Ūkio, politikos ir kultūros ir kt. naujienų apžvalga

Autorius: Data: 2012-06-19, 11:42 Spausdinti

ŪKIO NAUJIENŲ APŽVALGA

EKONOMIKA

Šiandien, kai trūksta darbo ir tenka krautis lagaminus svetur, vis dažniau kyla klausimas: jeigu nebūtume savo pramonės išdraskę, savo gamyklų išvogę, išparceliavę, įrenginių išvežę į metalą, kaip tuos 700 laivų iš Klaipėdos uosto, galbūt nereikėtų niekur dangintis. Būtų darbo, būtų uždarbio. Buvęs penkių Lietuvos vyriausybių narys Albertas Sinevičius „Respublikai“ sakė, kad ne visos įmonės turėjo perspektyvą išlikti, bet daugelio jų barbariškas sunaikinimas neturi pateisinimo. “ Net išsižiojau išgirdęs, kad 2010 metais Lietuva įsivežė 22 proc. pieno. Lietuva įsivežė pieno! Baisu. Anksčiau gamindavo apie 3 mln. kg pieno, pusę iš jo pagamintų produktų išveždavo, o šiandien pieną išsukame, pasukas išpilame ir vežame gryną grietinėlę į Lenkiją. Iš Lenkijos mūsų žmonės gabenasi sviestą, varškę. Kur logika?“ – sakė A. Sinevičius. – „Ką pastatėme? Stadionus kelis pastatėme, bažnyčių pristatėme. Labai lengva sugriauti ir labai sunku viską atstatyti. Sugriovėme linų pramonę, o tai jau tikrai nedovanotina. Visame pasaulyje tik duok liną, iš rankų traukia, o mes juos sunaikinome.“ RESPUBLIKA

Iš Sočyje (Rusija) vykusio tarptautinio geležinkelio verslo forumo grįžęs Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas buvo atviras: strateginiuose geležinkelio žemėlapiuose, jungiančiuose Rytų ir Vakarų valstybes, nei Lietuvos, nei Šiaulių nėra. „Net „Eurovizijoje“ už mus kaimynai nebebalsuoja – tai rimtas įspėjimas“, – mano V. Japertas. Sočyje šiauliečiai pristatė Šiaulių viešąjį intermodalinį logistikos centrą, kuriamą laisvąją ekonominę zoną, akcentavo geležinkelio liniją, einančią per Šiaulius, ir stambų geležinkelio perkrovimo mazgą Radviliškyje. „Šiauliams kuriant viešąjį intermodalinį logistikos centrą trūksta kompetencijos, patirties, todėl dalyvavimas tarptautiniame geležinkelio verslo forume yra be galo svarbus“, – įsitikinęs V. Japertas. Jeigu iš Kinijos per Lietuvą į Šiaurės Europą eitų krovinių srautai, tai labai padidintų šalies bendrąjį vidaus produktą, mano V. Japertas. Lietuva, kaip tranzito šalis, gali būti patraukti optimaliais kaštais. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Septintus metus vykstančiame didžiausiame geležinkelio strategijos renginyje Lietuvai politiniu lygiu niekas neatstovavo – atvyko tik „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka. Bet į forumą atvyko Europos Komisijos viceprezidentas Siim Kallas, Europos Parlamento transporto ir turizmo komiteto pirmininkas Brian Simpson, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir Rusijos susisiekimo ministrai, pagrindinių kompanijų, užsiimančių geležinkelio pervežimais, atstovai. „Mūsų ministerijos atsako už atskiras sritis, bet trūksta kompleksinio požiūrio. Tokiuose renginiuose privalu dalyvauti dėl to, kad rinka, ypač pervežimų, juda globalizacijos kryptimi“, – „Šiaulių kraštui“ sakė V. Japertas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Graikijos, Ispanijos bankrotai turėtų likusiam pasauliui atverti akis, kad bankų ekspertai, tikinantys, jog kasdienis skolinimasis yra normalu, įžūliai meluoja. O Lietuvos Vyriausybė iki šiol kiekviena proga mėgsta pasigirti, kaip esą pigiai jai pavyko pasiskolinti „rinkose“. Apie skolinimosi pražūtingumą „Respublika“ kalbėjosi su ekonomistu akademiku Antanu Buraču. „Kas visą šį „skolinimosi gerovės“ burbulą pučia? Kas tie „ekspertai“ ir „specialistai“, kuriems tokia valstybės lindimo į beviltiškas skolas politika yra naudinga?“ – „Aiškiausiai čia matomas užsienio bankų ekspertų interesas, kuris yra paprastas: jie skolina pinigus ir iš to gyvena. Tai visų bankų biznis. „Laisvosios rinkos specialistų“ interesas yra uždirbti pelną bet kokia kaina – ar gyventojų, ar Vyriausybės sąskaita“. RESPUBLIKA

ENERGETIKA

Pradėjus detaliau analizuoti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos prie Kiaulės nugaros niuansus, aiškėja aplinkybės, kurios šį terminalą tik brangins. Terminalo pirso statybos techninę užduotį rengė „Klaipėdos naftos“ konsultantė JAV kompanija „Flour S.A.“ Ji pateikė duomenis, pagal kuriuos pirsas gali kainuoti nuo 100 iki 228 mln. litų. Jei specializuoto pirso statyba kainuotų per 200 mln. litų ir jį turėtų įrengti vien Uosto direkcija, tai gerokai kirstų per kitas Klaipėdos uosto investicines programas. KLAIPĖDA

PASLAUGOS

Vietinė rinkliava už atliekų išvežimą ir tvarkymą Klaipėdoje mažiausiai dešimtadaliu gali sumažėti jau nuo kitų metų pradžios, tačiau tik tuo atveju, jeigu miesto valdžia paskubės priimti reikiamus sprendimus. „Laiko dar yra, manau, kad visi pasistengs ir Tarybos posėdyje šį sprendimą patvirtinsime“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Anot jo, rinkliavą apkarpyti ketinama mažiausiai 10 proc., yra tikimybė, kad kaina kristų dar labiau. Galimybė mažinti mokestį atsirado paaiškėjus, kad Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) pelno perteklius siekia apytiksliai 5-6 mln. litų. VAKARŲ EKSPRESAS

Duris poilsiautojams atveria renovuota buvusi valstybės vadovybės rezidencija „Auska“. Prabangi vila ant jūros kranto, kuri buvo statyta Sovietų Sąjungos vadovui Leonidui Brežnevui, nuo šiol dirbs visus metus. „Iš tiesų Brežnevas čia niekada nėra buvęs, tačiau tų laikų dvasia perduota puikiai. Ją bandysime išlaikyti ir toliau nepaisant visų pliusų ir minusų“, – kalbėjo viešbučio direktorius Vygintas Lekavičius. Naujovė, kurios dar Lietuvoje nenaudoja kitos turistų traukos vietos – erkių išnaikinimas visame plote. Kadangi nuo kitos savaitės į Palangą visą vasarą tiesioginiu reisu pradės skraidyti kassavaitinis lėktuvas į Maskvą, laukiamas rusų turistų antplūdis ir susidomėjimas šia vieta. VAKARŲ EKSPRESAS

PREKYBA

Nusivylimas apsėdo ir ekologiškų produktų gamintojus, ir pardavėjus. „Man nepavyko pakeisti pirkėjų požiūrio“, – pripažino prekybos ekologiškais produktais pradininkas Mindaugas Vyskupaitis. Jo vadovaujama bendrovė „Mėta“ vieną po kitos uždarė tris ekologiškų produktų parduotuves, paskutinę – maždaug prieš pusmetį. Bendrovė nusprendė užsiimti tik didmenine prekyba. Anot M.Vyskupaičio, per pastaruosius 20 metų jam taip ir nepavyko pakeisti žmonių požiūrio į mitybą. Nepavyko įtikinti, kad jie valgytų Lietuvos ūkininkų užaugintus produktus, gydytųsi lietuviškomis vaistažolėmis ar gertų jų arbatą. „Nusprendėme, kad tos parduotuvės – tikra nelaimė. Todėl jų ir nebeliko, – paaiškino „Mėtos“ vadovas ir savininkas. – Mums daug paprasčiau produktus išvežioti pagal užsakymus, dideliais kiekiais, nei jas išlaikyti.“ (Vartai) LIETUVOS RYTAS

STATYBA

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre praėjusią savaitę prasidėjo įvairūs remonto darbai, gali būti, kad ateityje neprireiks ir naujo pastato statybos – teigiama, kad užtektų rekonstruoti ir išplėsti senąjį. Anot teatro vadovo Ramūno Kaubrio, pinigų pastato remontui laukta apie penkerius metus, reikėtų dar didesnių investicijų. Esą reikia tvarkyti šildymo sistemą, vamzdynus, tačiau pinigų tam prašyti nesiryžtama dėl to, kad nėra iki galo išspręstas naujojo pastato statybos klausimas. Miesto rotušėje įvykusio pasitarimo metu R. Kaubrys taip pat pareiškė, jog teatro steigėjai (Kultūros ministerija) prašo miesto kuo greičiau apsispręsti, kurioje vietoje būtų statomas naujasis pastatas. VAKARŲ EKSPRESAS

VERSLAS

Visiems moksleiviams, norintiems padirbėti per vasarą, darbų tikrai neužteks. Gauti išsvajotąjį laikiną darbą ir užsidirbti vieną kitą litą pavyks tik daliai jų, mat trūksta darbdavių, kurie išskėstomis rankomis priimtų į darbą nepilnamečius. Moksleiviams daugiausiai siūlomi nesudėtingi aplinkos tvarkymo darbai, skrajučių platinimas, uogų skynimas, ledų pardavinėjimas, pagalbiniai darbai statybose. Minimali alga, kuri šeimą išlaikyti turinčiam suaugusiajam panaši į ašaras, pas tėvus gyvenančiam moksleiviui yra rimta paspirtis. Lietuvos darbo biržos Vilniaus skyriaus vedėjas Eugenijus Valeika pasakojo, kad šią vasarą sezoninio darbo pasiūla kol kas skurdoka: „Atostogos moksleiviams tik prasideda. Šiuo metu Vilniuje yra registruota apie 20 pasiūlymų“. Vilniaus jaunimo darbo centro vyresnioji specialistė Birutė Balynienė informavo, kad šią vasarą moksleiviams sezoninio darbo siūlė tik vienas darbdavys. Buvo ieškoma 3-4 pagalbininkų dirbti lentpjūvėje. RESPUBLIKA

Šią vasarą sezoninio darbo pasiūlymų nedaug. Braškėms skinti ar kitiems skubiems ūkio darbams ūkininkai ieško kuo mažiau darbininkų – taupo pinigus ir nervus. Moksleiviai ir studentai – aktyviausi darbo ieškotojai, tačiau pasiūlymų jiems mažiausiai. Šiaulietė Nijolė Petkevičienė – pensininkė. Po kelerių metų pertraukos ji vėl pradėjo prekiauti ledais. Vieta bulvare moteriai kainuoja 130 litų per mėnesį. Gatvėje „dirba“ ir muzikantai. Akordeonininkas Rolandas šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o smuikininkė Rūta – verslo ekonomiką Šiaulių universitete. Rūta neatmeta, kad kada nors sukurs verslą, susijusį su muzika. Žmonės noriai aukoja. Gatvės muzikantai neapmokestinami, todėl talentingiems studentams ar moksleiviams tai yra priimtinas būdas užsidirbti. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Ar yra sezoninio darbo pas ūkininkus? Ūkininkas, nepanoręs būti įvardintas, dėstė teisybę apie valstybės požiūrį į sezoninį darbą: „Jei net ir teisėtai pasamdysi žmones skubiems darbams, ir užsuks į „svečius“ darbo inspektorius, gali tekti prasitampyti teismuose metus ar net dvejus dėl nelegalaus darbo“. Ūkininkas sako, kad darbo inspekcija tik deklaruoja, jog bendrauja su verslininkais geruoju: „Pas mus valdininkai, kurie nesukuria jokio vidaus produkto, apkrauna tik rūpesčiais.“ Vyras tvirtina, kad šį sezoną žmonių bus pasamdoma daug mažiau, nei jų iš tiesų reikėtų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Nejaugi čia, Lietuvoje, taip sunku suprasti, kad smulkusis verslininkas yra žmogus, dar likęs mūsų valstybėje. Dar turintis planų ne tik likti, bet ir savarankiškai čia išgyventi. Tikrinimai būtini. Tačiau tikrinimai negali virsti piliečių supjudymu. Kai vieni puola, o kiti ginasi. Kai vieni tiesiogine prasme knisasi po verslo pamatais ir stengiasi jį sugriauti. Piktybiškai delsdami patvirtinti projektus. Piktybiškai bausdami už pačius paprasčiausius pažeidimus. Ir iš vos pradėto verslo jau sunkdami mokesčius. Inspektorius vis dėlto turi skirtis nuo skaliko, miške gaudančio zuikį. Jei koks nors per uolus inspektorius jau nemato žmogaus, reikia keisti inspektorių. Nes jo per didelis skalikiškas uolumas kompromituoja valstybę. Iškraipo žmonių santykius. RESPUBLIKA

Burbulas pučiasi. Birželį Toronte, o dar anksčiau – ir Helsinkyje vykusiuose žvėrelių kailių aukcionuose rengėjų plaktukas mušė vis didesnes kainas. Tačiau skaudžios patirties turintys kailinių žvėrelių augintojai juodai dienai jau ruošia lašinių atsargas. Lietuvos kailinių žvėrelių augintojai pernelyg nesigiria, nors ir galėtų. Juk jų užaugintų žvėrelių kailiai sugula ant siuvėjų stalų net ir aukštosios mados namuose. Kailių aukcionuose atrenkami geriausių kailiukai. Tarp jų – ir nudirti Lietuvos ūkiuose. Prieš savaitę vykusiame Helsinkio aukcione Suomijoje į vadinamąjį „Top Lot“ prestižinį rinkinį iš 260 tūkst. parduotų rudųjų audinių kailiukų buvo atrinkta 40. Mažiausiai keturi – lietuviški. Už kiekvieną tokį kailiuką aukcione buvo paklota po 160 eurų (per 550 litų). Tai – didžiausia kaina, pastaraisiais metais mokėta už rudąją audinę. (Vartai). LIETUVOS RYTAS

ŪKIO NAUJIENŲ APŽVALGA

EKONOMIKA

Du kartus mažesnės namų ūkio pajamos ir santaupos, 400 litų mažesnis vidutinis atlyginimas nei Vilniuje – su tokiu atotrūkiu nuo sostinės tenka taikstytis Šiaulių ir Panevėžio miestų gyventojams. Panevėžio verslininkai ir savivaldybės atstovai teigia, kad kadaise Aukštaitijos regiono pramonės flagmanu buvęs Panevėžys dar nepasmerktas išsivaikščioti. Miestas turi sėkmingai dirbančių pramonės įmonių, šalia jų kuriasi smulkesnės. Tačiau panevėžiečių pajamos, apskaičiuotos sudedant miesto gyventojų darbo užmokestį ir pagrindines socialines išmokas ir šią sumą padalijant iš miesto gyventojų skaičiaus, rodo, kad žmonės gyvena skurdžiai.

Finansų ekspertų duomenimis, vienam miesto ir rajono gyventojui per metus vidutiniškai tenka vos 7,5 tūkst. litų. Nesunku padalinti iš 12 ir įsitikinti, kad išgyventi mėnesį tenka 625 litai. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis panevėžiečių amžius yra 40,5 metų. Vidutinis kaunietis – ne jaunesnis, bet Panevėžys per pastaruosius šešerius metus paseno labiausiai, net 2,3 metų. Aukštos kvalifikacijos specialistai, jaunimas ir jaunos šeimos emigruoja, lieka Vilniuje. Kodėl sunyko Aukštaitijos regiono centras ir kokie proveržiai jam vėl leistų suklestėti, „Respublika“ klausė verslininkų ir ekonomiką bei finansus kuruojančių savivaldybės darbuotojų. „Nykstanti Aukštaitija nepraranda optimizmo“. RESPUBLIKA

ENERGETIKA

Kol naftos kainos tebečiuožia žemyn, degalų pardavėjai strimgalviais atsikrato brangesnių degalų likučių. Todėl atrodo, kad kai kuriose degalinėse, ypač pasienyje, dedasi protu sunkiai suvokiami dalykai. Pavyzdžiui, ketvirtadienį Akmenės rajone esanti „Kvistijos“ tinklo degalinė benziną pardavinėjo po 4,42 lito už litrą, visoje Lietuvoje – apie 30 centų brangiau. Tiek pat Akmenėje buvo prašoma ir už litrą dyzelino. Kainų svyravimai, nors ir mažesni, pastebėti ir kai kurių kitų tinklų degalinėse. „Skubame išparduoti likučius. Kai taip krinta naftos kainos, degalų atsivežame ne daugiau kaip 2-3 dienoms“, – paaiškino lietuviško degalinių tinklo „Kvistija“ vadovas Virgilijus Eidimtas. Naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva“ skelbiama didmeninė benzino kaina nusmuko iki buvusios metų pradžioje. Dyzelino didmeninė kaina nukrito žemiau 4 litų ribos prieš savaitę. Tokių žemumų šiais metais dar nebuvo. Kainos mažmeninėje rinkoje turėtų mažėti ir toliau. Banko DNB vyresniojo analitiko Roko Bancevičiaus įsitikinimu, pinganti nafta – geriausia naujiena šį pavasarį ir vasarą. „Degalinėse – išpardavimas“. LIETUVOS RYTAS

FINANSAI

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas trečiadienį, 2012 m. birželio 13 d., pristatė šalies finansinio stabilumo apžvalgą. Joje nurodyta, kad „Snoro“ banko bankroto poveikis šalies finansų sistemai buvo trumpalaikis. „Penkto pagal dydį ir trečio pagal indėlius banko bankrotas tikrai negalėjo nepaveikti mūsų finansų sistemos, tačiau skaičiai, reakcijos rodo, kad poveikis buvo trumpalaikis, o šiuo metu to poveikio nebėra“, – sakė banko vadovas. V. Vasiliausko teigimu, šiuo metu finansų sistema veikia be sutrikimų ir yra pasiruošusi naujiems išbandymams. Tačiau finansų analitiko Stasio Jakeliūno teigimu, neretai LB vertinimai yra perdėm optimistiški.

„Tokia ataskaita buvo paskelbta ir pernai. Joje buvo rašomi panašūs optimistiniai dalykai, bet žinome, kas atsitiko lapkričio mėnesį. Ir dabar įvertinta, kad blogiausiu atveju bankų kapitalizacijai padidinti reiktų 260 mln. litų. Tačiau „Snorui“ kapitalo pritrūko nuo 3 iki 4 mlrd. litų. Galime įsivaizduoti, kokia yra rizika, jei sugriūtų koks nors kitas bankas. Rizikos, kurios įvardytos LB apžvalgoje, nėra išsamios. Ir tie dalykai gali kartotis. Mes nematome, kokie yra kitų bankų paskolų portfeliai. Jei paaiškėtų, kad ir ten trūksta kelių milijardų, tai jau sukeltų rimtas problemas“, – sakė S. Jakeliūnas. Iki šiol pinigų iš „Snoro“ negali atgauti per 18 tūkst. kreditorių. Dalis jų įsigijo „Snoro“ indėlių sertifikatus, kurie valstybės nebuvo apdrausti. S. Jakeliūno teigimu, tokie pavyzdžiai rodo, kad valstybė nepakankamai saugo nepatyrusius investuotojus.

Ekonomistui nuostabą kėlė ir tai, kad centriniam bankui patikėtos ir vartotojų teisių apsaugos, ir bankinio sektoriaus priežiūros funkcijos. „Vienu metu ginti vartotojų teises ir užtikrinti bankų stabilumą – tai užprogramuotas interesų konfliktas“, – sakė finansų analitikas. „V. Vasiliauskas užsidėjo rožinius akinius“. VAKARO ŽINIOS

VERSLAS

Jauni kauniečiai Diana ir Darius Skurdeliai, tik prieš mėnesį pradėję savo kepykloje „Murklio kepyklėlė“ prekybą ir dar nespėję nieko uždirbti, jau sulaukė tiek tikrintojų vizitų, kad išsigando, jog vos pradėję verslą turės bankrutuoti. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojas Arturas Mackevičius tvirtina, kad po Vyriausybės duotų pažadų mažinti naštą verslui verslininkai iš pradžių pajuto palengvėjimą, bet vėliau juos užgulė dar didesnė biurokratinė našta. „Labiausiai smogė mokestiniai pakeitimai ir veiklos ribojimai. Kadangi esu Kauno verslininkas, žinau, kad Kaune, tarkim, kioskininkams buvo pasakyta, jog alumi jie galės prekiauti 3 valandas per parą. Pasityčiojo pusę metų ir vėliau pribaigė pagal bendrąjį Lietuvos įstatymą – neleido alumi prekiauti iš viso. Verslininkai dėl kritusios apyvartos turėjo nutraukti veiklą. Kitas sprendimas – miestas nebepratęsė žemės nuomos sutarčių. Tai dar vienas būdas „išgenocidinti“ smulkiuosius. Paskui buvo įvesti atstumai iki prekybos centrų, kad smulkieji nebūtų įsileisti į jų teritoriją.

Dar viena nauja nesąmonė – sugalvota, kad verslininkai, turintys nors kiek darbuotojų, turės mokytis, kaip savo aveles išsaugoti sveikas. Tie mokymai vyks apie savaitę ir kainuos brangiai, o kelios firmos, rengiančios darbo saugos mokymus, užsidirbs. Bus trukdomas laikas net ir seniai dirbantiems verslininkams. Vienu žodžiu, mokys to, ką ir taip mokame“, – sakė A. Mackevičius. Pasak jo, neseniai Teisingumo ministerija buvo sukvietusi tikrintojus ir aiškino, kad turi būti vykdoma prevencija, auklėjami, bet ne baudžiami verslininkai, kad kuo mažiau verslas būtų trukdomas. „Tačiau mažos Kauno kepyklėlės atvejis rodo, kad niekas nepasikeitė. Tikrintojų piktdžiuga naikinti smulkiausius darinius tikrai juntama. Gal ji susijusi ir su tuo, kad tikrintojai turi giminių, draugų, kuriems reikia atsikratyti konkurentų. Tai rodo: kad ir kiek juos mokysi, tikrintojai nesuinteresuoti, kad verslas išliktų“, – tvirtino A. Mackevičius. „Tikrintojų jau daugiau nei verslininkų“. RESPUBLIKA

ŽEMĖ

Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų komitetas kol kas negali atsakyti, kas mieste yra atsakingas už žmonių gyvybei grėsmę keliančių cheminių medžiagų paėmimą, transportavimą, saugojimą ir utilizavimą. „Anksčiau neteko susidurti su šia problema, kol praėjusį mėnesį Kapsų gatvėje nebuvo rasta cezio kapsulių. Tada specialiosios tarnybos atsisakė jas išgabenti ir saugoti. Šį svarbų klausimą būtina išspręsti kuo skubiau“, – sakė savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjas Gediminas Jankus. Miesto savivaldybė yra sudariusi sutartį su „Kauno švara“ tik dėl naftos produktų ir gyvsidabrio saugojimo, kitų neatpažintų cheminių elementų saugoti ji negali. Atsakomybės kratėsi ir Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Gegužės viduryje gavus pranešimą apie Žaliakalnyje rastas cezio kapsules, ant kojų buvo sukeltos specialiosios tarnybos. Cezis – pavojinga cheminė medžiaga, galinti skleisti radiaciją, todėl prie namo Kapsų gatvėje net buvo uždarytas eismas. „Nežino, kur dėti pavojingas chemines medžiagas“. KAUNO DIENA

Klaipėdiečius ketvirtadienį, birželio 14 d., stebino po miestą bėgiojantis jaunas stirninas. Vakarop jis įpuolė į Danės upę, o nuo tragiško likimo gyvūną išgelbėjo tik neabejingi praeiviai – stirninas buvo sučiuptas visai šalia upės žiočių. Besiblaškantį ir sužeistą laukinį gyvūną laikantys klaipėdiečiai skambino gyvosios gamtos aplinkosaugininkams, tačiau šie atvažiavo tik po pusvalandžio. Stirninas iškeliavo į veterinarijos kliniką, iš kur pasveikęs bus paleistas laisvėn. Atvykusio specialisto nuomone, karštakošis keturkojis gali būti apie 3 metų amžiaus, o mieste jis siautėja nebe pirmą kartą. VAKARŲ EKSPRESAS

POLITIKOS IR KULTŪROS NAUJIENŲ APŽVALGA

POLITIKA

Lietuva ketvirtadienį, birželio 14-ąją, paminėjo Gedulo ir Vilties bei Okupacijos ir Genocido dienas – buvo prisimenamos ir pagerbtos masinio nekaltų civilių gyventojų trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukos. Iškilmingi renginiai vyko daugelyje šalies miestų. Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių. Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis 1940-1958 metais tapo kas trečias Lietuvos gyventojas. Seime buvo atidaryta ekspozicija „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940-1958 m.“, Seimo Kovo 11-osios salėje buvo surengtas Gedulo ir Vilties dienos bei Okupacijos ir Genocido dienos minėjimas. Vėliau genocido ir teroro aukos buvo pagerbtos prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje, Vilniuje, prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo, pavakarę Vilniaus arkikatedroje bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios. „Lietuva pagerbė okupacijos aukas“. RESPUBLIKA

Zenonas Vaigauskas paskirtas dar vieną ketverių metų kadenciją vadovauti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Šios institucijos pirmininku jis dirba jau 18 metų. Po to, kai šį antradienį Seimo nariai slaptu balsavimu atmetė parlamento vadovės Irenos Degutienės pasiūlymą naujuoju VRK pirmininku skirti Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vadovą Audrių Kasinską, ji ketvirtadienį, birželio 14 d., buvo priversta teikti Z. Vaigausko kandidatūrą. Jai Seimo nariai slaptu balsavimu pritarė: už buvo 70, prieš – 24, susilaikė 21 parlamentaras. Rasti 3 sugadinti biuleteniai. Ketvirtadienis buvo paskutinė diena patvirtinti naujos sudėties VRK. Prieš kelias dienas Z. Vaigauskas teigė, kad yra pasirengęs perduoti reikalus naujam VRK vadovui: „Mano daiktai iš kabineto jau iškraustyti“. Tačiau dabar Z. Vaigauskas turės sugrįžti į darbo kabinetą su visais savo daiktais. „Z. Vaigauskas paliktas VRK vadovo kabinete“. KAUNO DIENA

Vienmandatės rinkimų apygardos negavusiam socialdemokratui Leonui Alesionkai partijos lyderis Algirdas Butkevičius pažadėjo po Seimo rinkimų rasti postą vykdomojoje valdžioje arba diplomatinėje tarnyboje. Tačiau L. Alesionka pažadais nepatikėjo ir užsimojo savarankiškai kovoti dėl parlamentaro mandato. Lietuvos socialdemokratų partija susidūrė su pikantiška problemėle: Anykščių krašte į Seimą kandidatuoti pageidaujančių socialdemokratų netikėtai radosi daugiau, nei pati partija norėtų. Vienas tokių – ilgametis LSDP narys, buvęs Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje 63-ejų L. Alesionka. Prieš 16 metų jau buvęs Seimo nariu, jis mano turintis pakankamai išminties ir patirties, kad darsyk peržengtų parlamento slenkstį. Nesulaukęs partijos bičiulių paramos, politikas neatmeta galimybės į Seimą kandidatuoti savarankiškai. „Žadami postai ambicijų nenumaldė“. LIETUVOS ŽINIOS

KULTŪRA

Klaipėdoje šį šeštadienį, birželio 16-ąją, startavo šeštasis festivalio „Muzikuojantis keltas“ sezonas. Jį atidarys Lietuvos muzikos padangės grandas Andrius Mamontovas, su grupe atliksiantis naujojo albumo „Elektroninis dievas“ kūrinius bei kitas klausytojų pamėgtas dainas. A. Mamontovas „Muzikuojančiame kelte“ lankosi nebe pirmą kartą. VAKARŲ EKSPRESAS

„Miegoti draudžiama“, – toks šiemet jau šeštą kartą sostinėje rengiamos Kultūros nakties šūkis. Naktinėti savaitgalį buvo kviečiami ir kauniečiai. Koncertai, šokiai, kinas, parodos, menininkų pasirodymai – šeštadienio, birželio 16-osios, vakarą prasidėję renginiai sostinėje tęsėsi ir po vidurnakčio. Tik šiemet Kultūros naktis Vilniuje bus kiek trumpesnė. Anksčiau miestiečiai nemiegoti būdavo kviečiami iki paryčių. Šį kartą oficiali programa baigėsi 2 val. nakties. Miestiečių laukė ir kelios premjeros. Pavyzdžiui, Neries krantinėje prie Baltojo tilto vyko Kauno psilikono teatro spektaklio „Išplėšk sielą“ premjera. Šiemet prie projekto prisidėjo ir daug ambasadų. „Vilniečiai nesudės bluosto“. LIETUVOS RYTAS

Visuotinai pripažintas rašytojas, lietuvių literatūros klasikas, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, LDK Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierius, „Nesėtų rugių žydėjimo“ ir dar kone keturių dešimčių knygų autorius Vytautas Bubnys esminę Lietuvos problemą taikliai įvardija vienu sakiniu: „Valdžios siekia ne tie, kurie nori Lietuvą kurti, o tie, kurie nori valdyti“.

„Šiandien daug madingiau visą sovietų laikų Lietuvą, įskaitant ir visus anuomet gyvenusius žmones, vadinti blogiu, griuvėsiais. Be abejo, buvo griuvėsių – ir ne tik perkeltine prasme. Be abejo, tam tikrų jėgų mūsų šalis griuvėsiais buvo verčiama sąmoningai, tačiau taip pat buvo atkakliai ir nuosekliai dirbama, kad tų griuvėsių būtų kuo mažiau. O saugoti reikėjo viską. Po kruopelytę. Atskirai kiekvieną kultūrinę ar istorinę vertę turintį pastatą, tekstą, paminklą… Tačiau kad ir kaip ten būtų, jautėmės savo krašto šeimininkais. Tad ir darėme tai, kas priklauso daryti šeimininkui. Kartais net ir apsimesdami kvailučiais, net ir mokėdami neišvengiamą duoklę imperijai“, – sakė V. Bubnys. Pokalbis su rašytoju – „Tai, ką pratinamės pamiršti, – Lietuva“. RESPUBLIKA

Žagarės miesto aikštėje atliekami žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai atskleidžia miesto istoriją nuo XII amžiaus iki šių laikų. Aikštėje, kurioje tarpukariu vykdavo turgūs, atsiveria kultūriniai sluoksniai nuo XII amžiaus. Rasta XII a. keramika liudija jau tuo laikmečiu čia buvus gyvenvietę. Ypač neįprastas ir originalus radinys – gerai išsilaikę XVII a. odiniai batai. Vienas batelis – vaikiškas. Avalynė, užkonservuota drėgnoje žemėje buvusioje dauboje, gerai išsilaikė nesuirus. Tyrimų metu taip pat aptikta nemažai prekybinių bei muitinių plombų, patrankos sviedinys, XII-XIII amžiaus žiemgališkų žalvarinių sagių. Archeologo, humanitarinių mokslų daktaro Ernesto Vasiliausko vadovaujama archeologinių tyrinėjimų grupė rekonstruojamoje Žagarės miesto aikštėje dirba nuo balandžio vidurio. „Archeologus nustebino XVII amžiaus batai“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

SVEIKATA

Vėžiu sergantys ligoniai prieš dvi savaites vėl liko be jiems gyvybiškai svarbių vaistų. Prieš metus tokia situacija buvo susiklosčiusi Kauno ligoninėje, o šiemet – vaistinėse. Sunku patikėti, kad tai vyksta XXI amžiuje, Europos Sąjungos valstybėje. Bet vyksta. O tai išgirdę Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovai skubiai sukvietė pasitarimą, ir ciniškai paskelbė, kad pacientai vaistų nemoka ieškoti. Vienoje, antroje, trečioje, ketvirtoje vaistinėse būtinų preparatų neradusiems onkologiniams ligoniams esą paprasčiausiai reikėjo neprarasti vilties ir apeiti daugiau vaistinių. „Lietuvoje procesai yra orientuoti į bet ką, tik ne į pacientą. Pradedant planavimu. Lietuvoje nėra net onkologinių ligonių registro. Jei paklaustume, kiek ir kokių onkologinių ligonių yra šiandien ir kaip ta dinamika kis per artimiausius 3-5 metus, nežinau, ar atsirastų kompetentinga institucija ar asmuo, kuris galėtų atsakyti.

O vaistai ruošiami planingai, perkami komponentai. Jeigu nėra planinio proceso iš valstybės pusės, tokių sutrikimų kartkartėmis pasitaikys“, – sakė UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ vadovas Kęstutis Čereška. Jis ir Seimo narys Gediminas Navaitis, Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento Farmakoekonomikos ir vaistų kainodaros skyriaus vedėjas Tomas Alonderis, savanorių organizacijos „Lithuanian Mercy Lift“ įkūrėja Pranė Šlutienė, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai Jonas Veseliūnas dalyvavo „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskusijoje – „Kodėl Lietuvoje pritrūksta būtiniausių vaistų?“ RESPUBLIKA

TEISĖTVARKA

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius visuomenei pranešė, kad nuo šiol bandys atlikti savo pareigas. Specialioje spaudos konferencijoje ministras papasakojo apie sistemą, kuri padės bandant blokuoti mobiliųjų telefonų ryšį kalėjimuose. Naudotis mobiliaisiais nuteistiesiems visada buvo draudžiama. Tuo metu telefoninių sukčių tik daugėjo. Ne vienus metus ministro kėdėje sėdintis R. Šimašius pagaliau bandys suderinti įstatymą su realybe. Lygiai taip pat policininkai galėtų iškilmingai pranešti, kad nuo šiol gaudys nusikaltėlius, o gaisrininkai – kad bandys gesinti gaisrus. Tačiau visi ir taip žino, ką veikia gaisrininkai. O ką veikia gerbiamas R. Šimašius, žino retas. Todėl konferencija nepakenks. Juolab kad ji vyko Lukiškių kalėjime – juk visiems smagu, kai politikas bent trumpam atsiduria įkalinimo įstaigoje… „R. Šimašiaus uolumo priepuolis“. VAKARO ŽINIOS

Vos atidaręs vogtą piniginę patyręs nusikaltėlis sužinojo, kad jo auka – ekpremjerė Kazimiera Prunskienė. Nors politikė nesyk šelpė šį benamį, jis atsiprašinėjo tik sėdęs į teisiamųjų suolą. 55 metų benamis Aleksandras Strelnikovas netikėtai išgarsėjo, kai jo auka tapo Lietuvos liaudies partijos pirmininkė K. Prunskienė. Sausio 24-osios popietę jis užėjo į Vilniaus centre esančią partijos būstinę ir iš rankinės ištraukė politikės piniginę, pilną eurų, Rusijos rublių, JAV dolerių ir kitų, bendra pinigų suma – 31,6 tūkst. litų. Teisme A. Strelnikovas apgailestavo, kad apvogė politikę, kuri du kartus jam buvo paaukojusi po 200 litų. Už šią vagystę Vilniaus 2-asis apylinkės teismas A. Strelnikovui skyrė dvejų metų laisvės atėmimą, bet balandį laisvės atėmimo bausmę jam buvo skyręs kitas Vilniaus teismas. Taigi subendrinus bausmes A. Strelnikovas turės kalėti 2 metus ir 9 mėnesius. Staiga praturtėjęs benamis pusantro mėnesio gyveno viešbutyje „Mikotel“, pinigus leido narkotikams, maistui, o išleidęs grobį vėl grįžo į Vilniaus nakvynės namus. „Benamio vagies atgaila – pavėluota“. LIETUVOS RYTAS

Ketvirtadienį, birželio 14 d., Klaipėdos miesto apylinkės teisme aktorei Eglei Jackaitei skirta 3 tūkst. litų bauda ir trejiems metams atimtas vairuotojo pažymėjimas. Tokia nuobauda jai teko už tai, kad sukėlė avariją ir iš jos vietos pasišalino. Kaltę dėl įvykio ji prisiėmė, tačiau ginčijosi, kad spruko iš jo vietos. Avarija įvyko gegužės 19-osios naktį, kai jos vairuojamas visureigis „Range Rover“, važiuodamas atbuline eiga, trenkėsi į „Opel Astra“ ir gerokai šį automobilį apgadino. Vairuotojoms įpusėjus pildyti eismo įvykio deklaraciją E. Jackaitė iš įvykio vietos nuvažiavo ir atgal apie valandą negrįžo – ji tokį savo elgesį teisino stresine būkle, dideliu susijaudinimu. Vis dėlto teismas E. Jackaitės bei jai palankių liudytojų parodymais nepatikėjo ir paskelbė, kad aktorė kalta dėl abiejų pažeidimų. „Sprendimas skundžiamas, tuo ir pasinaudosiu“, – sakė E. Jackaitė. „Eglė Jackaitė skųs jai nepatikusį verdiktą“. VAKARŲ EKSPRESAS

Plungės rajono Alsėdžių miestelį trečiadienį, birželio 13-ąją, sukrėtė kraupi nelaimė: tvenkinyje nuskendo 5 metų berniukas ir jo gelbėti šokusi mama. Teigiama, jog mama atėjo prie tvenkinio apie 15 val. su trimis mažamečiais vaikais. Penkiametis berniukas, priėjęs prie betoninio tvenkinio kranto bandė plauti galvą, nuslydo į vandenį ir ėmė skęsti. Jį puolė gelbėti plaukti nemokanti mama, tačiau abu nuskendo – toje vietoje gylis apie 2 m. Pasak Alsėdžių seniūnės Danutės Repšienės, vos už 100 metrų nuo nelaimės vietos yra įrengtas smėlio paplūdimys, todėl lieka neaišku, kodėl motina su vaikais nusprendė įsikurti ant žolės šalia betoninio tvenkinio kranto. „Mama gelbėjo vaiką, nuskendo abu“. LIETUVOS ŽINIOS

Klaipėdiečius ketvirtadienį, birželio 14 d., stebino po miestą bėgiojantis jaunas stirninas. Vakarop jis įpuolė į Danės upę, o nuo tragiško likimo gyvūną išgelbėjo tik neabejingi praeiviai – stirninas buvo sučiuptas visai šalia upės žiočių. Besiblaškantį ir sužeistą laukinį gyvūną laikantys klaipėdiečiai skambino gyvosios gamtos aplinkosaugininkams, tačiau šie atvažiavo tik po pusvalandžio. Gyvūnas iškeliavo į veterinarijos kliniką, iš kur pasveikęs bus paleistas laisvėn. Atvykusio specialisto nuomone, karštakošis stirninas gali būti apie 3 metų amžiaus, o mieste jis siautėja nebe pirmą kartą. VAKARŲ EKSPRESAS

www.punskas.pl

Lietuva , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra