Už protingą daugiakalbystę

Autorius: Data: 2012-06-20, 13:45 Spausdinti

Už protingą daugiakalbystę

Evelina KISLYCH, Vilnius

2012 m. birželio 4-5 d. Vilniuje vyko VI tarptautinė konferencija „Kalbos, kultūra, globalizacija“.

Pirmoji konferencijos dalis, vykusi Lietuvos Respublikos Seime, praturtėjo ne tik dalyviais (pranešėjais) iš Lietuvos, svečiais iš Prancūzijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Čekijos ir kt., bet ir pasisakymais, pranešimų turiniu. Kalbos išsaugojimo ir plėtros tema vienija ne tik kalbininkus, aukštąsias mokyklas, pedagogus, bet ir politikus, visuomenę, žiniasklaidos atstovus.

Šių dienų realijos Pirmasis sveikinimo žodžius tarė LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas ir konferencijos globėjas Valentinas Stundys. Nuostabą salėje sukėlė pirmininko pranešta žinia, kad šios konferencijos išvakarėse svarstytas naujas valstybinės kalbos įstatymas. Konferencijos dalyvius taip pat sveikino LR Švietimo ir mokslo ministerijos viceministras Vaidas Bacys. Kalbėdamas apie švietimo įstaigose pasirenkamų kalbų populiarumą, viceministras statistiškai įvardino anglų kalbos lyderystę tarp mokinių (90 proc.). Antra pagal populiarumą išlieka rusų kalba (40 proc.), o vokiečių ir prancūzų kalbos dėmesio sulaukia vis mažiau. Apie stiprėjantį universitetų tarpkultūrinį bendravimą kalbėjęs Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorius Giedrius Viliūnas pabrėžė, kad jų universitete mokosi 29 skirtingų valstybių studentai. Taip pat paminėjo naujoves – neseniai atidarytas Indijos studijų centras.

Juntamas sėkmingas Lietuvos ir užsienio šalių tarpkultūrinio bendravimo ir bendradarbiavimo vystymas. O konferencijoje dalyvavęs ir sveikinimo žodį taręs Prancūzijos ambasados kalbos atašė Luc Aubry išskyrė svarbų akcentą, kad kalba ir kultūra, nors ir susiduria su atitinkamais poreikiais, dažniausiai finansiniais, ji ne tik komunikacijos priemonė, kalba – priemonė tobulėti. Bendraudamas su skirtingomis kultūromis žmogus privalo būti atviras ir parodyti grįžtamąjį ryšį.

Kalba politikų rankose

Apie konferencijoje susirinkusius ir kalbą tausojančius kalbininkus, pedagogus kalbėjusi LR Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė, pabrėžė pagrindinę kalbininko misiją ir galimą pavojų keliančius faktorius: „Kalbininkas – subtili asmenybė, atverianti kelius į pasaulius. Neatiduokit kalbos į politikų rankas – jų darbe stinga profesionalumo. Būkit kalbos saugotojai“, – su publika bendravo ji. Tačiau Seimo narės minčiai prieštaravo buvusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau VLKK) pirmininkė doc. dr. Irena Smetonienė, pabrėžusi, kad per 10 jos vadovavimo VLKK metų, LRS Švietimo ir kultūros komitetas smarkiai prisidėjo prie lietuvių kalbos puoselėjimo. „Jei ne politikai, po šiai dienai neturėtume ir terminų banko“, – kalbėjo I. Smetonienė.

Europa – kalbų lobynas

Konferencijoje itin didelis dėmesys buvo skiriamas tarptautiniam projektui Europos kalbų lobynas (inicijuotas Britų tarybos). Juo buvo siekiama išnagrinėti kalbų politiką ir daugiakalbystės praktiką 24 Europos Sąjungos šalyse, lyginant esamą narių padėtį su Europos rekomendacijomis. Tyrimo indeksas apima 150 rodiklių. Pasak projekto vadovės Anetos Quraishy, indekse vertinama šių sričių daugiakalbystė: švietimo, viešųjų paslaugų, verslo ir žiniasklaidos. Pabrėžiama, jog itin svarbu atsižvelgti į vartojamos kalbos vietą, tikslingą ir teisingą jos panaudojimą visuomenės informavimo priemonėse bei kitose, jau minėtose, srityse. Indeksas atspindi valstybinių, užsienio, regioninių ir imigrantų kalbų vartoseną. Pasak A. Quraishy, tyrimo rezultatai parodė, kad Didžiosios Britanijos mokiniai vis vangiau renkasi antrąją užsienio kalbą vien dėl tos priežasties, kad jų gimtoji anglų kalba pripažinta tarptautine. O Šveicarijoje žmonės moka mažiausiai 3 kalbas. Į projektą Europos kalbų lobynas (toliau EKL) įsitraukė ir Lietuva. Pasak Britų tarybos direktoriaus Lietuvoje Artūro Vasiliausko, EKL tyrimo rezultatai parodė, kad kalbų politika Lietuvoje nėra apleista, tačiau nesiekia ir visiškai išplėtotos politikos lygio. Doc. dr. I. Smetonienė pabrėžė, jog galimai mūsų laukiamas iššūkis – lietuvių kalbą pakeis anglų kalba. Dauguma pasakys: Na ir ką, juk anksčiau visus taip pat jungė kita, lotynų, kalba…

Protinga daugiakalbystė radijuje

Remiantis Britų tarybos vykdomo projekto EKL dr. Julijos Moskovinos (Darbo ir socialinių tyrimų institutas) pranešimu Kalbų vartojimas: žiniasklaida, viešosios erdvės, verslas pastebima, kad Lietuvoje gyvenantiems žiniasklaidos vartotojams, be lietuvių kalba pagamintos audiovizualinės produkcijos, dažniausiai yra prieinamos laidos bei filmai rusų ir anglų kalbomis.

Tačiau išryškėja kitas, ne ką mažesnės svarbos, faktas – šalyje nacionalinio transliuotojo dėka visiems gyventojams yra prieinamos televizijos ir radijo programas net penkiomis užsienio kalbomis: rusų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių ir rečiau hebrajų. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, jog nepakankamai dėmesio yra skiriama kurčiųjų ir neprigirdinčių žmonių informacijos prieinamumui. Pažymėtina, jog televizijos transliuotojai (kaip vieni iš savišvietos institucijų) skiria minimalų dėmesį šiuos sutrikimus turinčių žmonių savišvietai skatinti – gestų kalba televizijoje naudojama tik kartais.

Lietuviškos spaudos ateitis

Vykdant EKL projektą pavyko nustatyti ir šalies periodinės spaudos rinkoje vyraujančią daugiakalbystę. Lyginant su kitomis visuomenės informavimo priemonėmis (radiju, televizija), pauda atsiduria antrojoje vietoje – spausdintinės produkcijos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje galima įsigyti anglų, rusų ir lenkų kalbomis. Tačiau ši daugiakalbystė kelia nerimą ekonominio sunkmečio paliestai ir vis dar dėl išlikimo kovojančiai lietuviškai spaudai (regioniniams bei rajoniniams leidiniams). Jau ilgą laiką tarp valdžios ir leidėjų kylančios diskusijos dėl palengva nykstančių lietuviškų leidinių skaičiaus ir mažėjančių jų tiražų privertė žiniasklaidos leidėjus bei tyrėjusnumatyti vieną iš visuomenės informavimo priemonių laukiamų grėsmių – nelietuviški leidiniai gali sparčiai paplisti Lietuvos žiniasklaidos rinkoje, taip galimai sumažinant lietuviškos spaudos vietą ir populiarumą.

Moku kalbą – žinau kelią

Lietuvos Britų Tarybos projektų vadovės ir EKL projekto koordinatorės Vilmos Bačkiūtės manymu, Lietuva neišsiskiria iš kitų rytų (Rusija, Baltarusija, Ukraina ir kt.) ir centrinės (Latvija, Estija, Vokietija ir kt.) Europos šalių, kuriose ypač populiarios anglų ir rusų kalbos (be gimtosios). „Tačiau lyginant su vakarų Europos šalimis (Anglija, Belgija, Prancūzija ir kt.), Lietuvoje siūlomas kalbų pasirinkimas yra labai siauras. Vokiečių, prancūzų, ispanų ir italų kalbos yra daug plačiau siūlomos mokytis ir vartojamos nei Lietuvoje. Kitas Lietuvos išskirtinumas – homogeniškumas, t. y. Europos Sąjungos didėjančio mobilumo ir kalbinės bei kultūrų įvairovės kontekste Lietuvoje stebima priešinga tendencija“, – Lietuvos padėtį ES apibūdino specialistė.

Vertindama vykusio EKL projekto rezultatus V. Bačkiūtė džiaugiasi palankia daugiakalbystei Lietuvos Respublikos (LR) įstatymine baze, tačiau pabrėžia, kad vis tik praktikoje kalbų įvairovė ir daugiakalbystė nėra pakankamai vertinama ir vystoma. „Tiek valstybiniame, tiek asmeniniame gyvenime esame nekonkurencingi ir priklausomi. Juk kalbų mokėjimas leidžia savarankiškai gauti informacijos ir didina pasirinkimo galimybes“, – teigė V. Bačkiūtė. Pabrėžtina tai, kad kalbų politiką neverta priskirti vien kultūrai – ji paliečia tiek socialinę, tiek ekonominę sritis, prisideda prie žmonių (šalies) gyvenimo kokybės užtikrinimo ar gerinimo.

Papildomi informacijos šaltiniai:

http://www.britishcouncil.org/lithuania-projects-language-rich-europe-final.pdf

http://www.voruta.lt/aptartos-nudienu-laikrasciu-leideju-problemos/

http://www.voruta.lt/pergale-svarbesne-uz-zalgirio-musi/

Asmeninio Bristish Council Lithuania (britų tarybos Lietuvoje) archyvo nuotr.

Nuotraukose:

1. Akimirka iš konferencijos LR Seime. Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Daugiakalbystės ir vertimų skyriaus atstovė Anna Holmen

2. Daugiakalbystės temai neabejingas ir jaunimas. Nuotraukoje: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentė Loreta Senkutė

3. Gera nuotaika su svečiais dalinosi Britų tarybos direktorius Lietuvoje Artūras Vasiliauskas ir projekto „Europos kalbų lobynas“ vadovė Aneta Quraishy

Voruta. – 2012, birž. 23, nr. 13 (751), p. 15.

Seimas , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra