Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Šiemet suėjo 75-eri metai nuo kunigo Petro Kraujalio (1882–1933 m.), lenkų okupuoto Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo, Vilniaus švietimo draugijos „Rytas“ (1912–1938) ilgamečio pirmininko (1922-1933) mirties.

P. Kraujalis gimė 1833 m. liepos 8 d. Žagaruose, dabartiniame Molėtų rajone. 1908 m. baigęs Peterburgo dvasinę akademiją vikaravo Vilniuje. 1912 m. Vilniaus šv. Mikalojaus parapijos klebonas. 1912-1933 m. Vilniaus kunigų seminarijos profesorius. Pasak apie jį rašiusio vilniečio istoriko Vinco Martinkėno, P. Kraujalis aktyviai reiškėsi Vilniaus lietuvių spaudoje: 1911–1914 m. redagavo „Aušrą“, nuo 1920 m. „Lietuvos kelią“, „Vilniaus garsą“, „Garsą“, „Vilniaus varpą“, bendradarbiavo kitoje lietuviškoje spaudoje. Savo straipsnius dažnai pasirašinėdavo P. Vieštauto ir kitais slapyvardžiais. Būdamas švietimo draugijos „Rytas“ pirmininku vadovavo Vilniaus krašto lietuviškų mokyklų darbui, priešinosi krašto polonizacijai, lenkų valdžios vykdomam lietuviškų mokyklų uždarinėjimui. Kelis kartus buvo suimtas ir kalintas Vilniaus kalėjime. P. Kraujalio iniciatyva 1922 gruodžio 28-30 d. buvo sušauktas Vilniaus krašto lietuviškų mokyklų mokytojų suvažiavimas.
1925 m. pradėjusi mokytojauti Vilniaus krašto mokyklose Pranė Makariūnienė savo atsiminimuose rašė, kad visais mokymo, mokyklos steigimo ir darbo klausimais pirmiausia buvo kreipiamasi į „Ryto“ draugijos pirmininką prof. P. Kraujalį. 1932 m. jis aplankė ir tikrino mokyklos darbą Kaniavoje.
Po neilgos ligos P. Kraujalis mirė 1933 m. rugpjūčio 14 d. Vilniuje. Į Antakalnio (dabar Saulės) kapines buvo palyda iš Vilniaus katedros. Prisiminimuose rašoma: „Į Vilniaus katedrą atlydėjo minia žmonių. Sugaudė bažnyčios skliautai nuo lietuviškos giesmės „Aniuolas Dievo“. Vakare po laidotuvių Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos salėje vyko „Akademija velioniui atminti“, buvo deklamuojamos eilės, dainavo „Ryto“ draugijos mokytojų choras, diriguojamas A. Krutulio.
Po Lietuvos atgimimo prasidėjusios metalo vagystės palietė ir kapines. Visa Lietuva buvo pakraupusi dėl šventvagiško kapinių plėšimo – į metalo laužą lėkė metaliniai kryžiai, antkapiniai užrašai, bareljefai. Institucijos, kurios turėjo sutramdyti kapinių plėšikus, nieko negalėjo padaryti. Veikė laisvosios rinkos dėsnis: moka – parduodu.
Tame vajuje buvo apvogtas ir prof. P. Kraujalio kapas – nuplėštas skulptoriaus Rapolo Jachimavičiaus darbo bareljefas su užrašu „Dirbo Mokyklai ir Tautai.“ Laimei, išliko antkapio ir bareljefo nuotraukos. Pagal jas šį pavasarį buvo atkurtas atminimo meno kūrinys. Organizacinius ir finansinius reikalus tvarkė P. Kraujalio giminaitis inžinierius, fizikas, Nacionalinės pažangos partnerystės premijos laureatas, verslininkas Rimantas Kraujalis, bareljefą atkūrė skulptorius Viktoras Tunkevičius.
Prie atkurto paminklo Vėlinių dieną uždekime atminimo žvakelę žymiam Vilniaus krašto kultūrininkui, švietėjui, kunigui P. Kraujaliui.

Voruta. – 2008, spal. 25, nr. 20 (662), p. 5.

Sena Voruta