Uolieji Dievo žodžio skelbėjai

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Pamokslas, pasakytas Kaune, Petrašiūnų parapijoje, 2009 metų spalio 4-ąją, minint Dievo Žodžio Lietuvoje Tūkstantmečio bei Pranciškonų ordino 800 metų jubiliejus.

Šv. Brunono žūtimi Lietuvos pasienyje prasidėjo istorinės Lietuvos kelias. Tikriausiai daugeliui būtų mieliau skaityti pirmąkart užrašytą Lietuvos vardą kokios nors pergalės proga, tačiau buvo lemta, kad šis vardas būtų paminėtas Dievo žodžio atėjimo į mūsų šalį ir dėl to paaukotos gyvybės kontekste. Tai tarsi dangaus ženklas, raginantis branginti Dievo žodį, už kurį misionieriai guldė galvas.

Šiemet pranciškonai ir kapucinai švenčia Mažesniųjų brolių ordino įkūrimo 800 m. jubiliejų. Spalio 4 d. minime šv. Pranciškaus Asyžiečio mirties dieną. Jaunystėje Pranciškui, kaip ir daugeliui, rūpėjo ne Dievas, bet draugai ir pramogos. Jis svajojo apie pasaulietinę karjerą, tačiau Dievas palietė jį ir pakeitė jo gyvenimą. Per karą Pranciškus pateko į nelaisvę, turėjo ištverti ligos kryžių. Tai padėjo jam suprasti, kad tikroji laimė yra ne turtai, o tikroji didybė – tarnauti dangaus Karaliui.

Pakeitęs gyvenimo būdą, Pranciškus daug meldėsi ir pradėjo aplink save burti vyrus, siekiančius skelbti Dievo žodį. Jis kreipėsi į popiežių Inocentą III Bažnyčios palaiminimo savo darbams. 1209 m. palaiminto Mažesniųjų brolių ordino nariai sėkmingai skelbė Dievo žodį Italijoje ir netrukus paplito po visą Europą. Šv. Pranciškus mirė sulaukęs vos 45 m. amžiaus, bet jo palikimas milžiniškas.

Po 25 metų mažesniuosius brolius pranciškonus jau sutinkame karaliaus Mindaugo dvare Lietuvoje. Jie pirmajame tūkstantmetyje įspaudė ryškius pėdsakus, daug nuveikė skelbdami Dievo žodį ir daug žmonių laimėdami Dievo karalystei. Lietuvoje prigijo ir išpopuliarėjo Trečiasis pranciškonų ordinas, kuriam priklauso pasauliečiai, gyvenantys šv. Pranciškaus dvasia. Be Mažesniųjų brolių pasiaukojamo darbo Lietuvoje nebūtų taip prigijęs Dievo žodis ir subrandinęs tokių palaimingų vaisių. Dabar Lietuvoje sėkmingai apaštalauja mažesnieji broliai pranciškonai, mažesnieji broliai konventualai ir mažesnieji broliai kapucinai, kurie dirba Šv. Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) parapijoje Kaune.

Pirmojo tūkstantmečio istorijoje sutinkame ir daugiau vienuoliškų ordinų bei kongregacijų, kurios labai palaimingai skleidė Evangelijos žinią Lietuvoje. Tai jėzuitai, dominikonai, marijonai ir daugelis kitų vyrų bei moterų vienuolijų. Juos vienija trys – neturto, skaistumo ir klusnumo – įžadai, kurie padeda siekti dvasinio tobulumo bei veiksmingai tarnauti Dievui ir žmonėms.

Pradėdami antrąjį tūkstantmetį, privalome turėti aiškią viziją, ką reikia daryti ir ko vengti, kad Lietuva turėtų ateitį. Dabartiniai ekonominiai sunkumai aiškiai byloja apie padarytas ir daromas klaidas, kurios veda į aklavietę.

Norint užsitikrinti ateitį, reikia vertinti pagrindinius krikščioniškus principus – saikingumą naudojant materialines gėrybes, pagarbą moteriai pagal Švč. M. Marijos ir Dievo Motinos pavyzdį bei aiškų apsisprendimą ieškoti ne savo, o Dievo valios. Šie trys evangeliniai principai, radikaliai praktikuojami vienuolynuose, privalo tapti ir visuomenės gyvenimo principais.

Nesaikingumas ir tik savęs ieškojimas pražūtingas tiek žmogui, tiek visuomenei. Todėl Bažnyčia nepalaiko tų, kurie skatina Vyriausybę skolintis vis daugiau pinigų ir ateinančioms kartoms palikti sunkią skolų naštą. Tai ne Evangelijos, o pagonybės dvasia. Evangelija moko gyventi pagal realias galimybes ir nuolat mąstyti apie varge esančius brolius.

Bažnyčia nepalaiko ir niekada nepalaikys tų, kurie niekina moteris ir aukština palaidą gyvenimą, nes taip naikinama žmogaus siela. Šiandienė Europa, prarasdama evangelines vertybes ir gindama net iškreiptus žmonių santykius, vis labiau išsigimsta ir eina į aklavietę, iš kurios bus sunku prisikelti. Kristaus skelbtos vertybės yra tokios žmogiškos, kad jų nesilaikymas gali būti katastrofiškas.

„Valstiečių laikraštis“

www.bernardinai.lt

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra