UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registrą papildė du Vrublevskių bibliotekos dokumentai

Autorius: Data: 2017-06-09, 11:11 Spausdinti

UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registrą papildė du Vrublevskių bibliotekos dokumentai

Teodoro Narbuto Lietuvių tautos istorija 9 tomai

www.voruta.lt

2017 m. birželio 5 d. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijoje įvyko iškilminga ceremonija, kurios metu dokumentinio paveldo saugotojams buvo įteikti penki UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro liudijimai, trims iš jų suteikta regioninė, o dviem – nacionalinė reikšmė. LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomi du dokumentinio paveldo objektai  pripažinti regioninės reikšmės dokumentais ir įrašyti į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.

Vienas iš šiais metais pripažintų regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektų saugomas LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje. Teodoro Narbuto knyga Dzieje narodu litewskiego (Lietuvių tautos istorija) (t. I–IX, 1835–1863) (LMAVB RS F17-244/1–9)  yra T. Narbuto asmeninis egzempliorius. Lietuvos istorikas beveik tris dešimtmečius (nuo 1835 iki 1863 m.) ranka darė prierašus, pastabas, piešinius ir kitus spausdinto teksto papildymus, vildamasis išleisti antrąją šios knygos laidą. Teodoras Narbutas – žymi XIX a. Lietuvos istorijos mokslo, literatūros ir visuomeninio gyvenimo figūra. Garsiausias šio istoriko veikalas Dzieje narodu litewskiego ne tik suvaidino didžiulį vaidmenį lietuvių istoriografijoje, bet ir žadino istorinę ir tautinę savimonę. Su šiuo T. Narbuto kūriniu užaugo visa lietuvių nacionalinio atgimimo karta. Tai unikalus XIX a. pirmosios pusės intelektinės Lietuvos istorijos, o plačiąja prasme – Lietuvos kultūros  paminklas. Svarbu ir tai, kad mūsų dienas pasiekė visas (in extenso) šio unikalaus šaltinio komplektas (devyni veikalo tomai). Lietuvos atminties institucijose kito tokio XIX a. istoriko darbo kasdieną ir nuolatinį intelektinį darbą demonstruojančio šaltinio nėra.

 

LDK dailininko Aleksandro Tarasevičiaus medžio raižinys Fulgento Dryjackio parengtame apeigyne

Kitas Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomas dokumentinio paveldo objektas, kuriam suteiktas regioninės reikšmės liudijimas, yra 1682 m. Vilniaus akademijos spaustuvėje išėjęs Katalikų Bažnyčios reikmėms skirtas Fulgento Dryjackio parengtas apeigynas lotynų kalba Thesaurus sacratissimae vitae passionis praetiosissimi sanguinis D. N. Iesu Christi (Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus švenčiausiojo gyvenimo, kančios ir brangiausiojo kraujo lobynas), puoštas žymaus LDK dailininko Aleksandro Tarasevičiaus medžio raižiniais, vaizduojančiais šv. Mišių apeigas. Tai XVII a. Lietuvos poligrafijos šedevras, reikšmingas Lietuvos religinės literatūros ir sakralinio meno spaudos paminklas, dėl savo meninės kokybės ir jungties su tekstine dalimi išsiskiriantis to laikotarpio Vilniui būdingu spaudos nepakartojamumu. Mažo formato knygelėje yra 43 vario raižiniai, iš kurių 39 sudaro liturginį alegorinį šv. Mišių ciklą. Ši bibliografinė retenybė – vienintelis šiuo metu žinomas išlikęs lotyniškojo teksto egzempliorius. Kitas tų pačių metų laidos variantas – tik lenkų kalba – saugomas Lenkijoje, Osolinskių nacionalinio instituto bibliotekoje Vroclave.

 

2017 m. sukanka 20 metų, kai Lietuva pradėjo aktyviai įgyvendinti dokumentinio paveldo išsaugojimui ir jo viešinimui skirtą UNESCO programą „Pasaulio atmintis“. Ši UNESCO programa yra viena plačiausių ir įdomiausių, o Tarptautinis registras „Pasaulio atmintis“, į kurį įtraukta beveik 400 viso pasaulio atminties institucijose saugomų dokumentų ir jų kolekcijų, sulaukia labai daug dėmesio. Taip pat šiais metais buvo įteikti liudijimai šiems dokumentas: 1949 m. masinio gyventojų trėmimo operacijos „Priboj” žemėlapis, saugomas Lietuvos ypatingajame archyve, Mato Strašuno asmeninė žydų knygų kolekcija (1382 XVI–XIX a. spaudiniai), saugoma Lietuvos nacionalinėje  M. Mažvydo bibliotekoje ir Raportų knyga „Vytauto Didžiojo garbei“, saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve. Taigi šiuo metu UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionaliniame registre yra 68 rašytiniai dokumentai, šelako plokštelių, fotografijų kolekcijos, brėžiniai, žemėlapiai, piešiniai, kino juostos.

Informaciją rengė LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėja Erika Kuliešienė

Muziejai , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra