada pribėgo paauglys Henka ir padavė ranką…
Atvažiavo iš Lenkijos su sūnumi ir marčia. Vaiku palikta Tėvynė šaukia. Žmona baltarusė, sūnus Jėžis. Dabar visi lenkai. Lietuvoje lankosi pirmą kartą. Pasiteiravo ar ir mes kalbame lenkiškai. Ne, nekalbame. Pats Henrikas jau pamiršęs savo kalbą. Prabilome rusiškai, visi suprato. Priėmėme gražiai, taip kaip Lietuvis priima senai matytą giminę, ir atsibučiavome atsisveikindami. Liko patenkinti, bet turėjo nusiskundimų dėl lenkiškų mokyklų ir pavardžių rašymo. „Štai, – parodė asmens kortelę – „Sibire buvau Sodonis, ir Lenkijoje parašyta Sodonis, o pas jus keičia pavardes“. „Tai tavo tokia pavardė, o kaip rašytų lenkai jei būtų Šodonis?“ Parašiau lenkiškai. Suprato ir sutiko.
Irkutsko sritis Paangarės gyvenvietė Talcy. Čia buvo nemažai lietuvių, dirbusių stiklo fabrike ir miško pramonėje. Visi buvome specpereselencai, neturėjome laisvės pasirinkti darbą, uždarbį, gyvenamas patalpas, išvažiuoti į Irkutsko miestą nusipirkti cukraus ar aliejaus. Žmonės troško laisvės ir puoselėjo svajones turėti pasą, važiuoti kur nori.
Kai kuriems tokia proga atsirado 1957 metų pavasarį. Komendantas pranešė, jog lenkų tautybės žmonės paleidžiami iš tremties į Lenkiją laisvam gyvenimui. Bus suteikti butai ir visokeriopa pagalba. Tada gerai sugyvenęs su komendantu tėvas Sodonis nuo Kaišiadorių užsirašė lenku. Su juo išvažiavo ir svedasiškis Vladas Buitvydas, vedęs Sodonytę. Henrikas prisipažino, jog mieliau būtų važiavęs į savo tėviškę, kurioje paliko gražų vienkiemį, juk Lenkijoje jie ilgai nebuvo lenkais. Netrukus tais pačiais metais tiktai rudenį tokia galimybė atsirado visiems. Tada visus pradėjo paleisti iš tremties. Grįžęs į Lietuvą sužinojau, jog daug žmonių, ypač iš okupuoto Vilniaus krašto su ta valkšna atsidūrė Lenkijoje ir tapo „tikrais lankais“. Kiek tada mes netekome žmonių ir jų palikuonių tapusių lenkais?…
Štai dabar palyginkime Lietuvos ir Lenkijos komunistus. Pastarieji pirmieji apsilankė Kremliuje ir pasirūpino savos tautos didėjimu. Mūsiškiai būdami arčiau Kremliaus ne tiktai nesirūpino savos tautos nykimu, o Antano Sniečkaus ir Justo Paleckio Lietuva visokeropai gynėsi nuo grįžtančiųjų. Vienintelė respublika įstatymais draudė apsigyventi „nusikaltėlius“ tėvynėje, o apsigyvenusius engė darbe ir visuomenėje. Čia nebuvo jokios kalbos apie visokeriopą pagalbą, kokią suteikė pas juos atvykusiems lenkai. Matyt, bijojo jų maištingos dvasios ir savo ramaus viešpatavimo.
Nesuprantu ko jie bijojo.Net ir dabar po didžiojo istorijos virsmo Paleckiai tebesėdi valdžioje, ko nepasakysi apie tremtinius ir jų palikuonius. Maža to, žada dar kartą parvežti saulę, kokią parvežė jų senelis 1940 metais.
Nuotraukoje: Angaros upė Irkutske
Voruta. – 2012, rug. 1, nr. 18 (756), p. 14.
Komentarai
Naujienos
-
Prezidentė pasiskiepijo nuo COVID-19
-
Lietuvos istoriografijos paminklas – Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“
-
VSD apie grėsmes nacionaliniam saugumui: „Lietuvos piliečiai yra ganėtinai atsparūs tokiam poveikiui ir geba atskirti tikras žinias nuo melagingų, nepasiduoda destruktyvioms idėjoms“
-
Kovo 11-ąją pasaulio lietuvius suburs šventinis koncertas iš Seimo
-
Parlamentaras Kęstutis Vilkauskas Kultūros komitete pristatė Lietuvos istorinių sostinių plėtros idėją
Lietuva
-
Prezidentė pasiskiepijo nuo COVID-19
-
Lietuvos istoriografijos paminklas – Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“
-
VSD apie grėsmes nacionaliniam saugumui: „Lietuvos piliečiai yra ganėtinai atsparūs tokiam poveikiui ir geba atskirti tikras žinias nuo melagingų, nepasiduoda destruktyvioms idėjoms“
-
Kovo 11-ąją pasaulio lietuvius suburs šventinis koncertas iš Seimo
-
Kviečiame naudoti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 31-osioms metinėms sukurtą vizualinę medžiagą
Istorija
-
Lietuvos istoriografijos paminklas – Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“
-
Kunigas Ambraziejus Jakavonis
-
Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ (II)
-
Nors dvaras labai nugyventas, suniokotas, perstatytas ir dar sudegęs, jis vis tik lieka vertingas istorine prasme – mena 1863 m. sukilimą
Kultūra
-
Parlamentaras Kęstutis Vilkauskas Kultūros komitete pristatė Lietuvos istorinių sostinių plėtros idėją
-
Ši knyga galiausiai privers jus susimąstyti, kiek iš tikrųjų asmeniškas yra ką tik jūsų išsiųstas elektroninis laiškas
-
Šv. Kazimiero šventės renginiai
-
Lietuvos valstybininkui, diplomatui, istorikui Petrui Klimui – 130
-
Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai
Religija
-
Popiežius Irake. Ką reiškia vizitas Najafo mieste?
-
Zigmas Tamakauskas. Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių žemės žiedas…
-
Šv. Kazimieras – 400 metų Visuotinės Bažnyčios liturginiame kalendoriuje
-
Veliuonos bažnyčia – bendra kunigaikščių Vytauto Didžiojo, Zigmanto Vazos, karalienės Bonos investicija
-
A.A. T. Vytautas Merkys SJ (1927 03 17 – 2021 02 01)
Renginiai
-
Šv. Kazimiero šventės renginiai
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
-
„Knygų savaitės“ metu vyks virtuali „Nieko rimto“ mugė: susitikimai su rašytojais, autografai ir rimtos staigmenos
-
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kartu švęsti Vasario 16-ąją! Trys virtualios programos moksleiviams
-
Neeilinė galimybė prisiminti Vilniaus katedros ir jos statytojų istoriją, mieste gyvavusias vienuolijas ir jų palikimą, o Vasario 16-osios proga – atrasti Fribūro universiteto (Šveicarija) vaidmen...
Susiję straipsniai
-
...Moterys pradėjo prašyti, kad Jonas išdrožtų Mariją. Reikėjo instrumentų, nebuvo nieko, tiktai kirvis
~ Naujienos, Pasaulis, Tremtis
2021-02-10, 17:55
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
~ Istorija, Lietuva, Naujienos, Tremtis, Žydai
2021-01-20, 08:34
-
Lietuvos laisvės armijos partizanai Jonas ir Valerijonas Paulauskai
~ Istorija, Niūniavaitė-Lesienė Jovita, Rezistencija, Tremtis
2020-08-27, 11:33
-
Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės
~ Istorija, Naujienos, Terleckas Vladas, Tremtis
2020-08-25, 10:28
-
Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis
~ Lietuva, Tremtis
2020-08-07, 10:16