Ko mes ieškome istorijoje, ko? Patvirtinimo, kad esam. Pabrėžiu: Esam, o ne buvom.<br>Istorija reikalinga dabar, o ne vakar. (Justinas Marcinkevičius)
Lietuvos Vidurio žemumoje, prie Vešetos upelio įsikūrusi Upytė, apsupta moreninės Nevėžio lygumos, mini savo garbingą 750 metų jubiliejų. Dabartinė Upytė, esanti į pietvakarius nuo Panevėžio, buvo senovės Lietuvos sritis – Upytės žemė – jos centras. Pirmąsyk raštuose Upytė paminėta 1254 m., kalbant apie žemių padalijimą tarp Rygos vyskupo Alberto ir Livonijos ordino magistro, kai buvo žymima Žiemgalos riba, siekianti Upytės ir Šiaulių žemes.
Panevėžio rajonas, didelė dalis dabartinės Panevėžio apskrities priklausė Upytės žemei. Šiuo metu Upytės miestelis yra seniūnijos centras, Krekenavos regioninio parko dalis.
Panevėžio rajono Upytės Antano Belazaro pagrindinėje mokykloje 2004 m. gegužės 14 d. vyko konferencija „Upytės žemė: istorija ir kultūra“, skirta Upytės žemės 750 m. sukakčiai paminėti. Tai vienas pirmųjų renginių iš ciklo, skirtų šiam jubiliejui. Konferencijos darbe dalyvavo Panevėžio rajono ir apskrities mokytojai, mokiniai, bibliotekininkai, Upytės bendruomenės nariai, savivaldybės atstovai, Lietuvos istorijos instituto mokslininkai, visi, besidomintys krašto istorija. Konferencijos dalyvius sveikino Seimo narys Virmantas Velikonis, rajono meras Alfredas Pekeliūnas ir kt.
Pranešimų tematika atspindi įvairius Upytės žemės raidos tarpsnius, kultūros reiškinius, supažindina su asmenybėmis. Daug įdomių minčių pateikė istorikai mokslininkai. Lokalinės istorijos svarbą ir pažinimo būdus akcentavo archeologė dr. Saulė Urbanavičienė. Visus suintrigavo mokytojo Algimanto Kaminsko požiūris į krašto istorinius tyrinėjimus. Netradiciškai prisistatė pasvaliečiai iš „Lėvens“ pagrindinės mokyklos. Naudodami meninės raiškos priemones, pateikė savo gimtojo miesto istoriją. Upytiečiai moksleiviai dalyvavo projekte „Rašome savo istoriją“ . Kai kuriuos darbus pristatė šioje konferencijoje. Bendravimas, diskusijos, pažintinės išvykos – svarbi konferencijos darbo dalis.
Upytės žemės istoriniai įvykiai glaudžiai siejasi su visos Lietuvos istoriniu procesu, kartu išryškina ir savitumus. Todėl vietos tyrinėjimai vertingi tuo, kad padeda lokalizuoti istoriją realiame, o ne rašytiniame pasaulyje ir vaikai gali imti suprasti, kad gausybė ankstesnių kultūrų ir gyvensenų pavyzdžių egzistuoja ne tik kitur, bet ir jų pačių aplinkoje.
