Ūkininkas Gintautas Šapoka – bibliofilas

Autorius: Data: 2011-04-26, 11:29 Spausdinti

Ūkininkas Gintautas Šapoka – bibliofilas

Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, Alytus

2006 m. minėjome garsiojo istoriko Adolfo Šapokos 100-ąjį gimimo jubiliejų. Vilniuje ir kitur buvo surengtos atminimo parodos ir renginiai.

Atidarant parodą Vilniaus mokslų akademijos bibliotekoje žodį tarė ir VPU Lietuvos istorijos katedros vedėjas Aivas Ragauskas. Jo teigimu, iki šiol iškilusis istorikas dar nėra sulaukęs jokios monografijos1. Ragauskas turbūt nežinojo, kad tokia knyga yra, ją 2011 m. vasario 15 d. pristatė du autoriai – Gintautas ir Mindaugas Šapokos. O vadinasi ji „Istorikas Adolfas Šapoka ir jo darbų bibliografija“ (2). Gal ne daug kas žino, kad Alytaus krašte gyvena šio garsaus istoriko giminaitis Gintautas Šapoka, garsėjantis, kaip bibliofilas.

Gintauto tėvai buvo mokytojai, susitaupę pinigų 1939 m. nusipirko ūkį Talokių kaime, netoli Alytaus. Motiną su dviem vaikais 1941 m. ištrėmė į Sibirą. Tėvas tuo metu sirgo, todėl jo nerado. Gintautas gimė po to, kai šeima vėl susijungė Lietuvoje.

Gintautas dirbo Luksnėnų ūkio vyriausiu ekonomistu, dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Tėvynės sąjungos Alytaus rajono skyriaus narys viešai kritikavo rajono konservatorius dėl mokyklų uždarymo, dėl to buvo pašalintas iš partijos. Vėliau centrinė konservatorių organizacija jam narystę grąžino (3).

Bibliofilas knygas pradėjo rinkti apie 1970 m., studijuodamas Kauno žemės ūkio akademijoje. Užeidavo į Kauno antikvariatą, kuriame nusipirko ir „Lietuviškąją enciklopediją“. Tais laikais pavienių enciklopedijos tomų tame antikvariate pasitaikydavo, jie kainuodavo po 5 rublius, tik už 9 neįrištą tomą teko sumokėti 8 rublius. Pinigų buvo, tačiau knygų sunku gauti. Kai pradėjo dažniau lankytis Kauno antikvariate, tai kokią knygą darbuotojai ištraukdavo iš po prekystalio. Čia susipažino ir su garsiu bibliofilu Petru Matkevičiumi. Vėliau, kai važinėdavo į komandiruotes Vilniuje, lankydavosi jo namuose. Petro Matkevičiaus bute buvo daug knygų, sustatytų keliomis eilėmis, bet jis buvo labai atsargus.

Gintautas susipažino ir su kitais žmonėmis, kurie turėjo knygų ir norėjo jas parduoti. Nemažai knygų įsigyta iš istoriko Štuopio giminaičių Kauno rajone. Iš bibliofilo Vinco Juškevičiaus G. Šapoka nusipirko „Kęstutį“, „Vytautą“, M. Biržiškos „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose“, M. Yčo „Atsiminimus“, „Iliustruotą Lenkijos istoriją“ lenkų kalba. Beje, pastarąją knygą Juškevičius pardavė ir Alytaus kraštotyros muziejui.

Tarybiniais metais Gintautas Šapoka rinko tarpukario laikotarpio istorinę literatūrą, knygas apie Vilniaus kraštą. Daugumą tokių knygų Gintautas jau turi surinkęs. Taip pat turi daugumą tarybinio laikotarpio istorinės tematikos knygų. A. Šapokos istoriją pakeitė į Mažąją tarybinę enciklopediją. Tame egzemplioriuje trūko puslapių, reikėjo trūkstamus atsišviesti ir įrišti. Surinkęs ir beveik visą Lenkijoje leistos „Aušros“ komplektą. Dar prieš pertvarką pavyko gauti vokiečių okupacijos laikais leistų knygų: J. Petruičio „Kaip jie mus sušaudė“, „Lietuvių archyvą“ ir kitas.

Pastaruoju metu G. Šapoka knygų perka mažiau. Dar norėtų surinkti pilnus „Karo archyvo“ ir „Lietuvių tautos“ komplektus. Iš naujų leidinių turi surinkęs visą „Laisvės kovų archyvą“, nuperka vieną kitą įdomesnę tremtinių knygą.

Dar viena Gintauto tema – visos A. Šapokos knygos ir atskiri straipsniai. Dabar iš bibliografinių šaltinių atsirado galimybė tai atsirinkti. Gal dėl garsios pavardės, ar dėl to, kad buvo mokytojai, jų šeimoje tiek daug ištremtų. 2005 m. Gintautas organizuoja genealoginio medžio susirinkimą, renka fotografijas, ruošiasi daryti filmuotą reportažą. 2005 m. išleido savo parašytą knygą „Mūsų gimtinė“ (4).

Dabar Gintautas ūkininkauja, o sūnus studijuoja Vilniaus universitete istoriją, tai tėvo knygos praverčia ir studijoms. Kartais knygas užsako specialiai sūnui. Šis knygų dar nerenka, bet baigęs mokslus savo specialybei turės šį bei tą kaupti (5).

Savo bibliofilinį rinkinį Gintautas pristatė visuomenei jau ne kartą – 1993 m. dalyvavo pirmojoje Alytaus kolekcininkų parodoje, keletą parodų buvo surengęs ir žemės ūkio banke: Vilniaus krašto leidinių ir Vasario 16 d. proga. Jo parodų galima pasižiūrėti ir banko „Nord / LB Lietuva“ Alytaus padalinyje.

Literatūra:

1. „Vilniaus pedagoginis universitetas. Lietuvos istorijos riterio šimtmetis“ // Respublika, 2006, Nr. 50 (4805), p. 21.

2. Kochanskas J. „Atkurtai Lietuvos valstybei – 88-eri, istorikui Adolfui Šapokai – 100 metų“ // Alytaus naujienos, 2006, Nr. 31 (10645), p. 5.

3. Mosteikaitė A. „Vietiniai iš partijos pašalino, sostinės komitetas grąžino“ // Alytaus naujienos, 2008, Nr. 27 (11128), p. 2.

4. Kačerauskienė A. „Ir Balbieriškyje gyventi gera“ // XXI amžius, 2006, Nr. 96, p. 10.

5. Šimkevičius Š. „Tėvo knygos praverčia sūnui“ // Alytaus naujienos, 2006, Nr. 169, p. 8.

Laimos Stankevičiūtės nuotr.

Nuotraukoje: G. Šapoka

Voruta. – 2011, bal. 23, nr. 8 (722), p. 8.

Bibliofilija , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra